- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-921-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01964-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“
- Atsakovas
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Green admin“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 69,09 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. M.. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. išdavė teismo įsakymą. Skolininkė R. M. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo. 2022 m. gegužės 10 d. UAB „Green admin“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės R. M. priteisti 69,09 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, grąžino ieškovei 14,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytina tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, dėl kurios pagrįstumo pasisakoma atskirajame skunde):
2.1. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė padengė įsiskolinimą ieškovei po teismo įsakymo išdavimo dienos, tačiau prieš pareiškiant ieškinį.
2.2. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (140 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, priežastis, lėmusias skolos susidarimą, ginčo sumos dydį (69,09 Eur), taip pat į tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, jos yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 140 Eur suma už advokato padėjėjos teisinę pagalbą neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl sumažino ją iki 20 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir ieškovei iš atsakovės priteisti 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė nurodo, jog bylos iniciavimą lėmė atsakovės veiksmai: vengimas sumokėti skolą dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Skola buvo sumokėta tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai nevertino atsakovės nesąžiningumo ir aplaidaus elgesio dėl prievolių vykdymo. Apie skolos sumokėjimą atsakovė neinformavo, o ją sumokėjo tik dieną prieš pateikdama prieštaravimus.
3.2. Ieškovės atstovė atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovei pateikus prieštaravimus parengė ieškinį. Teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas tokia apimtimi, iš esmės pažeidė ieškovės teisę samdyti advokatą/advokato padėjėją bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovę blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą. Ieškovė nebeteikė papildomų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio paruošimą ir pateikimą teismui. Vertinant suteiktų teisinių paslaugų apimtį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 20 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų sumą nuo 140 Eur (kiek ieškovė realiai patyrė) iki 20 Eur.
6. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
7. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
8. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
9. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo tik po kreipimosi į teismą dienos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei skolą sumokėjus po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pagrįsta šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių teisingu įvertinimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis suformuota teismų praktika bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (pagal pareigas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
11. Teismų praktikoje pripažintina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato pagrįstą išlaidų dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
12. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatant advokatui priteistino užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Visais atvejais sprendimą byloje priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
13. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 69,09 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės prašomos priteisti 140 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertino ginčo sumos dydį (69,09 Eur), taip pat tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, ir, vadovaudamasis proporcingumo principu, nustatė esant pagrindą sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 20 Eur. Šiuo atveju ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė tai, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą ir sumokėjo skolą.
15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė mokėjo UAB „Civinity Namai Vakarai“ už namo administravimo paslaugas, o kilus ginčui tarp ieškovės ir UAB „Civinity Namai Vakarai“ dėl to, kas administruos namą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nebežinojo kam mokėti už paslaugas. Atsakovė, sužinojusi, kad namą nuo 2021 m. spalio 1 d. vėl administruoja UAB „Civinity Namai Vakarai“ sumokėjo visą sumą nurodytai įmonei - UAB „Civinity Namai Vakarai“. Vertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė ieškovės nebuvo raginta apmokėti įsiskolinimo, todėl esant ginčui dėl to kas administruos namą, adresu (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad atsakovė negalėjo žinoti kam mokėti už teikiamas paslaugas, o pasibaigus ginčui tarp administratorių nedelsiant apmokėjo susidariusį įsiskolinimą.
16. Apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad procesinis sprendimas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir koncentruotai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo motyvų analizė teikia pagrindą išvadai, jog sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo buvo grindžiamas ne tik ieškinio sumos, bylos sudėtingumo, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudų, suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio kriterijais bei Rekomendacijų nuostatomis, bet ir įvertinus šalių procesinį elgesį. Kaip matyti iš apskųstos nutarties, teismas įvertino visų ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, būtinumą, sudėtingumą. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai ieškovei atrodo nepakankami arba neįtikinami, nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstosios nutarties dalies neteisėtumą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio, aktualu tai, jog atsakovė dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje pripažino turinti prievolę. Tai leidžia daryti išvadą, kad byla dėl šalių ginčo nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingų ar specifinių teisės žinių taikymo, todėl egzistavo pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl dalies išlaidų nebūtinumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir neturi jokio pagrindo kitaip vertinti kriterijų, kurias remdamasis pirmosios instancijos teismo įvertino teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iki 20 Eur sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užkertantis kelią neproporcingos ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimo naštos perkėlimo kitai bylos šaliai. Tai, kad ieškovė subjektyviai kitaip vertina, kokia bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju laikytina pagrįsta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo pagrįstumo. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra teismo pareiga.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijus, reikšmingus nusprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo, nustatė proporcingą ir protingą nagrinėjamoje byloje priteistiną išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti sumą, taigi ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.