Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant atitinkamas auklėjamojo pobūdžio priemones. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendis. E. K. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nustatyta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones bei įpareigojimus;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus bei auklėjamojo poveikio priemonę;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones bei įpareigojimus;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams bei konfiskuojant automobilį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo E. K. parodymai, liudytojų A. M., V. Ž., M. J. parodymai, vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada.

E. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, iš kaltinimo E. K. šalina aplinkybę, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes E. K. neblaivumas vairuojant šioje byloje nebuvo įrodytas, o vien neblaivumo požymių nustatymas neleidžia daryti išvados, kad jis vairavo neblaivus.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. K. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-02 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-12-26. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo vis tiek nesilaikė ir vairavo būdamas neblaivus.

BK 243 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Kaltinamasis E. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra teisiamas antrą kartą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis automobilį vairavo itin intensyviame kelyje, ilgą atstumą, jis vairavo pavojingai, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas bei sutrikdyta paties kaltinamojo sveikata.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis E. K. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Transporto priemonę jis vairavo, kai jam uždrausta vairuoti, ne pirmą kartą. E. K. vairavo transporto nesilaikydamas įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui. Tokia jo veika neabejotinai laikytina piktybiška (piktavališka), yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

E. K. atsakomybę dėl jo padarytų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis E. K. teisiamas 12 kartą, todėl jis pripažintinas recidyvistu, kad laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,

BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam E. K. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui. Nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties, sukeltas eismo įvykis, skiriant bausmę atsižvelgiama į E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas.

E. K. yra jauno amžiaus, dirba, praeityje teistas 11 kartų, tame tarpe teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nebaustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo E. K. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad E. K. po eismo įvykio kraujyje buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,38 promilės), transporto priemonė vairuota mieste intensyviame kelyje, ilgą atstumą, neturint teisės vairuoti, sukeliant eismo įvykį, vairavimas neblaiviam buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmės rūšis. E. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė, didesnė nei arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus pakankamos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

E. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis yra teistas daug kartų, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančius teistumus, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažeidžiant ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos padarytos neturint teisės vairuoti. Tai, kad E. K. nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų, vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, rodo jo atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi, nuolatinis taisyklių nesilaikymas leidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, būdamas laisvėje E. K. gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

V. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kaltinamasis E. K., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė KET reikalavimų, vairavo transporto priemonę greitkelyje, ilgą atstumą, sukėlė eismo įvykį. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. E. K. anksčiau teistas už automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, tačiau net ir tai jo neatgrasė nuo vairavimo ir atsisakymo tikrintis neblaivumą, kas prilyginama sunkiam neblaivumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Toyota“.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso L. K.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio ,,Toyota Auris“ 2.0 D-4D, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 425,30 Eur be PVM ir 3 070 Eur su PVM (b. l. 57). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3 070 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais – paliktinos bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Pripažinti E. K. recidyvistu.

E. K. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš E. K. automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3 070 (tris tūkstančius septyniasdešimt) Eur valstybės naudai.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmenas, esančias vokuose baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.