Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. G. ir D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 pagal ieškovės „Pajūrio“ kredito unijos ieškinį atsakovams J. G. ir D. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 2 357,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2012-06-27 kredito sutartis Nr. 12-00030, pagal jos sąlygas atsakovui buvo suteiktas 8 688,60 Eur (30 000 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12 procentų metinių palūkanų norma. Tą pačią dieną ieškovė su atsakove sudarė laidavimo sutartį Nr. 201206-00005, pagal jos sąlygas atsakovė D. Ž. užtikrino J. G. suteikto kredito grąžinimą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovai savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis nevykdo, dėl to susidarė 2 357,73 Eur skola, kurią sudaro 1 701,94 Eur kredito suma, 545,15 Eur palūkanos, 110,64 Eur delspinigiai.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nesutiko su visa ieškinio suma, pripažino tik dalį skolos – 2 200,00 Eur. Mano, kad ieškovė, nenutraukdama kredito sutarties, siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita, nepagrįstai skaičiuodama dvigubas palūkanas. Paaiškino, kad ieškovė nėra linkusi bendradarbiauti ir tartis dėl kredito sutarties pakeitimo. Nurodė, kad jų (atsakovų) turtinė padėtis yra labai sunki, – žlugo atsakovų verslas, pablogėjo atsakovų sveikata, sumažėjo gaunamų pajamų dydis. Dėl patirtos moralinės ir materialinės žalos prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo. Taip pat prašė nutraukti 2012-06-27 kredito sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-18 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų J. G. ir D. Ž., 2357,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-09-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei „Pajūrio“ kredito unijai. Teismo 2015-06-30 nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad 2012-06-27 sudarytų sutarčių pagrindu šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Konstatavo, kad atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tai yra kredito sutartyje numatytu terminu negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievoles, atsiradusias jiems tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, – priteisti ieškovės reikalaujamą skolą, procesines palūkanas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, įvertinant atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Taip pat prašo nutraukti 2012-06-27 kredito sutartį, priteisti iš atsakovų tik faktinę skolą – 2 089,29 Eur, sprendimo vykdymą išdėstyti, leidžiant atsakovams mokėti kas mėnesį po 50 Eur, panaikinti 2015-06-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė, neatsižvelgęs į atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus, minėtas teismas vadovavosi tik ieškovės išdėstytais argumentais, todėl pažeidė apeliantų teisę į teisminę gynybą.

Byloje nebuvo sprendžiamas galimo kompromiso klausimas – kredito sutarties pakeitimas, jos nutraukimas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantų nurodytas aplinkybes (dėl sunkios turtinės padėties, pablogėjusios sveikatos), dėl kurių apeliantai negali vykdyti esamos kredito sutarties.

Skolą sudaro tik 2 089,29 Eur suma, todėl kitos sumos turi būti nurašytos dėl apeliantų patirtos moralinės ir materialinės žalos.

Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – informacijos apie apeliantų įsiskolinimą įdėjimo į „Creditinfo“ sistemoje bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai patyria nepatogumų: negali pasiskolinti pinigų, parduoti turimo turto ir taip atsiskaityti su ieškove.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovų poziciją, pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Teigia, kad atsakovų atsisakymas mokėti dalį skolos (kurios atsakovai nepripažįsta) negalioja; atsakovai, pasirašydami sutartis, įvertino savo galimybes, atsakovus sutarčių sąlygos tenkino, todėl atsakovai minėtas sutartis privalo vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka dėl ieškovės nurodomų skirtingų versijų, tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nėra teikiami nauji įrodymai, visi įrodymai byloje yra surinkti, todėl nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą tik dėl šalių išklausymo. Šalių paaiškinimai yra užfiksuoti byloje ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Prievolės pabaigos pagrindas yra ne bet koks, o tinkamas jos įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių įvykdymo principai: prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, laiku, pagal reikalavimus, nustatytus įstatyme ar sutartyje, o kai nurodymai prievolei vykdyti nėra nustatyti, ji vykdoma vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl jos privalo sutartines prievoles vykdyti pagal sutartyje ar įstatyme nustatytus reikalavimus ir negali vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės įvykdymo sąlygų keitimo tvarka gali būti nustatyta sutartyje. Jei tokio susitarimo nėra, tai prievolės įvykdymo sąlygos gali būti keičiamos tik su kreditoriaus sutikimu. Jei skolininkas įvykdė prievolę kitaip, nei nustatyta sutartyje ar įstatyme, turi būti aiškiai išreikšta kreditorius valia tokį prievolės įvykdymą priimti (CK 6.39 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2005). Kreditoriaus sutikimas pakeisti prievolės vykdymą gali būti išreikštas bet kokia forma, tačiau, iškilus ginčui dėl prievolės įvykdymo, pareiga įrodinėti, kad buvo laikytasi prievolės vykdymo principų ir prievolė įvykdyta tinkamai, tenka skolininkui, todėl jis turi rūpintis, kad galėtų įrodyti ir prievolės įvykdymo faktą, ir kreditoriaus sutikimą pakeisti jos įvykdymo būdą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2012-06-27 kredito sutartis Nr. 12-00030, pagal jos sąlygas atsakovui buvo suteiktas 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12,00 procentų metinių palūkanų norma (b. l. 6–12). Tą pačią dieną ieškovė su atsakove sudarė laidavimo sutartį Nr. 201206-00005, pagal jos sąlygas atsakovė D. Ž. užtikrino J. G. suteikto kredito grąžinimą (b. l. 13–15). Pažymėtina, kad atsakovai iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos neginčijo minėtų sutarčių, jų sąlygų, su jomis iš esmės sutiko. Sutikimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai iš esmės neginčija skolos fakto. Atsakovai nesutinka tik su dalimi jiems ieškovės priskaičiuotų palūkanų. Atsakovė pripažįsta 2 089,29 Eur skolos sumą, mano, kad kitos sumos turi būti nurašytos dėl apeliantų patirtos moralinės ir materialinės žalos. Atsakovų argumentai susiję su reikalavimais, kurie šioje byloje nepareikšti, todėl neturi įrodomosios reikšmės. Kadangi atsakovai pripažįsta minėto dydžio skolos sumą, todėl vertintina, kad dėl 2 089,29 Eur skolos ginčo nėra, ieškovės aplinkybės dėl šios dalies laikytinos įrodytomis (CPK 182 str. 1 d. 5 p.).

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantų nurodytas aplinkybes (dėl sunkios turtinės padėties, pablogėjusios sveikatos), dėl kurių apeliantai negali vykdyti esamos kredito sutarties, byloje nebuvo sprendžiamas galimo kompromiso klausimas – kredito sutarties pakeitimas, jos nutraukimas.

CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str. 4 d.). Byloje nėra nustatyta, apeliantai neįrodė, kad bandė tartis su ieškove dėl kredito sutarties pakeitimo, vykdymo išdėstymo ar tvarkos pakeitimo, teisme dėl to ginčai nenagrinėti. Priešingai, byloje konstatuota, kad apeliantai savo nesutikimą su jų pačių sudarytomis sutartimis pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Darytina išvada, kad apeliantai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, vykdydami sudarytas sutartis, nesilaikė jiems CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Būtent dėl minėtos priežasties apeliantai, tinkamai nevykdydami sutarčių, įsiskolino ieškovei. Dėl to visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, kredito sutartyje numatytu terminu negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, todėl apeliantams yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Apeliantų teigimu, ieškinio sumos dalį, viršijančią jų pripažintą 2 089,29 Eur sumą, yra pagrindas nurašyti dėl apeliantų patirtos moralinės ir materialinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, manydami, jog jiems buvo padaryta atitinkama žala, turėjo teisę reikšti priešieškinį šioje byloje arba turi teisę reikšti ieškinį bendra tvarka bendrosios kompetencijos teisme (CPK 5 str.). Apeliantams priešieškinio šioje byloje nepareiškus, nėra pagrindo spręsti dėl apeliantų prieš tai nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo. Netenkinant apeliantų reikalavimų nurašyti dalį jiems priskaičiuotų palūkanų, minėtos ieškovės apskaičiuotos palūkanos (jų dydis) laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis. Byloje pateikta kredito sutartis, joje įtvirtinta sąlyga dėl palūkanų (jų dydžio) mokėjimo ir įmokų mokėjimo grafikas patvirtina ieškovės nurodytą priskaičiuotą palūkanų dydį, jo mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantai prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, leidžiant atsakovams mokėti kas mėnesį po 50 Eur. Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliantai prašymo dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo pirmosios instancijos teismui nereiškė, neteikė ir su tuo susijusių įrodymų apie sunkią turtinę padėtį. Aplinkybė, jog apeliantai įrodinėjo sutarčių nevykdymą aplinkybėmis apie sunkią turtinę padėtį, neįpareigoja teismo, kuriam atitinkamas prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo nepareikštas, spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, juolab kai tam nėra jokio teisinio pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo skundžiamo sprendimo vykdymą atidėti ar jį išdėstyti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovų J. G. ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.