Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, duodančios išvadą byloje, – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus, atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucijos, duodančios išvadas byloje, - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. K. prašo pakeisti 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą šalių nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove J. K., nustatant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų tėvu (ieškovu) S. K.; pakeisti 2011-07-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi iš ieškovo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Lt (72,40 Eur), priteisiant išlaikymą iš atsakovės J. K. kiekvienam vaikui po 167 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (1 t., b. l. 1-2) bei teismo posėdyje nurodė, kad 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3227-231/2014 buvo nutraukta jo ir atsakovės J. K. santuoka. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su J. K.. Tuo metu šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas jau buvo išspręstas 2011-07-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1811-272/2011. Minėta nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią ieškovas nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti išlaikymą po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu vaikai jau daugiau kaip mėnesį laiko (pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-09-18) gyvena kartu su ieškovu, jis juos auklėja, prižiūri ir išlaiko. Vaikai turi savo atskirą kambarį, tarp vaikų ir tėvo (ieškovo) yra glaudus emocinis ryšys. 2015-07-20 atsakovė parašė sutikimą, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyventų su ieškovu. Atsakovė yra gana abejinga vaikų auklėjimui, jų poreikių tenkinimui. Po santuokos nutraukimo 2014-11-13, atsakovė ieškovui pareiškė, kad ji nori tvarkytis savo asmeninį gyvenimą, o vaikai jai tik trukdo tai daryti. Atsakovė prioritetą teikia ne vaikų interesams, o išimtinai savo asmeninių reikalų tvarkymui, todėl parašė raštišką sutikimą, kad vaikai gyventų pas ieškovą, tai yra su tėvu. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų vaikų interesus bei jų poreikius. Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas vaikams. Vaikai yra dvyniai, jie auga, jų poreikiai didės, ieškovas iš esmės vienas rūpinasi jų poreikiais (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 167 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno vaiko išlaikymui.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 141-144) bei teismo posėdyje nurodė, kad su pirmu vyru ji išsiskyrė 2008 m., su juo turi dukrą I. S.. Po santuokos nutraukimo susipažino su ieškovu. 2009 m. atsakovė pastojo, bet ieškovas vaikų nenorėjo, vertė atsakovę nutraukti nėštumą. Atsakovei būnant ketvirtą mėnesį nėščiai, ieškovas, sužinojęs, kad ji laukiasi dvynukų, ją stipriai sumušė, mušė į pilvą, kad įvyktų persileidimas. 2010 metų sausio mėnesį ieškovas įkalbėjo ją gyventi kartu, žadėjo, kad viskas pasikeis ir jie kartu augins vaikus. Tuomet jie pradėjo gyventi išnuomotame bute, vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai sūnus D. ir D.. Kuomet sūnums buvo du mėnesiai, ieškovas vėl sumušė atsakovę ir ji išėjo gyventi atskirai. Po kiek laiko, ji grįžo pas ieškovą dėl vaikų, manydama, kad jiems pavyks gyventi kaip šeima. Tačiau kai berniukams buvo vieneri metai, ieškovas vėl sumušė atsakovę taip stipriai, kad ji prarado sąmonę. Po šio įvykio ji išėjo su vaikais gyventi vėl atskirai iki vaikų priežiūros atostogų pabaigos. 2011-07-12 ji prisiteisė iš ieškovo išlaikymą vaikams. Ji su ieškovu buvo sutarusi, kad ieškovas teiks vaikams minimalų išlaikymą ir perleis jai butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-08-09 ieškovė su atsakovu pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Prieš sutarties pasirašymą ieškovas įkalbėjo atsakovę pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė neva pasiskolino iš ieškovo 30000 Lt. Paskolos sutarties pasirašymą ieškovas motyvavo tuo, jog jis turės galimybę kontroliuoti atsakovę, kad ji neparduotų buto, nes jis nori, kad butas liktų sūnums. Sutartyje buvo numatytas 3 metų paskolos grąžinimo terminas. Suėjus šiam terminui ieškovas neva paskolintų pinigų nereikalavo. 2012 m. ji vėl susitaikė su ieškovu ir pradėjo gyventi kartu, o (duomenys neskelbtini) susituokė. Po dviejų mėnesių santuokos šeimoje vėl prasidėjo ginčai, ieškovas atsakovę pradėjo vėl mušti ir įžeidinėti, grasinti jos dukrai iš pirmos santuokos. Todėl atsakovė vėl išėjo gyventi atskirai ir pas ieškovą negrįžo. (duomenys neskelbtini) šalys santuoką nutraukė. Ieškovas išlaikymą vaikams teikė nereguliariai, epizodiškai. Vaikus lankydavo retai, dovanų praktiškai nepirko, vaikai jam buvo visiškai nereikalingi. 2015 m. pradžioje ieškovas atsakovės akivaizdoje stipriai sumušė J. Z., ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri jau yra išnagrinėta. Baudžiamojoje byloje atsakovė kaip liudytoja davė parodymus, patvirtinančius ieškovo kaltę. Jos manymu, ieškovas jai už tai keršija arba siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės, nusprendė iš atsakovės atimti vaikus, nes ieškovo manymu, jei vaikai gyvens su juo, jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą dėl neva paskolintų 30000 Lt priteisimo. Teismas 2015-07-30 priėmė teismo įsakymą, o ieškovas pradėjo reikalauti atsakovės perleisti jam butą atgal, nes jis turi butui nuomininkus. Priešingu atveju žadėjo skolos išieškojimą perduoti antstoliams. 2015-08-20 ieškovas bute naudodamas prieš atsakovę psichologinį smurtą, reikalaudamas, kad ji atlaisvintų butą, grasindamas susidoroti su ja ir jos šeima, privertė ją pasirašyti sutikimą, kad vaikai gyventų kartu su juo. Iš išgąsčio ir nevilties atsakovė neturėjo kito pasirinkimo ir pasirašė sutikimą, kuriame dėl emocinio streso supainiojo datas, nurodė neteisingą sutikimo surašymo datą – 2015-07-20. Gavęs tokį sutikimą, ieškovas išsivežė vaikus pas save. Neturėdama kitos išeities, atsakovė vėl apsigyveno pas ieškovą, nes norėjo matyti vaikus, juos auginti. Ieškovas vėl bandė įkalbėti atsakovę gyventi kartu, bet tik be jos dukros iš pirmos santuokos; ieškovas kategoriškai neleido mergaitės gyventi su atsakove. Tuomet atsakovė skubiai ieškojo buto nuomai, kad galėtų išeiti gyventi atskirai, visus vaikus ji turėjo prižiūrėti viena. 2015-10-06 ieškovė perleido butą atgal ieškovui, o jis surašė notarinį pranešimą, kad atsakovė jam išmokėjo skolą pagal paskolos sutartį. 2015-10-25 atsakovė susirado butą Vilniuje ir ten išsikraustė su dukra, sūnų ieškovas jai neatidavė. Atsakovė reguliariai matėsi su vaikais, turėdama laisvą nuo darbo dieną, lankydavo vaikus, praleisdavo daug laiko su sūnumis. Nurodė, kad šiuo metu vaikai gyvena su ja, tačiau ieškovas vaikų daiktų ir drabužių jai neatiduoda. Nurodė, jog ieškovas teigia, kad sūnų priežiūrai samdė auklę, kuria mokėjo apie 144,81-173,77 Eur per mėnesį, tačiau tai mažai tikėtina, kadangi pats ieškovas uždirba tik 320 Eur. Todėl neaišku, iš kokių lėšų ieškovas aprūpindavo vaikus maistu ir būtiniausiais daiktais. Nurodė, kas ieškovas, jai nepranešęs, 2015-09-15 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo. Ieškovas klaidingai teismui nurodė, jog atsakovė gyvena su juo, ir pats priimdavo jai siunčiamus teismo procesinius dokumentus, tačiau atsakovei jų neperduodavo. Apie tai, jog 2015-11-16 vyks teismo posėdis, atsakovė sužinojo tik 2015-11-15, kai jai apie tai pranešė pats ieškovas. Todėl atsakovė neturėjo galimybių pasiruošti teismo posėdžiui, surinkti įrodymų, patvirtinančių, kad ji galinti suteikti nepilnamečiams vaikams geras gyvenimo sąlygas, kad jos darbo užmokestis leidžia juos išlaikyti. Prieš pat teismo posėdį ieškovas pagrasino, jog susidoros su atsakove ir jos dukra. Todėl atsakovė teismo posėdžio metu buvo priversta pasakyti, jog neprieštarauja, kad vaikai gyventų su tėvu. Ieškovas yra sudėtingo būdo, agresyvus, nestabilios psichikos žmogus, visas problemas jis sprendžia tik fiziniu arba psichiniu smurtu, jis jau buvo teistas už vertimą duoti melagingus parodymus. Todėl gyvenimas kartu su tėvu šiurkščiai pažeidžia vaikų teises ir neatitinka jų interesų, nes ieškovo smurto protrūkiai gali būti nukreipti į vaikus. Aplinkybių, jog ieškovas prieš atsakovę smurtauja, teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieškovas. Atsakovė, bijodama ieškovo keršto ir grasinimų, nesikreipė į policiją. Tik vieną kartą dėl ieškovo neleistino elgesio kaimynai iškvietė policiją, nes jis 2015-04-20 laužėsi į butą, kai jame buvo tik atsakovės nepilnametė dukra. Atsakovė bijodama, kad ieškovas įvykdys savo grasinimus ir pakenks jos dukrai, policijai nurodė, kad ieškovui pretenzijų neturinti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta I. S. parodė, kad atsakovė yra jos mama. Su ieškovu santykiai yra blogi, su mama ji sutaria gerai. Šiuo metu ji su mama gyvena Vilniuje, anksčiau ji su mama ir broliais gyveno (duomenys neskelbtini), bet ne ilgai, nes mama su ieškovu tai susitaikydavo, tai bėgdavo nuo jo ir išsiskirdavo, galiausia ieškovas grasinimais liepė išsikraustyti iš buto Lentvaryje, nors šis butas turėjo likti broliams, bet S. jį iš mamos atėmė. Nurodė, kad ieškovas smurtaudavo, keldavo ranką prieš mamą ir ją pačią, jis visada priekaištavo, jog mama blogai rūpinasi broliais, nenakvoja namuose, geria, nors niekada taip nebūdavo. Vieną kartą bute Lentvaryje S. sumušė mamą, bet atvažiavusi policija pasakė, kad smurto nėra, ir po to, ieškovas brolius pasiėmė pas save. Mama bijodama S., sutiko, kad jis brolius pasiimtų pas save. Broliai sutikdavo važiuoti pas S. tik dėl to, kad jis nerėktų ant mamos. Broliukų drabužius surinko mama, jai tai liepė padaryti S. S. mamai grasino, kad vis tiek vaikai bus su juo, jis juos atims. Ji pati grasinimus girdėdavo; jis grasino ir jai pačiai, du kartus yra pakėlęs prieš ją ranką. Ji bijo S., jis jai sakydavo, kad ji iki mokyklos nenueis, kad jis pasamdys kažkokius žmones. Nurodė, kad su mama jokios kalbos nebuvo, kad brolius reikia atiduoti S. Kuomet S. brolius paėmė, mama skambino į Vaikų teisių apsaugos skyrių pasiaiškinti, bet jai pasakė, kad aiškintis dėl brolių paėmimo ji turi su S. Mama ieškojo broliams darželio Vilniuje, nes ji su broliais norėjo persikraustyti į Vilnių. Mama buvo suradusi du darželius, bet S. nesutiko brolių mamai atiduoti ir leisti į darželį. Vėliau ji su mama persikraustė gyventi į Vilnių, o dėl brolių prasidėjo teismai. Mama nuvažiuodavo pas brolius, bet S. jai ne visada leisdavo atvažiuoti ar pakalbėti su broliais telefonu. Brolius mama pasiimdavo ir į Vilnių, būdavo broliai pas jas du tris kartus į savaitę. Broliai nelabai norėdavo važiuoti pas tėvą namo, prašydavosi pasilikti pas mamą. Broliai jai nepasakodavo, ką veikdavo pas tėvą.

Liudytoja L. K. nurodė, kad jis prižiūrėdavo berniukus, kai ieškovas pats negalėdavo, nes dirbo. Nurodė, kad ieškovas gerai rūpinosi sūnumis.

Liudytojas S. S. nurodė, kad pažįsta atsakovės J. K. draugę, kuri dabar gyvena Baltarusijoje. Nurodė, kad atsakovę pažįsta, nieko blogo apie ją pasakyti negali, ieškovas rūpinosi savo vaikais, kai jie gyveno su juo.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2016-05-30 išvadą Nr. VT2-492 (1 t., b. l. 145-146), kurioje nurodė, kad galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2016-05-30 institucija pateikė ne galutinę išvadą; joje nurodomos aplinkybės, buvusios tuo metu. Vaikai savo nuomonę grindžia tik emociniu pagrindu, jie yra dar maži, todėl atsižvelgti į jų nuomonę nereikėtų. Nurodė, kad su vaikais buvo bendrauta tuomet, kai buvo rengiama išvada, t. y. 2016 metų gegužės pabaigoje. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į išvadoje išdėstytas aplinkybes, vaikų interesai būtų labiau užtikrinti jiems gyvenant pas tėvą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko; apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, raštu prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Institucija pateikė 2016-11-24 išvadą Nr. A104-3927/16 (2.13.2.6-AD15) dėl nepilnamečių D. K. ir D. K., kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes bei faktinę vaikų padėtį, išreikštą vaikų nuomonę, nepilnamečių D. K. ir D. K. gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaikų interesų. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad pas motiną nepilnamečiams vaikams nesaugi socialinė aplinka, tuo tarpu, berniukai pasisakė, kad pas tėvą jie jautėsi nesaugūs. Nurodoma, kad skyrius neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdo tėvų valdžią vaikų atžvilgiu.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovė J. K. yra nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 9, 10). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, kuri buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismui sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 3-5, 8). Šios sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su J. K., jos gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 4). Sutarties 2.1. punktu šalys taip pat susitarė, kad 2011-07-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1811-272/2011 yra išspręstas nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. išlaikymo klausimas, kurio šalys nekeičia (1 t., b. l. 5). 2011-07-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta J. K. ir S. K. taikos sutartis civilinėje byloje pagal J. K. ieškinį S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Patvirtinto taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad S. K. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir D. K. kiekvienam po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (1 t., b. l. 6-7).

Ieškovas prašo pakeisti 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą šalių nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų tėvu (ieškovu) S. K.. Taip pat prašo pakeisti 2011-07-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi iš ieškovo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, priteisiant išlaikymą iš atsakovės J. K. kiekvienam vaikui po 167 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Savo reikalavimą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ieškovas ieškinyje motyvavo tuo, kad ieškinio pateikimo teismui metu jau daugiau kaip mėnuo laiko abu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su juo, yra jo auklėjami, prižiūrimi bei išlaikomi. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaikai turi savo atskirą kambarį, tarp vaikų ir tėvo yra glaudus emocinis ryšys (pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-09-18). Ieškovas akcentavo tai, kad atsakovė 2015-07-20 parašė sutikimą, kuriame nurodė, kad ji sutinka, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų tėvu.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, savo atsikirtimus grindžia ieškovo netinkamu elgesiu, nurodo, kad ieškovas tiek prieš ją, tiek prieš atsakovės dukrą iš pirmos santuokos naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. 2015 m. pradžioje ieškovas atsakovės akivaizdoje stipriai sumušė J. Z., ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri jau yra išnagrinėta. Baudžiamojoje byloje atsakovė kaip liudytoja davė parodymus, patvirtinančius ieškovo kaltę. Jos manymu, ieškovas jai už tai keršija arba siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės, nusprendė iš atsakovės atimti vaikus. Ieškovo manymu, jei vaikai gyvens su juo, jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nustatyta, kad atsakovė J. K., 2015-07-20 surašė sutikimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jos vaikai D. K. ir D. K. gyventų kartu su savo tėvu S. K., bet su teise lankyti vaikus, kada ji panorės (2 t., b. l. 19-20). Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-08-20 ieškovas bute naudodamas prieš ją psichologinį smurtą, reikalaudamas, kad ji atlaisvintų butą, grasindamas susidoroti su ja ir jos šeima, privertė ją pasirašyti sutikimą, kad vaikai gyventų kartu su juo, todėl ji iš išgąsčio ir nevilties neturėjo kito pasirinkimo ir pasirašė šį sutikimą. Tuo tarpu ieškovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovė pasirašė tokį sutikimą. Pažymėtina, kad liudytoja I. S. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad mama bijodama S., sutiko, kad jis brolius pasiimtų pas save. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės nurodomomis sutikimo pasirašymo aplinkybėmis, kurių ieškovas nepaneigė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, minėto sutikimo teismas nevertina kaip išreikštos tikrosios atsakovės valios dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-24 išvadoje Nr. A104-3927/16 (2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad J. K. su nepilnamečiais vaikais – sūnumis D. K. ir D. K. bei dukra I. S. gyvena dviejų kambarių 40 kv. m su daliniais patogumais name. Būstas priklauso atsakovės pusseserei. Nurodoma, kad namuose yra tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Berniukams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikalingi baldai. Vaikams yra sudarytos tinkamos buities sąlygos poilsiui ir ugdymuisi. Vaikus J. K. iš ieškovo pasiėmė prieš dvi savaites, t. y. apie 2016 m. lapkričio mėnesio pradžią. Jos pirktų drabužių vaikams, tėvas neatiduoda. Išvadoje nurodoma, kad su berniukais buvo bendrauta jų kambaryje, motinai nedalyvaujant. Vaikai bendravo drąsiai, sakė, kad jiems geriau pas mamą, nori gyventi su ja, nes čia jie jaučiasi gerai. Anot nepilnamečio D., kai lėtai valgydavo, tėtis juos bardavo, o mama nebara; be to, mama juos moko, su ja atlieka užduotėles. D. teigimu, tėtis juos ilgam palikdavo vienus, mama jų nepalieka, o jei palieka, tai labai trumpam. Anot vaikų, kai mama dirba, juos prižiūri senelė. D. nurodė, kad tėčio nepasiilgsta, o D., jog nežino. Berniukai teigė, kad su tėčiu norėtų susitikti savaitgaliais. Berniukai pasisakė, kad pas tėvą jie jautėsi nesaugūs. Išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi duomenų, jog J. K. netinkamai vykdo valdžią vaikų atžvilgiu.

2016-11-17 Buities tyrimo akte Nr. A715-4734/16(2.13.2.18-AD15), kuris buvo surašytas 2016-11-17 apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad D. K. ir D. K. šiuo metu ugdomi namuose, kadangi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje vaikai nuo 2017-09-01 lankys 1 klasę, nėra priešmokyklinės grupės. Šiuo metu vaikų sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ Lentvario ambulatorijoje, tačiau mama ketina juos perrašyti į VšĮ Naujosios Vilnios polikliniką. J. K. teigimu, ji dabartinėje gyvenamojoje vietoje gyvens ilgai.

Iš 2016-11-24 Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutarties Nr. 231 matyti, kad J. K. yra pasirašiusi sutartį su Vilniaus lopšeliu-darželiu (duomenys neskelbtini), pagal kurią darželis įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas D. K. ir D. K..

Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečių D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina (atsakove) nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, juos atitinka. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė yra abejinga vaikų auklėjimui ir jų poreikių tenkinimui. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė keičia savo gyvenamąją vietą, todėl vaikų interesai yra pažeidžiami, nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad ieškovė keitė savo gyvenamąją vietą; kaip ji nurodė, norėdama sudaryti geresnes sąlygas vaikams. Atsakovės ketinimus sudaryti geresnes sąlygas vaikams patvirtina byloje esantys įrodymai, būstų nuomos sutartys, būsto fotonuotraukos (1 t., b. l. 61-63, 64-68).

J. K. dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-135; 2 t., b. l. 24) apsaugos darbuotoja, priklausomybės ligų centre nesigydė (2 t., b. l. 38), neteista (2 t., b. l. 42); byloje nėra duomenų apie jos galimus vaiko teisių pažeidimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra teistas už poveikį nukentėjusiajam asmeniui (1 t., b. l. 128-130; 2 t., b. l. 15-18), 2016-10-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme (2 t., b. l. 90-103), baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d. (1 t., b. l. 137-139; 2 t., b. l. 87-89). Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, prieštarautų vaikų interesams.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Todėl teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovui neįrodžius, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove bei, kad vaikų gyvenimas su atsakove pažeistų jų interesus (CPK 178, 179, 185 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad nepilnamečių D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesus šiuo metu atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., 3.168 str., 3.169 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Atmetus reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (ieškovu), vaikai ir toliau lieka gyventi su motina (atsakove). Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovės, nes akivaizdu, jog atsakovė šiuo metu nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikia (CPK 179 str., 185 str.).

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 1041,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 41,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui (1 t., b. l. 50) ir 1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (1 t., b. l. 51) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo taip pat priteistina 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. 1041,00 Eur bylinėjimosi išlaidų J. K..

Priteisti iš S. K. 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.