- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-144-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05017-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB NEO Finance
- Atsakovas
- A. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) NEO Finance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9157-488/2020 pagal ieškovės UAB NEO Finance ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB NEO Finance prašė teismo priteisti iš atsakovės A. P. 2 909,84 Eur negrąžintą kredito dalį, 245,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), 25 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 909,84 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 11 d.), 1 792 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,18 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 15 d.), 25 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 909,84 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių ieškovės UAB NEO Finance ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. P. 2 909,84 Eur negrąžintą kredito dalį, 245,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 2,18 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 333,57 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 491,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 220,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovė gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Nustatė, kad šalys 2019 m. liepos 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K245741331 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei A. P. suteikė 3 210,43 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 443,37 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 25 proc.), 333,57 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. liepos 11 d. (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.2. punktai, specialiosios sąlygos). Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutraukė Sutartį su atsakove.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė A. P. pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra ir darė išvadą, kad nesumokėta 2 909,84 Eur kredito suma iš jos priteistina.
6. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, reikalavimus priteisti 245,93 Eur mokėjimo palūkanas ir 2,18 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, laikė pagrįstais ir tenkintinais.
7. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Sprendė, jog nutraukus Sutartį prieš terminą, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d., nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl reikalavimas dėl 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. liepos 11 d., atmestinas.
8. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 333,57 Eur, šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto Sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to, ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles, ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, nurodytą Sutarties specialiosiose sąlygose (3 210,43 Eur kreditas, 2 443,37 Eur palūkanos ir 333,57 Eur tarpininkavimo mokestis, kurie sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, t. y. 5 987,37 Eur). Be to, nustatė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu. Nurodė, kad šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 1 792 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, kurios viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatytą dydį. Darė išvadą esant pagrindui reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės priteisti 333,57 Eur tarpininkavimo mokesčio.
9. Teismas sprendė, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 284,40 Eur (2 909,84 Eur + 245,93 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų), todėl reikalavimas priteisti 25 proc. kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra sąlyginis ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, o teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 284,40 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas atmestinas.
10. Konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB NEO Finance prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti iš atsakovės A. P. 25 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 909,84 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d.; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės A. P. 311 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB NEO Finance neįrodė negautų pajamų realumo. Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia Sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teigia, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 2 443,37 Eur palūkanų suma. Kadangi atsakovė sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, su ja sudaryta Sutartis buvo nutraukta. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Tvirtina, kad toks reikalavimas neprieštarauja kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.
13. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Nurodo, kad kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, t. y. pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 11 d.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės A. P. 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 909,84 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d., taip pat sprendimo dalies, kuria atitinkamai atmestų reikalavimų daliai sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. ieškovė UAB NEO Finance ir atsakovė A. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K245741331, kuria ieškovė atsakovei suteikė 3 210,43 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 2 443,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 333,57 Eur tarpininkavimo mokestį – Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2024 m. liepos 11 d.. Atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu. Duomenų apie tai, kad atsakovė po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 909,84 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d., motyvuojant tuo, kad ieškovė UAB NEO Finance neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė teigia, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, nes Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bendrovė negavo planuotų pajamų, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma, o Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 2 443,37 Eur palūkanų suma, kuri vertintina kaip orientacinė negautų pajamų suma.
19. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).
21. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus, priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
22. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-199/2007; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014; Nr. e3K-3-196-687/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės.
24. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma. Iš ieškinio turinio ir pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą apeliantė iš esmės grindė Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nustatyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad Sutarties specialiosiose sąlygose sulygtas fiksuotas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis, nors ir laikytinas vienu iš kriterijų, taikomų skaičiuojant nuostolių negautų pajamų forma dydį, tačiau pats vienas nėra pakankamas nuostolių dydžiui nustatyti, nuostolių dydį reikia įrodyti, pateikiant skaičiavimus ir dėl kitų pirmiau nurodytų kriterijų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė nuostolių negautų pajamų forma dydžio.
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Atmetus ieškovės UAB NEO Finance apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.