- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-7535-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05931-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Šalies argumentai
2.2. (duomenys neskelbtini) pilietis Z. J. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Stulgiai“. Pareiškėjas bendrovėje UAB „Stulgiai“ dirbo nuo 2024-01-25 iki 2024-03-01. Kadangi UAB „Stulgiai“ nemokėjo darbo užmokesčio, darbo sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos.
2.3. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 50 str. 1 d. 6 p., 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir 6 p., nes buvo nustatyta, kad su asmeniu nutraukta darbo sutartis, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir asmuo nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą.
2.4. Pareiškėjas sutinka, kad jis neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti ir neskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. priimto sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Remdamasis tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Migracijos departamentas 2024 m. birželio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.
2.5. Pareiškėjui uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką dėl priežasčių, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo metu tam tikru laiku neatitiko keliamų sąlygų. Dėl to Migracijos departamentas jau yra priėmęs kitą sprendimą – sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas šio sprendimo neskundė.
2.6. Migracijos departamento vienintelis motyvas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką yra tai, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau savarankiškų motyvų ir aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimą pagal Įstatymo 133 straipsnį, nenustatyta. Šiuo atveju nėra jokių savarankiškų motyvų ir argumentų, kuriais būtų grindžiama būtinybė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato Migracijos departamento diskreciją, o ne privalomą elgesio variantą spręsti dėl tokio pobūdžio sprendimo priėmimo.
2.7. Sprendimas turi būti grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, jog remiasi Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies c punktu. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, padaryta remiantis tik Migracijos departamento prielaida. Šią išvadą Migracijos departamentas grindė tuo, kad su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą.
2.8. Migracijos departamentas apskritai nepateikė motyvų, atskleidžiančių, ar iš Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio kylanti pareiga vertinti pareiškėjo atžvilgiu įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą proporcingumą buvo tinkamai įvykdyta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas neskundė.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas teigia, kad darbo sutartis buvo nutraukta todėl, kad UAB „Stulgiai“ nemokėjo darbo užmokesčio, ir pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau pareiškėjas nenurodo išvykimo laiko ir nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Duomenų apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos panaikinus leidimą laikinai gyventi nėra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra.
3.3. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą (pareiškėjo tvirtinimu 2023 m. rugsėjo 14 d.) prieš gaudamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (turėdamas iki 2023 m. rugsėjo 18 d. galiojančią Lenkijos vizą) ir buvo Lietuvoje pažeisdamas migracijos procedūras iki 2024 m. sausio 9 d. Kaip matyti iš pateikiamų VSAT duomenų, pareiškėjas po įvykdyto sprendimo grąžinti į užsienio valstybę 2024 m. sausio 9 d., kai pareiškėjas išvyko į Baltarusiją per Raigardo pasienio kontrolės punktą, pareiškėjas sausio 11 d. jau grįžo į Lietuvos Respubliką, nes jam buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
3.4. VSDFV duomenimis 2024-03-01 buvo nurodyta atleidimo išmoka. Iš 2025-01-23 VSDFV duomenų matyti, kad UAB „Stulgiai“, išdavusi pareiškėjui tarpininkavimo raštą, iki 2024-12-31 vis dar teikia informaciją apie pareiškėjo nedraudžiamuosius laikotarpius ir pajamas (0,00 Eur), nebėra ir informacijos apie pareiškėjo atleidimą. Migracijos departamentui nėra žinoma, kodėl VSDFV duomenys buvo pakeisti, tačiau kartu įvertinant faktą, kad pareiškėjas negrąžino leidimo laikinai gyventi ir nėra informacijos apie pareiškėjo išvykimą, galima turėti abejonių, ar pareiškėjas ir šiandien nėra Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje.
3.5. Sprendime buvo įvertinta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi. VSDFV duomenimis, UAB „Stulgiai“ darbo sutartį su asmeniu sudarė 2024-01-25 ir nutraukė 2024-03-01, taigi, pareiškėjas dirbo tik 37 kalendorines dienas. Tai leido daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
3.6. Migracijos departamento prielaidos dėl galimo siekio neteisėtu būdu ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti Šengeno valstybėse yra patvirtintos tokiais pareiškėjo veiksmais, kaip atvykimas į Lietuvą nesibaigus Lenkijos vizos galiojimo laikui ir pasilikimas Lietuvoje neteisėtai nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. sausio 9 d., kol pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos.
3.7. Pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje, prieš jam įteikiant leidimą laikinai gyventi, patvirtina pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2024-01-08 sprendimas grąžinti į užsienio valstybę Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo parašas jam išvykstant į Baltarusiją 2024-01-09 per Raigardo pasienio kontrolės punktą bei VSAT duomenys apie pareiškėjo išvykimą 2024-01-09. Šios aplinkybės, be kita ko, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas sąmoningai pažeidė migracijos procedūras, nes buvo Lietuvoje, jo paaiškinimu, nuo 2023-09-14 iki 2024-01-09, jau pasibaigus Lenkijos išduotos vizos galiojimui (viza, kaip matyti iš Sprendime pateiktų duomenų, galiojo iki 2023 m. rugsėjo 18 d.). Pareiškėjas buvo apklaustas ir pažeisdamas migracijos procedūras gyveno Lietuvoje 2023-09-18 pasibaigus Lenkijos išduotai vizai. Taigi, buvo rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas ir vėl sieks atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje (iki šiol nėra žinoma apie pareiškėjo išvykimą), todėl pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai priimtas Sprendimas įtraukti perspėjimą, nes pareiškėjo atžvilgiu yra ne vien prielaidos, bet ir ankstesnių migracijos procedūrų pažeidimo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 21 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 6 p., 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir 6 p., nes buvo nustatyta, kad su pareiškėju nutraukta darbo sutartis, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nėra nuginčytas.
6. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 1 dalimi; 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi grindžiamas tuo, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes su pareiškėju darbo sutartis nutraukta, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą.
7. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
8. ĮUTP nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). ĮUTP (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024-06-08 iki 2024-07-01) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
8.1. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 punktai). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
10. Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą; nutraukta darbo sutartis su asmeniu. 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p., 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir 6 p. Šis sprendimas bei jame nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nedeklaravo gyvenamosios vietos, taip pat tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi įteiktas darbo UAB „Stulgiai“ pagrindu 2024-01-11 Migracijos departamento skyriuje per UAB „Stulgiai“ įgaliotą asmenį, atvyko į Lietuvą ir faktiškai dirbo tik 37 kalendorines dienas bei darbo sutartį nutraukė, taigi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas, remdamasis minėtu 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi tuo, kad vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, jog pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi. VSDFV duomenimis, UAB „Stulgiai“ darbo sutartį su pareiškėju sudarė 2024-01-25 ir nutraukė 2024-03-01. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.
Pareiškėjas sutinka, kad jis neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti ir neskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. priimto sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
11. Vertindamas ginčijamą Sprendimą Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų apimtimi, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad asmeniui nebuvo išduotos vizos ar leidimai laikinai gyventi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Minėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, be kita ko, ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam 3 metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje Sprendimą naikinti.
12. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Kriterijų vertinimo tvarkos 51 punktas, NAS taisyklių 28 punktas). Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
13. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS motyvuojamas tuo, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nustačius, jog su pareiškėju nutraukta darbo sutartis, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas gali ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti bei pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse. Migracijos departamentas pareiškėjo teisės atvykti į Šengeno erdvę ribojimą grindė tikslu užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.
13.1. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
14. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, remiantis tuo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.
Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, LVAT praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).
15. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Z. J. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.