- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-80-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- UAB ,,Finansų rizikos valdymas“
- Kategorijos
- 45.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Finansų rizikos valdymas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,Finasta“ rizikos valdymas (dabartinis pavadinimas UAB ,,Finansų rizikos valdymas“) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 26 426 Lt 12 ct skolos, 4 137 Lt 15 ct delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5). Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Sutartį Nr. 3859 dėl vertybinių popierių atpirkimo. Sutartimi atsakovas pardavė ieškovui 27 916 Lt AB banko Snoras paprastųjų vardinių akcijų. Pagal Sutarties 4.4. punktą atsakovas įsipareigojo akcijas iš ieškovo atpirkti iki 2008-06-17 už kainą, apskaičiuotą pagal formules, nurodytas Sutartyje. Suėjus nurodytam terminui atsakovas nesukaupė atpirkimo sumos savo asmeninėje piniginių lėšų sąskaitoje, atidarytoje AB finansų maklerio įmonėje ,,Finasta“, kurią sąskaitų tvarkytojas, užtikrindamas vertybinių popierių nuosavybės perleidimo ir atsiskaitymo už juos vienalaikiškumo principą, turėjo užskaityti į ieškovo nuosavų piniginių lėšų sąskaitą. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė Sutarties 4.4. bei 4.6 p. ir neatpirko akcijų iki sutartyje nurodytos datos, kas pažeidė ieškovo interesus. Pagal sutartį sudarytas atpirkimo sandoris buvo pratęstas iki 2008-09-23. Pranešus atsakovui apie atpirkimo sandorio pasibaigimą 2008-09-23 dėl tolesnio atpirkimo sandorio termino pratęsimo susitarta nebuvo, todėl atsakovui neatpirkus akcijų, ieškovas pagal Sutarties 7.4 p. numatyta teise, prieš tai tris kartus įspėjęs atsakovą, 2008-11-19 akcijas pardavė, už jas gaudamas 44 216 Lt 3 ct Lt. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui skaičiuojant pagal Sutartyje numatytą formulę ir įvertinant už akcijų pardavimą gautą pinigų sumą, sudarė 26 426 Lt 12 ct ir 4 137 Lt 15 ct delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-24 preliminariu sprendimu (b.l. 49-52) ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo buvo priteista 26 426 Lt 12 ct skolos, 4 137 Lt 15 ct delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo 2009-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus (b.l. 49-52) nurodydamas, jog ieškovo ir atsakovo 2007-12-17 sutartis dėl vertybinių popierių atpirkimo Nr. 3859 baigė galioti 2008-06-17, kai atsakovas jų neatpirko, todėl jau nuo to momento ieškovas įgijo teisę parduoti sutartyje nurodytus vertybinius popierius be atsakovo sutikimo. Akcijų vertė tuo metu buvo 3,13 Lt, o 2008-11-19, akcijų pardavimo metu jų vertė buvo 0,35 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 1 d. ieškovas pats turėjo veikti klientui geriausiomis sąlygomis ir jo interesais. Ieškovas sutarties 7.4 punktu nusistatė sau teisę, o ne pareigą parduoti laiku neatpirktus vertybinius popierius, susiaurino savo pareigas kliento atžvilgiu, nepagrįstai vilkino pardavimą, tokiu būdu ieškovo patirti nuostoliai vertintini, kaip jo paties prisiimta rizika.
Atsiliepimu į atsakovo pareikštus prieštaravimus (b.l. 57-61) ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu (b.l. 89-91) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-24 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo R. G. 26 426 Lt 12 ct skolos, 4137 Lt 15 ct delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 30 563 Lt 27 ct sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009-09-14 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo ir 458 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Finansų rizikos valdymas“ naudai. Priteisė iš R. G. 12 Lt 65 ct pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-12-17 buvo sudaryta vertybinių popierių atpirkimo sutartis, kuria atsakovas pardavė ieškovui 27 916 AB banko SNORAS paprastųjų vardinių akcijų. Pagal sutarties 4.4 punktą atsakovas įsipareigojo iš ieškovo akcijas atpirkti iki 2008-06-17 už kainą, apskaičiuotą pagal sutartyje nurodytą formulę. Sutartyje nurodytu terminu atsakovas nesukaupė atpirkimo sumos asmeninėje piniginių lėšų sąskaitoje, atpirkimo sandoris buvo pratęstas iki 2008-09-23. Ieškovas, sutartyje nurodyta tvarka įspėjęs atsakovą, 2008-11-19 akcijas pardavė už 44216 Lt 3 ct. Ieškinio pareiškimo metu atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudarė 26 426 Lt 12 ct.
Teismas nurodė, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymas ieškovui netaikytinas, nes UAB „Finansų rizikos valdymas“ nėra šio įstatymo reguliuojamų teisinių santykių subjektas. Be to, atsakovas pripažino, jog pats turėjo su ieškovu 6 analogiškas sutartis, turintis patirties tokio pobūdžio veikloje, todėl teismas nelaikė pagrįstu atsakovo atsikirtimą dėl suklydimo, manant, kad kita sutarties šalis yra finansų maklerio įmonė. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta sutartis galiojo ir po 2008-06-17, kas patvirtinama elektroninio pašto žinutėmis ir ieškovo raštais atsakovui. Teismas nurodė, kad atsakovas sutarties raštu nenutraukė, todėl jos galiojimo terminą laikė pratęstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 93-98) atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas, remdamasis Vertybinių popierių komisijos 2009-12-10 sprendimu, nurodo, kad ieškovas vykdė investicinę veiklą neturėdamas finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos veiklos licencijos ir sudarydamas su atsakovu sandorį, nesugebėjo tinkamai valdyti rizikos, todėl prisiėmė iš šios sutarties galimų atsirasti nuostolių riziką. Dėl to patirti nuostoliai, kurių reikalauja ieškovas, kilo dėl jo pačio kaltės ir jie negali būti priteisiami iš atsakovo, nes pagal šį sandorį jis buvo ieškovo klaidinamas bei negalėjo įvertinti rizikos, kylančios iš sandorio ir ją valdyti.
Pačios sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas Sutarties 4.4 p. ir iki šio termino neįvykdžius sutartyje nustatytų sąlygų – atpirkti vertybinius popierius už nustatytą kainą, ieškovas įgijo teisę laisvai disponuoti vertybiniais popieriais ir savo rizika spręsti ar juos parduoti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Finansų priemonių rinkų įstatymo reikalavimų, keliamų profesionaliems klientams neatitinka. Apie tai, kad buvo klaidinamas dėl ieškovo teisinio statuso ir vykdomos veiklos pobūdžio, patvirtina ieškovo į bylą pateikti elektroninio pašto susirašinėjimo laiškai tarp atsakovo ir AB FMĮ ,,Finasta“ darbuotojų, kurių pagalba naudojosi ieškovas teikdamas paslaugas pagal sutartis.
Ieškovas 2007-12-17 sutarties 7.4. p. nustatydamas sau teisę parduoti laiku neatpirktus vertybinius popierius, o ne pareigą, susiaurino savo pareigas kliento atžvilgiu ir taip siekdamas išvengti rizikos ir nuostolių, visą atsakomybę perkėlė vienai šaliai.
2007-12-17 sutartis nebuvo pratęsta ir pasibaigus jos galiojimo terminui ieškovas su atsakovu jokių derybų dėl jos pratęsimo nevedė. Pagal sutartį, šis terminas galėjo būti pratęstas tik jo ir ieškovo atskiru raštišku susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo. Pasibaigus nurodytam sutarties nustatytam terminui ir jo šalims atskiru susitarimu nepratęsus jo, ieškovas įgijo teisę laisvai ir savo nuožiūra bei savo rizika disponuoti jai perleistais vertybiniais popieriais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 108-115) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad Vertybinių popierių komisijos sprendimas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir nėra pagrindo juo remtis kvalifikuojant tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius. Atsakovas privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovui nepriklausomai nuo asmens, su kuriuo jis sudarė sutartį, statuso.
Vertybinių popierių komisija patikrinimo akte Nr. 1T-17 padarė išvadą, kad R. G. buvo suteikta pakankamai informacijos pagrįstam investiciniam sprendimui priimti, taip pat, jog R. G. turi reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų ir įvertintų riziką, būdingą atpirkimo sandoriams.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymi, kad Sutartyje yra nurodytas ne Sutarties galiojimo terminas, o atpirkimo sandorio terminas, kuriam suėjus, jei šalys vis dar nėra įvykdžiusios savo įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis lieka galioti tol, kol įsipareigojimai bus įvykdyti. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė, vadinasi Sutartis vis dar nėra pasibaigusi.
Sutartyje nebuvo nustatyta imperatyvi nuostata, kad esant prievolės nevykdymo atvejui būtų galima ieškoti alternatyvių tokios situacijos sprendimo variantų, abiem Sutarties šalims derantis dėl joms priimtinų Sutarties sąlygų pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.).
Pagal CPK 320 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismas įpareigotas neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardintų CPK 329 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Sutartį Nr. 3859 dėl vertybinių popierių atpirkimo. Sutartimi atsakovas pardavė ieškovui 27 916 Lt AB banko Snoras paprastųjų vardinių akcijų. Pagal Sutarties 4.4. punktą atsakovas įsipareigojo akcijas iš ieškovo atpirkti iki 2008-06-17 už kainą, apskaičiuotą pagal formules, nurodytas Sutartyje. Suėjus nurodytam terminui atsakovas nesukaupė atpirkimo sumos savo asmeninėje piniginių lėšų sąskaitoje, atidarytoje AB finansų maklerio įmonėje ,,Finasta“, kurią sąskaitų tvarkytojas, užtikrindamas vertybinių popierių nuosavybės perleidimo ir atsiskaitymo už juos vienalaikiškumo principą, turėjo užskaityti į ieškovo nuosavų piniginių lėšų sąskaitą. Todėl ieškovas vadovaujantis Sutarties 7/4 p. numatyta teise 2008 m. lapkričio 19 d. akcijas pardavė.
Ieškovo ir atsakovo sandorio sudaryme šalims tarpininkavo AB FMĮ „Finasta“, kuriai pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. numatyta pareiga teikiant klientui investicines paslaugas, veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, suadaryti sandorius geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais. Taigi, 2007 m. gruodžio 17 d. Sutartis Nr. 3859 dėl vertybinių popierių atpirkimo buvo sudaryta per ieškovo ir atsakovo vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją AB FMĮ „Finasta“, kuris privalėjo veikti savo klientų interesais. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 17 d., kada ieškovas įgijo teisę parduoti jam nuosavybės teise priklausančius, iš atsakovo įsigytus vertybinius popierius iki jų faktiško pardavimo 2008 m. lapkričio 19 d. AB banko Snoras akcijų vertė sumažėjo vos ne dešimtį kartų.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant šalių sudarytos 2007 m. gruodžio 17 d. Sutarties Nr. 3859 dėl vertybinių popierių atpirkimo vykdymą, neišvengiamas yra AB FMĮ „Finasta“ veiksmų vertinimas.
Absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami esminiai proceso teisės nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas, pažeidimai, ir, esant bent vienam CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui, laikoma, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas gali būti konstatuotas tuo atveju, kai pažeidžiamos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisės, nes teismo sprendimas turi įtakos tam tikrų jų teisių ar pareigų pasikeitimui, pažeidžia tokių asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą (CPK 46, 47 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).
Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje „nusprendimas“ suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).
Esant tokiom aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, todėl apskųstas teismo sprendimas panaikinamas.
Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovo atstovė paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 17 d. Sutartimi Nr. 3859 dėl vertybinių popierių atpirkimo iš atsakovo nusipirktos AB banko Snoras akcijos buvo apskaitomos ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje AB FMĮ „Finasta“, kurios nebuvo individualizuotos, kaip įsigytos būtent iš atsakovo. Todėl bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, ar laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 17 d., kada ieškovas įgijo teisę parduoti jam nuosavybės teise priklausančius, iš atsakovo įsigytus vertybinius popierius iki jų faktiško pardavimo 2008 m. lapkričio 19 d. ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje iš viso įvyko kokios nors operacijos su AB banko Snoras akcijomis, t.y. ar atitinkamas skaičius iš atsakovo nusipirktų AB banko Snoras akcijų nebuvo parduota anksčiau nei nurodė ieškovas savo ieškinyje.
Taigi, neatskleidus šio šalių sudarytos sutarties vykdymo aspekto ir pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui R. G. 917 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.