Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino sudarytos Sutarties turinį ir jos vykdymo sąlygas. Sutarties pakeitimus ar papildymus galėjo atlikti tik šios Sutarties šalys, t. y. apeliantas ir ieškovas. Teismas nenustatė, kad ieškovas įstatymo numatyta tvarka būtų suteikusi įgaliojimus AB FMĮ „Finasta“ veikti jos vardu kaip atstovui vykdant Sutartį, t. y. ją pakeisti ar papildyti (pratęsti terminus). Tokie įgaliojimai nebuvo numatyti ir tarp šalių pasirašytoje Sutartyje. Be to, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjimas vyko tarp apelianto ir trečiojo asmens AB FMĮ „Finasta“ darbuotojų, kurie neturėjo jokių įgaliojimų veikti ieškovo vardu vykdant Sutartį. Taigi, pasibaigus Sutarties nustatytam akcijų atpirkimo terminui, šis terminas galėjo būti pratęstas tik apelianto ir ieškovo atskiru raštišku susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo. Sutartis šalių nebuvo pratęsta, nes pasibaigus jos galiojimo terminui ieškovas jokių derybų ar susirašinėjimo dėl jos pratęsimo nevedė. Todėl teismo argumentas, kad šalių 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjimas leidžia teigti, jog numatytas Sutarties 4.4 p. atpirkimo sandorio užbaigimo terminas buvo pratęstas yra visiškai nepagrįstas.

2) CK 6.183 str. 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti, arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2008 m. birželio 17 d. pasibaigus Sutarties 4.4 p. atpirkimo sandorio užbaigimo terminui ir apeliantui neatpirkus vertybinių popierių Sutartyje nustatytomis sąlygomis nepareiškus kitai Sutarties šaliai prašymo dėl jos termino pratęsimo ir neatlikus jokių kitų veiksmų, kurie būtų leidę ieškovui suprasti, jog sutinka pratęsti Sutartį. Ieškovas dėl šio termino pratęsimo raštu nesikreipė ir neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad kita šalis Sutartį pratęsė.

3) Sutarties 7.4. punktas nustatė, kad apeliantui pilnai neįvykdžius savo prievolių šioje sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, ieškovas turi teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius įsigytus pagal šios Sutarties sąlygas savo nuožiūra ir gautomis lėšomis padengti visas pardavėjo prievoles, priklausančias įvykdyti sutartį. Tuo atveju, jei pardavus vertybinius popierius gautos pinigų sumos neužtenka apelianto įsipareigojimams įvykdyti, ieškovas turi teisę reikalauti, kad apeliantas įvykdytų savo įsipareigojimus ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Sutarties 7.5. punktas nustatė, kad per 10 darbo dienų atsakovui neatpirkus vertybinių popierių, ieškovas įgyja teisę laisvai disponuoti neatpirktais vertybiniais popieriais ir neprivalo juos parduoti atgal neatpirktų vertybinių popierių.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais Sutarties punktais ieškovas įgijo teisę laisvai ir savo nuožiūra bei savo rizika disponuoti jai perleistais mano vertybiniais popieriais - akcijomis, o apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas elgdamasi sąžiningai ir jo interesais šiuos vertybinius popierius realizavo, tam kad padengti visas atsakovo prievoles priklausančias įvykdyti pagal Sutartį bei išvengti galimų nuostolių.

4) Sutarties šalims nebepratęsus Sutarties 4.4. punkte nustatyto termino, ieškovas pagal Sutarties 7.4. ir 7.5. p. įgijo teisę ir pareigą parduoti jai nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius įsigytus pagal šios Sutarties sąlygas savo nuožiūra atsakovui ir ieškovui palankiausiomis sąlygomis bei gautomis lėšomis padengti visas atsakovo prievoles, priklausančias įvykdyti pagal Sutartį. Sutarties 4.4. ir 7.5. p. nustatyti terminai yra naikinamieji, todėl jiems pasibaigus ir jų šalims nepratęsus atsakovas neteko teisės iš ieškovo atpirkti pagal Sutartį mano perleistų jai vertybinių popierių, o ieškovas vėliau praėjus keturiems mėnesiams po šių terminų pasibaigimo, neįgijo teisės 2008-10-06, 2008-11-11, 2008-11-18 pranešimais apelianto reikalauti nepalankiausiu metu įvykdyti prievolę, numatytą Sutarties 4.4 punkte, kurios įvykdymo terminas buvo seniai pasibaigęs. Ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo netinkamo Sutarties įvykdymo, bet ne įvykdyti prievolę, kurios terminai buvo pasibaigę.

5) LR Vertybinių popierių komisija 2009 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 2K-383 nustatė ir konstatavo bei pats ieškovas pripažino, kad organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudarinėdamas sandorius dėl finansinių priemonių už reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos ribų bei suteikdama technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su juo sandorius, vykdė investicinę veiklą neturėdamas finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos veiklos licencijos ir tuo pažeidė Finansų priemonių rinkų įstatymo 4 str. 1 d. Ieškovas sudarydamas atpirkimo sandorius, prisiėmė didelio masto riziką, kurios jis, prieš sudarydamas sandorius, nenumatė ir dėl to nesugebėjo jos valdyti, tačiau kurią turi ir privalo numatyti ir valdyti licencijuota įmonė, turinti teisę teikti investicines paslaugas. Remiantis Komisijos sprendime padarytomis išvadomis, ieškovas neturėdamas tam reikalingos licencijos ir sudarydamas su apeliantu sandorį, nesugebėjo tinkamai valdyti rizikos, todėl prisiėmė iš šios Sutarties galimų atsirasti nuostolių riziką.

Byloje nustatyta, kad pasibaigus Sutarties 4.4. p. nustatytam terminui vertybinių popierių -akcijų kursas buvo 3.14 Lt už vieną akciją, t. y. žymiai didesnis negu tada, kada ieškovas pats nusprendė juos parduoti, kuris pardavimo metu (2008-11-19) buvo 0.34 Lt. Šie faktai paneigia teismo argumentą, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovas pardavęs vertybinius popierius apeliantui nepalankiausiu momentu. Ši aplinkybė patvirtina Komisijos sprendime priimtą išvadą, kad ieškovas vykdė neteisėtą licencijuojamą veiklą, neturėdamas tam patirties bei nesilaikydamas šiai veiklai teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl nesugebėjo tinkamai įvertinti rizikos ir ją valdyti bei parduoti vertybinius popierius atsakovui ir sau palankiausiu metu.

6) Ieškovas veikdamas kaip profesionali sandorio šalis, veikdamas sąžiningai ir geriausiomis klientui sąlygomis ir atsakovo interesais, privalėjo pasibaigus Sutarties 4.4. punkte nustatytam vertybinių popierių atpirkimo terminui, vadovaujantis šios sutarties 7.4. punktu parduoti akcijas geriausiomis sąlygomis arba pasiūlyti pratęsti sutartį bei pasiūlyti įmokėti garantinę įmoką.

7) AB bankui „Snoras“ didinant įstatinį kapitalą jo akcijų turėtojams (akcijas kurias perleido ir vėliau turėjo atpirkti) pagal įstatymą automatiškai neatlygintinai suteikiamos papildomai išleistos AB bankas „Snoras“ akcijos. Todėl pagal Sutartį atsakovui atperkant akcijas iš ieškovo, šis privelėjo apeliantui grąžinti ir papildomai prie šių akcijų išleistas bei suteiktas AB bankas „Snoras“ akcijas. Teismo argumentai, jog laikotarpiu nuo 2008-06-17 iki 2008-11-19 dėl AB bankas „Snoras“ akcijų nesudarė nei vieno pirkimo - pardavimo sandorio, kuriuo būtų įgyta ar perleista nuosavybės teisė į AB bankas „Snoras“ akcijas neprisiimant priešpriešinio įsipareigojimo jas perleisti arba priimti nuosavybėn, ieškovas nesudarė sandorių biržoje ar tiesioginių sandorių už vertybinių popierių biržos ribų, yra nepagrįsti. Iš papildomai teismui pateiktų įrodymų matyti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas didino savo įstatinį kapitalą ir šiuo laikotarpiu įkeitė visas jai tuo metu priklausiusias AB bankas „Snoras“ turimas akcijas, o tai patvirtina, kad ieškovas negalėjo šiomis akcijomis laisvai disponuoti ir parduoti atsakovui ar tretiesiems asmenims palankiausiu kursu. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas visą laiką veikė savo rizika ir patyrė nuostolius dėl pačios kaltės, todėl apeliantas neprivalo atlyginti nuostolių.

Atsižvelgdamas į tai, kad iki civilinės bylos Nr. 2A-30-450/2015 nagrinėjimo atnaujinimo buvo suformuota iš esmės nauja teisminė praktika, susijusi su UAB „Finansų rizikos valdymas“ veiklai taikytinu teisiniu reglamentavimu bei investuotojų, sudariusių vertybinių popierių pirkimo bei atpirkimo sandorius būtent su šia įmone, interesų apsauga, atsakovas išskyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis, jo nuomone, teismas turėtų grįsti sprendimo priėmimą ir teikė raštinius paaiškinimus.

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015 ir 2015 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 įtakos nagrinėjamai bylai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo: „FRV turi pareigą mažinti nuostolius pagal CK 6.259 straipsnio nuostatas, taip pat teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi pareigą sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (FPRĮ 22 straipsnis)“. LAT galutinai ir neginčijamai įtvirtino FPRĮ 22 str. 1 d. taikymą ieškovo veiklai.

Antra, nagrinėjamoje byloje LAT pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A63-2604/2011, kuriame konstatuota, kad įstatymų leidėjas finansų tarpininko įmonės pareigos sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais apimties neapribojo FPRI 22 straipsnio 2-13 dalyse įtvirtintu pareigų vykdymu, šią pareigą pripažino savarankiška ir taikoma visai finansų tarpininko įmonės veiklai, susijusiai su investicinių paslaugų ir (arba) papildomų paslaugų teikimu klientui. LAT nutartyje pažymėjo, jog finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad teikdamas investicines paslaugas veiktų su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininko profesinėje veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014). Atsakovas šioje byloje ne kartą kėlė klausimą dėl ieškovo kvalifikacijos ir kompetencijos, t. y. nesugebėjimo laiku reaguoti į rinkos situaciją bei pernelyg uždelsto vertybinių popierių pardavimo tuomet, kai jų vertė po Sutarties 4.4. p. nustatyto termino pasibaigimo iki realizavimo po daugiau kaip 5 mėnesių sumažėjo nuo 3,14 Lt už vieną akciją iki 0,34 Lt už vieną akciją.

Trečia, LAT nutartyje reziumavo, jog nors REPO sandoriai priskirtini rizikos sutartims (CK 6.160 straipsnio 3 dalis) ir vertybinių popierių pardavėjui tenka vertybinių popierių vertės kritimo padariniai, tačiau iš to atsirandantys nuostoliai gali būti sumažinti, laiku priimant atitinkamus su investicijomis susijusius sprendimus (pvz., ieškovas gali atpirkti vertybinius popierius anksčiau ir realizuoti juos vertybinių popierių rinkoje ar, atsižvelgiant į galimus teigiamus pokyčius rinkoje, išlaikyti jų nuosavybę, nutraukti sutartį, ieškovui neįvykdžius susitarimo laiku, atsakovas, matydamas neigiamus pokyčius rinkoje, gali nelaukti ir parduoti vertybinius popierius ir padengti pardavėjo prievoles pagal sutartį). Tokiems sprendimams priimti būtinas profesinis rūpestingumas, abiejų šalių bendradarbiavimas, keitimasis informacija, reikšminga prievolei vykdyti.

Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog žemesnės instancijos teismai netyrė ir nevertino finansų tarpininko profesinio rūpestingumo ir lojalumo pareigos vykdymo po REPO sandorio sudarymo, nebuvo tikrinta ir analizuota, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovo FRV veiksmai, neveikimas lėmė ar prisidėjo prie kliento (investuotojo) nuostolių atsiradimo ar padidėjimo, ar FRV buvo pakankami atsakingas ir rūpestingas, dėjo pakankamai pastangų, kad galimai kilsiantys nuostoliai būtų minimalūs ar kad jų visai nekiltų, kodėl taip ilgai buvo neužbaigiami REPO sandoriai, kaip jis bendradarbiavo su atsakovu, siekdamas užbaigti ginčo sandorius kuo greičiau.

Penkta, Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015 konstatavo, kad kadangi REPO sandorių sudarymo paslaugų teikimas yra investicinė veikla, jos vykdymui reikia turėti finansų maklerio įmonės licenciją (FPRĮ 4 straipsnis, Direktyvos 2004/39/EB 5 straipsnis).

Šešta, aplinkybė, jog ieškovas vykdė investicinę veiklą, neturėdamas licencijos, akivaizdžiai turėjo įtakos ieškovo atsakovui teikiamų paslaugų kokybei (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

Jeigu subjektas, sudarydamas rizikos sutarčių grupei priskirtinus REPO sandorius, nelaiko savęs vykdančiu investicinę veiklą, visiškai logiška, kad toks subjektas ir nesiekia veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir veikti jo interesais, kadangi turi įsitikinimą, kad toks veikimas jam nėra privalomas. Pirmos instancijos teismo sprendime nėra užsiminta apie ieškovo pareigą sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Nevertinta, ar licencijos neturėjimas gali turėti įtakos ieškovo teiktų paslaugų kokybei, t.y. teismas ieškovui taikė kur kas žemesnius elgesio bei profesionalumo standartus, nei jie yra suformuoti vėliausiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Dėl 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos Sprendimo dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 2K-383 įtakos nagrinėjamai bylai

Dėl 2011 m. gegužės 4 d, Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-80-623/2011 konstatuotų aplinkybių

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Dėl Sutarties termino: sutartyje numatytais terminais atsakovas savo įsipareigojimų atpirkti akcijas neįvykdė, todėl sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. rugsėjo 23 dienos. Nepaisant aplinkybės, kad susitarimas pratęsti sutarties galiojimo terminą nebuvo šalių pasirašytas kaip atskiras vientisas dokumentas, tokį susitarimą patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei atsakovo veiksmai - jis aktyviai domėjosi atpirkimo sandoriu, žinojo akcijų kainos svyravimus, sukaupė garantinę įmoką ir pan.

Ieškovas, sudarydamas atpirkimo sutartį nesiekė perimti atsakovui priklausančių akcijų (sudaryti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį), tai patvirtina pati atpirkimo sutarties esmė. Ieškovui perduotų akcijų paskirtis - užtikrinti tinkamą atsakovo įsipareigojimo įvykdymą - grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas.

Atsakovas neneigia, kad nei suėjus nustatytam terminui 2008 m. birželio 17 d., nei pasibaigus pratęstam atpirkimo terminui - 2008 m. rugsėjo 23 dieną, jis neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nesukaupė piniginių lėšų sumos, neatpirko akcijų ir pažeidė Sutartimi prisiimtą prievolę.

Atsakovui tinkamai neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti atpirkimo kainą, ieškovas įgijo teisę, bet ne pareigą, nukreipti išieškojimą į pateiktą užtikrinimo priemonę (akcijas) (Sutarties 7.4 punktas). Atsakovui tinkamai neįvykdžius prievolės pagal Sutartį, ieškovas pasinaudojo joje numatyta teise ir pardavė pagal Sutartį gautas akcijas (pardavimas įvykdytas per Vilniaus vertybinių popierių biržą). Kadangi gautų lėšų neužteko atsakovo įsipareigojimams padengti (pilnai grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas), vadovaujantis Sutarties 6.7. punktu, ieškovas nurodė atsakovui sumokėti trūkstamą pinigų sumą, ko atsakovas iki šiol nėra įvykdęs.

Atsakovas, kuris yra Sutartį pažeidusi šalis, negali savo atsikirtimų grįsti neva ieškovas pažeidė sutartį nepardavęs akcijų, nors turėjo tokią teisę (bet ne pareigą).

Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius - jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Atsakovas iš principo netinkamai įgyvendino savo pareigą bendradarbiauti, nesilaikė kooperavimosi principo vykdant iš sutarties kylančias prievoles.

Ieškovas, siekdamas apsaugoti atsakovo interesus savo teisės parduoti akcijas iš karto pasibaigus atpirkimo terminui nerealizavo, kadangi siekė susitarti su atsakovu dėl sutarties pratęsimo. Buvo pasiektas susitarimas dėl atpirkimo termino pratęsimo, kurį pasirašyti atsakovas vėliau atsisakė. Atsakovui buvo suteiktos papildomos paskolos (sudaryti nauji atpirkimo sandoriai), ieškovas nepasinaudojo Sutarties 8.1 punkte numatyta teise palikti įstatinio kapitalo didinimo metu papildomai gautų AB banko „Snoras“ akcijų. Atsakovui už pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Sutartį Nr. 3859 Dėl vertybinių popierių atpirkimo ieškovui perduotas 27 916 AB banko „Snoras“ akcijas papildomai skirtos 18 033 naujos emisijos akcijos (atitinkamai 2008 m. lapkričio 19 d. ieškovas pateikė pavedimą parduoti 45 949 AB banko „Snoras“ akcijas, už kurias visą gautą sumą įskaitė kaip dalinį atsakovo įsiskolinimo pagal sutartį). Ieškovas savo iniciatyva pagerino atsakovo padėtį, sumažino jo pagal atpirkimo sutartį mokėtiną atpirkimo kainą sumą, gauta už 18 033 AB banko „Snoras“ akcijas, kurios pagal Sutarties 8.1 punkto sąlygas galėjo likti ieškovo nuosavybe.

4) Dėl akcijų pardavimo kainos: atsakovas sudarydamas Sutartį prisiėmė įsipareigojimą atpirkti akcijas už sutartyje iš anksto nustatytą kainą (Sutarties 3.3.1. punktas), kuri visiškai nepriklausė nuo akcijų rinkos vertės pokyčių (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas nepriklausomai nuo perduoto užstato rinkos vertės).

2008 m. birželio 17 d. AB banko „Snoras“ akcijų rinkos kaina buvo 3,14 lito. Tačiau atsižvelgiant į AB banko „Snoras“ įstatinio kapitalo didinimą iš nuosavų lėšų, kurio metu už kiekvieną paprastąją vardinę akciją buvo skiriama 0,607541 nauja akcija (AB banko „Snoras“ vienos akcijos vertė persiskaičiavo proporcingai padidintam akcijų skaičiui), vienos akcijos rinkos kaina perskaičiuota ir 2008 m. birželio 17 d. buvo 1,908 lito (Vilniaus vertybinių popierių biržos duomenys, Priedas Nr. 2). Ieškovas yra neatlygintinai perdavęs atsakovui 18 033 naujos emisijos AB bankas „Snoras“ akcijas. Po 2008 m. birželio 17 dienos AB banko „Snoras“ akcijų rinkos kaina buvo pakilusi, pvz. 2008 m. rugpjūčio 22 dieną akcijų rinkos kaina buvo 1,994 lito. Akivaizdu, kad kainai kylant atsakovas buvo suinteresuotas pratęsti atpirkimo sandorį ir žodžiu tvirtino, kad sutinka su atpirkimo termino pratęsimu, o akcijų kainai pradėjus kristi (2008 m. rugsėjo 23 dieną ji buvo 1,26 lito), atsakovas atsisakė pasirašyti susitarimą dėl atpirkimo termino pratesimo.

5) Dėl Vertybinių popierių komisijos sprendimo: Komisija nesprendė dėl ieškovo sudarytų sutarčių galiojimo ir vykdymo teisėtumo. Ieškovas dėl Komisijos priimto sprendimo netapo finansų maklerio įmone, kuriai taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymas, todėl jo teiginiai, kad ieškovas teikė atsakovui investicines paslaugas yra nepagrįsti. Atsakovas, remdamasis Komisijos sprendimu, nepagrįstai teigia, kad tarp šalių egzistavo esminė nelygybė bei nesąžiningumas. Atsakovo pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus niekaip nesusieta su ieškovo teisiniu statusu. Ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu, neprisiėmė rizikos dėl jam perleistų akcijų kainos svyravimų - tai atsakovui tenkanti rizika, kurią jis turėjo įvertinti prieš sudarydamas atpirkimo sandorį.

6) Dėl atsakovui suteiktų investicinių paslaugų: šalims, sudarant atpirkimo sandorį, tarpininkavo AB FMĮ „Finasta“, su kuria kiekviena iš šalių buvo sudariusi sutartis dėl investicinių paslaugų teikimo. Ieškovas neteikė investicinės paslaugos atsakovui. Kadangi atsakovas buvo sudaręs sutartį ir su AB FMĮ „Finasta“, ir su ieškovu, remiantis bonus pater familias koncepcija, pagal kurią vidutinių sugebėjimų asmuo turi ir gali identifikuoti asmenį, kuris nurodytas sutartyje, daro išvadą, kad atsakovas suprato, jog sutartį sudaro ne su finansų maklerio įmone.

Komisija, atsakovo skundo pagrindu atlikusi tikslinį AB FMĮ „Finasta“ patikrinimą, jo metu nustatė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. šalys sudarė sutartį, kurią sudarant tarpininkavo AB FMĮ „Finasta“. Atsakovas ir AB FMĮ „Finasta“ 2007 m. gruodžio 12 dieną pasirašė Investicinių paslaugų sutartį, kurią sudarydamas atsakovas patvirtino, jog susipažino su AB FMĮ „Finasta“ Investicinių paslaugų teikimo tvarka, Finansinių priemonių ir su jomis susijusių rizikų (tame tarpe ir repo sandorio) aprašymu, Pavedimų vykdymo politika, Klientų skirstymo į neprofesionalius ir tinkamą sandorio šalį tvarka, Pavedimų priėmimo ir vykdymo tvarka, investicinių paslaugų įkainiais, Finansinių priemonių saugojimo tvarka, Informacijos klientams pateikimo tvarka, Interesų konfliktų vengimo politika. Atsakovas užpildė kliento anketą, pasirašytinai buvo supažindintas su AB FMĮ „Finasta“ įkainiais bei buvo informuotas, kad yra priskirtas neprofesionalių klientų kategorijai. Komisija surašė patikrinimo aktą Nr. 1T-17, kuriame padarė išvadą, kad atsakovui buvo suteikta pakankamai informacijos pagrįstam investiciniam sprendimui priimti; atsakovas turi reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų ir įvertintų riziką, būdingą atpirkimo (repo) sandoriams.

Dėl licencijos įtakos sutartiniams santykiams: santykiams neturėjo reikšmės jog ieškovas vykdė investicinę veiklą, neturėdamas finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos licencijos. Šią nuostatą patvirtino ir LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015.

Byloje nėra ginčo, kad abi šalys buvo AB FMĮ „Finasta“ klientai, kad atsakovui AB FMĮ „Finasta“ tinkamai suteikė visą privalomą informaciją. Vertybinių popierių komisija, atsakovo skundo pagrindu atlikusi tikslinį AB FMĮ „Finasta“ patikrinimą, nustatė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė atpirkimo sutartį, kurią sudarant tarpininkavo AB FMĮ „Finasta“. Kadangi AB FMĮ „Finasta“ turi teisę tarpininkauti sudarant sandorius tik tiems asmenims, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl investicinių paslaugų teikimo, prieš sudarant sutartį, atsakovas ir AB FMĮ „Finasta“ 2007 m. gruodžio 12 dieną pasirašė Investicinių paslaugų sutartį. Komisija surašė patikrinimo aktą Nr. IT-17 ir padarė išvadą, kad atsakovui buvo suteikta pakankamai informacijos pagrįstam investiciniam sprendimui priimti; atsakovas turi reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų ir įvertintų riziką, būdingą atpirkimo (repo) sandoriams.

Atsakovas siekia teisinio reglamentavimo pasekmių nustatytų investicinėms paslaugoms: investavimo rekomendacija, FP portfelio valdymas, dėl kurių teikimo nesikreipė, todėl jas teikti neturėjo pagrindo nei AB FMĮ „Finasta“, nei ieškovas.