Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-424-273/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
e2A-424-273/2022
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00093-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Atsakovas
mažosios bendrijos „Rojaus Slėnio Surya“
Trečiasis asmuo
Lietuvos kinologų draugijos
Ieškovas
G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-424-273/2022(Proceso Nr. 2-09-3-00093-2021-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2.; 2.8.2.7.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Rojaus Slėnio Surya“ atstovo advokato V. P. ir trečiojo asmens Lietuvos kinologų draugijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1734-970/2021 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rojaus Slėnio Surya“ dėl netinkamos kokybės daikto pirkimo kainos sumažinimo, trečiasis asmuo Lietuvos kinologų draugija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. D. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei MB „Rojaus Slėnio Surya“ prašydamas sumažinti šuns Hugo, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, pirkimo kainą nuo 1 400 Eur iki 700 Eur ir priteisti iš atsakovės 700 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. su atsakove sudarė žodinį susitarimą dėl rotveilerių veislės šuns įsigijimo, kuris turėjo būti parduotas 2020 m. pavasarį – vasarą. Sudarytam žodiniam susitarimui užtikrinti atsakovei pervedė 500 Eur. 2020 m. liepos 3 d. buvo atsivestas šuo Hugo, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, kuris buvo vienintelis vadoje. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas atsakovei pervedė 1 000 Eur. Šuniui dar esant pas atsakovę, 2020 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė informavo, kad šuo turi sąkandžio problemų ir parduodamas kaip veislės brokas. Kitų problemų atsakovė nenurodė. 2020 m. spalio 23 d. šuniui atvykus pas ieškovą į Norvegiją, ieškovas pastebėjo, kad sąkandžio problemos yra didesnės nei nurodė atsakovė, be to, šuns iltiniai dantys buvo mechaniškai pažeisti, t. y. nukarpyti ir/ar nuzulinti. 2020 m. lapkričio 7 d. ieškovas kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrėjęs šunį nustatė, jog šuns keturi dantys pažeisti mechaniškai, karūnėlių viršūnių nėra, vieno danties kanalo ertmė atvira ir matomas uždegimas, dantis pakeitęs spalvą ir miręs, nustatytas gingivitas (dantenų uždegimas), apatinis žandikaulis trumpesnis ir siauresnis, nepriekanda apie 10 mm, be to, apžiūros metu paaiškėjo, kad šuo neturi vienos sėklidės, t. y. sėklidė yra įstrigusi pilvo ertmėje, diagnozuotas kriptorchidas. 2021 m. ieškovas pakartotinai kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Apžiūros metu nustatyta, kad kreivai auga šeši dantys, du dantys žaloja gomurį, dėl ko reikės kreiptis į stomatologijos specialistus, nepriekanda net 12 mm, dešinė sėklidė kirkšnies kanale neapčiuopiama, diagnozuotas kriptorchizmas, t. y. situacija lyginant su 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūra nesikeitė, ji netgi pablogėjo. Paaiškėjo, kad su šuniu perduotas šuns kilmės liudijimas yra negaliojantis, kadangi jame nėra įklijuotas šuns identifikacinis numeris ir nepasirašytas ženklintojo bei šuniui buvo neišduotas eksporto sertifikatas, kurį privalėjo išduoti veisėja, todėl už jo gavimą dabar reikia sumokėti papildomai. Ieškovas įsigijo šunį be kilmės dokumentų su eile sveikatos problemų, apie kurias nebuvo informuotas ir priimdamas sprendimą įsigyti šunį šių problemų masto nežinojo, todėl dėl parduoto netinkamos kokybės šuns jo kaina turi būti sumažinta iki 700 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui buvo paaiškinta, jog pagal Norvegijos veterinarijos importo taisykles šuo į Norvegiją atvykti gali tik būdamas 4 mėn., t. y. šuo turi būti papildomai perlaikomas, prižiūrimas, skiepijamas, socialogizuojamas 50 dienų. Ieškovas nenorėjo/negalėjo šuns pasiimti 2 mėnesių amžiaus ir laikyti jį pas savo giminaičius ir/ar draugus, todėl prašė palaikyti šunį. Raštišku susitarimu, gavus avansinę sąskaitą faktūrą, ieškovas atliko pirmą avansinį mokėjimą – 500 Eur, žodžiu aptarė, jog likusią sumą ieškovas perves, kai šuniui bus 2 mėn. Šuns sutarta kaina buvo 500 Eur, nes tokia kaina nurodyta perdavimo sutartyje ir tokią kainą į sutartį įrašyti prašė pats ieškovas. Likusią kainą sudarė šuniuko papildomas laikymas veislyne (50 dienų), už per šias 50 dienų suteiktas veterinarines paslaugas, papildai augančiam šuniui bei transporto išlaidos iki vežėjo Kaune. Bendra šuns kaina su perlaikymu ir kitomis išlaidomis yra 1 400 Eur, nes 100 Eur kainavo papildai, kurie buvo išsiųsti kartu su šuniu. Šuniui suėjus 5 savaitėms ieškovas buvo informuotas apie tai, kad šuo turi nepriekandą, kad tai yra veislės brokas ir ieškovui buvo pasiūlyta neimti šuns bei duotas pasirinkimas grąžinti avansą arba palaukti kitos vados. Ieškovas raštu atsisakė laukti kitos vados arba atgauti avansą, sutiko su visomis sąlygomis/kaina ir pervedė likusią sumą bei pasirašė šuns perdavimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad nepriekanda ir kriptorchizmas nėra šuns sveikatos sutrikimai, o tik trūkumai dėl kurių šuo parodoje negautų įvertinimo tinkamo veisimui. Ieškovo komentarai apie nepriekandos dydį yra niekiniai, nes augant šuniui ir jo žandikauliui, nepriekanda gali keistis. Jokių kitų trūkumų, išskyrus nepriekandą, šuo neturėjo, todėl nebuvo apie ką informuoti. Iki 6 mėnesių amžiaus šunims sėklidės dažnai būna nenusileidusios į kapšelį, dėl streso ar kitų aplinkybių jos gali pasislinkti į kanalą ir ten užstrigti, todėl apie tai, kad šuo kriptorchas veisėja neturėjo žinoti. Šuniui buvo patrumpintos tik apatinės pieninės (laikinosios) iltys, nes jos rėmėsi į gomurį ir kėlė šuniui skausmą kaskart jam sukandant dantis bei galėjo sukelti uždegimą. Šuo turėjo visus kelionei privalomus dokumentus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, t. y. veterinarinę knygelę, kurioje atlikti visi privalomi spaudai, o eksportinio šuns kilmės dokumento ieškovas neprašė. Šuns kilmės dokumentai buvo ir yra galiojantys, be to, šuns kilmės dokumentą išduoda Lietuvos kinologų bendrija. Atsakovė nurodė, kad gavusi ieškovo pretenzijas, pasiūlė ieškovui grąžinti pinigus ir atsiimti šunį, tačiau ieškovas griežtai atsisakė, o dabar nepagrįstai reikalauja pinigų, tikėdamasis pasipelnyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, sumažino šuns Hugo, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, pirkimo kainą nuo 1 400 Eur iki 700 Eur ir iš atsakovės priteisė ieškovui 700 Eur bei 3 030,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 14,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio mėn. šalys sudarė žodinį susitarimą dėl rotveilerių veislės šuns, kuris turėjo būti išveistas 2020 m. pavasarį ar vasarą, pirkimo. 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovas atsakovei sumokėjo 500 Eur avansą. 2020 m. liepos 3 d. atsakovės veislyne atsivestas rotveilerio veislės šuniukas Hugo iš Rojaus slėnio, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, kuris buvo vienintelis vadoje. Šuniui paaugus, maždaug po 4 savaičių, nustatyta, kad šuo turi veislės broką ir 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie šuns nedidelį neprikandimą informuotas ieškovas. Šalims sutarus, jog iki šuns išvežimo pas ieškovą, nustatytam neprikandimui neišsitaisius, šuns kaina bus nuleista iki 1 400 Eur, o šiam neprikandimui išsitaisius liks sutarta kaina. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo atsakovei 1 000 Eur už rotveilerį Hugo. 2020 m. spalio 22 d. šalys sudarė šuns perdavimo sutartį, kurios pagrindu šuo Hugo 2020 m. spalio 23 d. buvo perduotas ieškovui. Prekę (šunį) įsigijo fizinis asmuo ieškovas iš atsakovės ribotos atsakomybės privataus juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, savo asmeniniams poreikiams, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių.

6. Dėl prekės kainos. Teismas nustatė, kad už šunį ieškovas atsakovei iš viso sumokėjo 1 500 Eur. Nustačius, kad šuo turi neprikandimą ir yra veislės brokas, atsakovė padarė prekei 100 Eur nuolaidą. Ieškovas nurodė, kad sutarta šuns kaina su nuolaida buvo 1 400 Eur, o atsakovė, kad kaina yra 500 Eur, o likusią sumą sudaro šuns laikymo ir kelionės (šuns transportavimo į Kauną) išlaidos bei veterinarijos gydytojo paslaugos, kaip tai nurodyta 2020 m. spalio 22 d. šuns perdavimo sutartyje bei PVM sąskaitoje faktūroje serija RSY Nr. 10311. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad šalys 2019 m. gruodžio mėn. sudarydamos žodinę vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, bendru sutarimu nustatė prekės (šuns) kainą – 1 500 Eur, į kurią įėjo sveikas šuo su visais būtinais dokumentais, jam priklausančiais skiepais, jo išlaikymu ir priežiūra pas atsakovę iki šuo sulauks tinkamo išvykimui iš Lietuvos amžiaus – 3 mėn. 21 d., kurią vėliau šalys bendru sutarimu, padarius nuolaidą dėl nustatyto šuns veislės broko (nedidelio neprikandimo) sumažino iki 1 400 Eur. Šalių sutarta galutinė šuns kaina sudarė 1 400 Eur. Teismo vertinimu, nesant jokios šuns kainos detalizacijos sutarties sudarymo metu, nesvarbu, kokią sutartos šuns kainos dalį sudaro šuns vertė bei kitos išlaidos, kadangi sutarties sudarymo metu buvo tariamasi dėl konkrečios šuns kainos ir nebuvo deramasi dėl atskirų, papildomų išlaidų. Teismas, įvertinęs dokumentų sudarymo laiką bei aplinkybes, sprendė, kad 2020 m. spalio 22 d. šuns perdavimo sutartyje ir PVM sąskaitoje faktūroje serija RSY Nr. 10311 nurodytos kainos neatitinka šalių tikrosios suderintos valios sutarties sudarymo metu ir negali būti pagrindu nustatant šalių sudarytos sutarties prekės kainą. Šie dokumentai buvo surašyti 2020 m. spalio 22 d., t. y. jau po sutarties sudarymo, aptarto nuolaidos dydžio, prieš šunį išvežant pas ieškovą.

7. Dėl prekės kokybės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovui buvo parduotas rotveilerių veislės šuo, turintis veislės broką – didesnį nei 4-5 mm neprikandimą (antros klasės netaisyklingą sąkandį) su mechaniškai pažeistomis pieninėmis iltimis bei kriptorchizmą dėl dešinės sėklidės buvimo pilvo ertmėje, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Teismo vertinimu, atsakovės turima informacija apie neįprastą šuns dantų būklę – pieniniai iltiniai dantys remiasi į gomurį ir jį gali pradėti žaloti – buvo svarbi ir turėjo esminę reikšmę ieškovui galutinai apsisprendžiant dėl šuns įsigijimo. Teismas nustatė, kad dar viena aplinkybė, kuria ieškovas grindžia parduoto šuns netinkamą kokybę, yra tai, jog šuo buvo parduotas su negaliojančiu kilmės dokumentu bei be eksporto sertifikato. Teismas nurodė, kad šalys sudarydamos žodinę vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį konkrečiai, kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su šunimi nesitarė, ieškovas įsigydamas šunį iš atsakovės nurodė, kad jis gyvena Norvegijoje ir akcentavo, jog jam svarbu, kad būtų visi reikiami šuns dokumentai. Teismo vertinimu, šiuo atveju, šalims patvirtinus, jog buvo sutarta, kad kartu su šunimi bus pateikti visi šuns dokumentai, reikalingi šuns pervežimui į Norvegiją, pripažintina, kad nesant jokių konkrečių vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų dėl šuns dokumentų, atsakovė privalėjo ieškovui kartu su šunimi perduoti visus parduodamam kilmingam šuniui į užsienio valstybę priklausančius galiojančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad ieškovui perduota prekė (perduotas šuo) buvo su trūkumais, apie kuriuos ieškovui nebuvo žinoma ir apie juos jis negalėjo žinoti, be to, prekė buvo perduota be eksporto sertifikato, su negaliojančiu kilmės dokumentu, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog ieškovui buvo perduota prekė neatitinkanti vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, t. y. netinkamos kokybės, už kuriuos atsakyti tenka atsakovei (CK 6.317 str. 1 d., 6.318 str. 1 d., 6.327 str., 6.333 str. 1 d., 6.363 str. 2, 11 d, Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų (Nuostatų) 3.5., 12.14., 13.7., 15.4. p.).

8. Dėl vartotojo (ieškovo) pažeistų teisių gynimo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą praktiką parduodant nekokybišką kilmingą šunį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovo reikalavimas šuns kainą sumažinti nuo 1 400 Eur iki 700 Eur yra pagrįstas, todėl ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 700 Eur sumą (CK 1.5 str., 6.363 str. 7 d. 3 p.).

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 3 334,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis, 18,63 Eur vertimo išlaidos ir 3 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas patikrinęs prašyme nurodytų paslaugų pobūdį bei teiktų paslaugų įkainius sprendė, jog pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 2 996,17 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 3030,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį visa apimtimi; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; prašė priimti ir prijungti prie bylos pirmojoje instancijoje ieškovo pateiktos 2020 m. spalio 22 d. šuns perdavimo sutarties dalies „Kitos sąlygos“ vertimą į lietuvių kalbą; prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

10.1. Dėl įrodymo prijungimo. Apeliantė, prieš perduodant šunį ieškovo nurodytam vežėjui, ieškovui pateikė 2020 m. spalio 22 d. šuns perdavimo sutartį, kuri byloje yra, bet neišversta. Tai nėra naujas įrodymas, jis buvo ieškovo pateiktas pirmoje instancijoje, tačiau pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pašalinti pateikto įrodymo trūkumo. Su šiuo vertimu yra pateikiama į lietuvių kalbą išversta esminė šio įrodymo dalis/skiltis;

10.2. Dėl sutartos prekės kainos. Galutinės pirkimo - pardavimo kainos detalizacija vyko nuolatos: nuo bendravimo pradžios 2019 m. pabaigoje, nurodant, jog šuns laikymo kaštai didins galutinę pardavimo kainą; pateikiant apmokėti 500 Eur avansą už šunį; pačiam ieškovui atsiunčiant apeliantei priminimą (prašymą) sutartyje nurodyti šuns kainą; susirašinėjime dėl pirkimo - pardavimo galutinės kainos mažinimo iki 1 400 Eur, primenant sąnaudas dėl šuns laikymo, 2020 m. spalio 22 d. Perdavimo sutartyje šuns kainą nurodant 500 Eur; PVM sąskaitoje faktūroje serija RSY Nr. 10311 iš 1 500 Eur sumos išskiriant konkrečiai 500 Eur šuniui įkainoti. Ieškovas bendravimo metu nė karto neišreiškė nepasitenkinimo, priekaištavimų dėl būtent tokio kainos detalizavimo, šuns priežiūros bei kitų išlaidų išskyrimo galutinėje kainoje. Tai reiškia, kad ieškovui visuomet buvo aišku, kad bendra jo mokama kaina susideda iš skirtingų sudėtinių dalių, o šuns kaina yra tik viena iš sudedamųjų dalių. Tokios pat išvados priėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10E-300 detaliai išnagrinėjusi ieškovo kreipimęsi pateiktas aplinkybes. Teismas pripažino, kad sveiko šuns kaina turėjo būti 1 500 Eur. Teismas ir vertino, kad dėl veislės broko atsakovė šuns kainą sumažino tik 100 Eur. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė iki tol, kol ieškovas šunį pasiėmė, jį laikė du papildomus mėnesius. Teismas vadovavosi ieškovo parodymais, kad perdavimo sutartyje šuns kaina nurodyta siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvertinti tokie ieškovo veiksmai, kaip administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos požymių. Teismas pripažino, kad reali pirkimo kaina buvo 1 400 Eur. Toks teismo sprendimas, kuriuo patvirtinami neteisėti atsakovo veiksmai neatitinka teisėtumo ir teisingumo reikalavimo, sprendimu pažeidžiamas ir paneigiamas principas, kad teisingumą vykdo tik teismas. Sprendime neįvertinta į bylą pateiktų įrodymų visuma, nors didžioji dalis įrodymų patvirtina aplinkybę, jog šuns kaina buvo 500 Eur;

10.3. Dėl šuns sveikatos būklės. Teismas neįvertino apeliantės argumento, jog jauname amžiuje šuniui augant sparčiai keičiasi jo kaulų (įskaitant ir kaukolės) struktūra, todėl netaisyklingas šuns sąkandis gali kisti, t. y. didėti. Tai patvirtina M. U. pažymose pateikti duomenys. Ieškovas ieškinio padavimo metu net negalėjo reikšti pretenzijų dėl šuns nepriekandos, nes ši net negalėjo būti konstatuota šuniui būnant tokiam mažam. Pati nepriekanda šuniui nekėlė diskomforto, problemų sveikatos būklei ar gyvensenai. Ieškovas šunį įsigijo žinodamas apie jo netinkamą sąkandį bei prisiimdamas atsakomybę už tokį šunį (veislės broką). Kadangi įrodyta, jog šuo dėl neprikandimo neturi sveikatos problemų, jo gyvenimo kokybė neprastėja, nėra pagrindo teigti, jog ieškovui parduota prekė (šuo) neatitinka susitarimo sąlygų. Šuns pieninių dantų aštrios emalės trumpinimo procedūra yra vienkartinio pobūdžio, neturinti jokios neigiamos įtakos tolimesnei gyvūno raidai, sveikatos būklei. Neteisinga manyti, jog ieškovą informavus apie šuniui atliktą vienkartinę dantų procedūrą (kuri taikoma tik kartą ir nėra tiesiogiai susijusi su sąkandžiu), tokia informacija būtų esminė ir lėmusi kitokį ieškovo apsisprendimą įsigyti šunį. Teismas neteisėtai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą įrodinėti, kad šuo nėra kriptorchas. Ieškovas turi įrodyti ne tik, kad šuo perdavimo metu buvo kriptorchas, tačiau taip pat turi įrodyti, kad apeliantė žinojo šią aplinkybę ir nuo jo nuslėpė. Apeliantė tinkamai informavo ieškovą, prieš jam įsigyjant šunį, apie šuns būklę pagal visus tuo metu turėtus duomenis. Šuns pieninių ilčių aštrių emalės viršūnių trumpinimo procedūra buvo būtina, siekiant užtikrinti gyvūno gerovę, todėl ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Šuniui nustatytas kriptorchizmas apeliantei nebuvo žinomas. Sprendime nebuvo nustatytos būtinos nustatyti aplinkybės, neįvertinta įrodymų visuma bei jų tarpusavio prieštaravimai vienas kitam. Todėl spręsti, jog tariami šuns sveikatos (būklės) nukrypimai galėjo atsirasti dėl apeliantės kaltės arba buvo jai žinomi, nėra jokio pagrindo.?

10.4. Dėl veterinarijos gydytojo M. U. šališkumo. M. U. pažymų turinys yra melagingas, jose fiksuojami faktiškai nebuvusių dantų būklė. M. U. skambino veterinarijos gydytojai J. J., rinkdamas jos parodymus bei pranešdamas apie būsimas pretenzijas;

10.5. Dėl šuns dokumentų. Teismas nekreipė dėmesio į šuns kilmės liudijimą patvirtinusios bei išdavusios Lietuvos kinologų draugijos paaiškinimus dėl liudijimo tinkamumo ir, pripažindamas liudijimą negaliojančiu, rėmėsi formalia klaida, kuri gali būti ištaisyta paties ieškovo, nepatiriant jokių išlaidų. Teismas iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad šuns kilmės liudijimas yra negaliojantis;

10.6. Dėl pardavėjos įsipareigojimų įvykdymo. Teismo išvados, jog apeliantė tinkamai neįvykdė savo kaip šuns pardavėjos/veisėjos įsipareigojimų yra motyvuotas prielaidomis, selektyviai vertintais įrodymais, neatsižvelgiant į faktų visumą;

10.7. Dėl ieškovo tariamai pažeistų teisių gynimo būdo. Vėlesnis ieškovo nuomonės keitimas dėl pažeistų teisių gynimo būdu įrodo, kad ieškovas buvo visiškai patenkintas gauta preke (šuniu) ir tiesiog nori nepagrįstai ir neproporcingai sumažinti kainą. Teismas nesirėmė teismų praktika. Teismas gali atsisakyti taikyti vartotojo pasirinktą jo teisių gynimo būdą, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-247/2014);

10.8. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, galėtų būti pašalinti sprendimo prieštaravimai ir trūkumai, susiję su šuns pirkimo kainos nustatymu, šuns sąkandžio dydžio nustatymu, šuns kriptorchizmu, būtų visapusiškai ir išsamiai įvertintos bylos aplinkybės ir priimtas teisėtas ir teisingas procesinis sprendimas.

11. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Lietuvos kinologų draugija prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

11.1. Teismas tinkamai neįvertino Lietuvos kinologų draugijos (toliau - LKD) teiktų paaiškinimų. Kadangi ieškovas Norvegijoje gyvena laikinai, jis neprašė eksporto sertifikato. Eksporto sertifikatas privalomas registruojant šunį kitos šalies kinologų organizacijoje. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis šunį užregistravo Norvegijoje, tačiau nesiruošia registruoti Norvegijos kinologų organizacijoje, galima manyti, jog eksporto sertifikatas jam nereikalingas;

11.2. Nuostatuose nėra detalizuota, kas (ar veisėjas, ar šuns savininkas) turi kreiptis dėl eksporto sertifikato išdavimo. Ieškovas buvo informuotas apie paties galimybę kreiptis dėl eksporto sertifikato išdavimo, tačiau dėl eksporto sertifikato į LKD nesikreipė;

11.3. Ieškovas teigė, neva eksporto sertifikatas būtinas registruojant šunį Norvegijoje, tačiau šunį jis jau yra užregistravęs Norvegijoje be šio dokumento. Tai įrodo, kad ieškovas pateikė teismui melagingą informaciją apie Norvegijos reikalavimus dėl įvežamo šuns dokumentų;

11.4. Teismo nurodyti Nuostatų 13.7 bei 15.4 punktai nenurodo kilmės liudijimo negaliojimo nagrinėjamos bylos kontekste. Esant į bylą pateiktiems šuns paženklinimo įrodymams, Nuostatų 13.7 punktas kilmės liudijimui laikyti negaliojančiu netaikomas. Nuostatų 15.4 punktas nurodo tik formalius reikalavimus šuns ženklinimui. Nuostatų 16.3 punktas netaikytinas nagrinėjamoje situacijoje. Byloje nėra nustatyta, jog kilmės liudijimas būtų dingęs, pavogtas, sunaikintas. Ieškovas kilmės liudijimo kopiją pats pateikė į bylą. Byloje nėra nustatytas nei vienas pagrindas konstatuoti, jog šuns kilmės liudijimas negalioja.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

12.1. Dėl susitarimo bei prekės kainos (ne)tinkamo vertinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog į 1 400 Eur kainą įėjo sveiko šuns su visais būtinais dokumentais, jam priklausančiais skiepais, jo išlaikymu ir priežiūra pas apeliantę iki šuo sulauks išvykimui iš Lietuvos tinkamo amžiaus, kaina. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovas nenorėjo/negalėjo pasiimti šuns, todėl prašė palaikyti šunį du papildomus mėnesius, nepagrįsti jokiais įrodymais. Dar 2019 m. gruodžio mėn. prieš sudarant susitarimą dėl šuns įsigijimo atsakovė buvo informuota, jog šuo perkamas į Norvegiją, todėl susitarimas apėmė ir šuns išlaikymą iki keliauti tinkamo amžiaus. Apie 2020 m. spalio 22 d. atsakovės išrašytą sąskaitą Nr. RSY Nr. 10311 ieškovui tapo žinoma, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo 2020 m. gruodžio 22 d. prašymą Valstybinei vartotojų teisių tarnybai. „Neteisėtus“ veiksmus - mažesnės kainos įrašymą į perdavimo sutartį atliko apeliantė.

12.2. Dėl (ne)tinkamai įvertintos prekės kokybės/būklės. Apeliantė pardavė šunį tik su iš dalies atskleistais jo trūkumais. Ieškovas sutiko įsigyti šunį su nurodytu 4-5 mm neprikandimu. Apie jokias kitas sveikatos problemas atsakovė ieškovo neinformavo. Diagnozė šuniui augant nesikeitė. Priešingai nei teigia apeliantė, neprikandimas nuo šuns atvykimo pas ieškovą momento nesikeitė ir buvo 10-12 mm. Apeliantė šuniui mechaniškai patrumpino iltinius dantis ir apie tai nepranešė ieškovui. 2022 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje apeliantė dėl šuns mechaninio dantų patrumpinimo buvo nubausta administracine tvarka. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog perduodant šunį ieškovui nebuvo pastebėtas kriptorchizmas, Bylos nagrinėjimo metu apklausta veterinarijos gydytoja J. J. parodė, kad šunį apžiūrėjo tris kartus, ar buvo abi sėklidės, netikrino.

12.3. Dėl veterinarijos gydytojo M. U. šališkumo. Teismas išvadas dėl šuniui nustatytų sveikatos problemų padarė remdamasis ne tik M. U. parodymais ir pažymomis. M. U. nuosekliai paaiškino dantų žymėjimo aplinkybes. Byloje šuns neprikandimas bei kriptorchizmas buvo įrodytas kitais rašytiniais įrodymais - gydytojo A. H. pažyma, 2022 m. sausio 17 d. išrašu iš ligos istorijos.

12.4. Dėl šuns dokumentų. Byloje nėra ginčo, kad šuns kilmės liudijimas buvo išduotas be mikroschemos numerio ir nepasirašytas ženklinimą atlikusio asmens. Pagal šalių sudarytą vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė privalėjo pateikti tinkamai įformintus ir galiojančius dokumentus, kas nebuvo padaryta. Pirkėjui nenumatyta pareiga, nusipirkus pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas neatitinkantį daiktą, jo trūkumus taisyti savo iniciatyva bei lėšomis. Aplinkybė, kad ieškovas neprašė eksportinio sertifikato ar atsakovė nusprendė, kad jis ieškovui nebus reikalingas, neatleido atsakovės nuo pareigos išaiškinti ieškovui apie jo teisę gauti eksporto sertifikatą.

12.5. Dėl ieškovo pažeistų teisių gynybos būdo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neprašė taikyti kito, nei ieškovo pasirinkto gynybos būdo ir atitinkamų įrodymų dėl to neteikė.

12.6. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė nenurodė.

12.7. Dėl naujų įrodymų pateikimo. Abu pateikiami įrodymai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl objektyviai negalėjo būti pateikti anksčiau.

13. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

13.1. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. nuostatų, yra nepagrįstas. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokias teises ir pareigas trečiajam asmeniui sukelia priimto teismo sprendimo motyvai, kad juos iš esmės reikėtų pakeisti. Teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo jokių faktų, kurie turėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Trečiojo asmens nesutikimas su teismo išvadomis ir sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija nėra ir negali būti pagrindu pripažinti teismo sprendimą neteisėtu;

13.2. Trečiojo asmens išleisti ir patvirtinti Nuostatai yra skirti tik draugijos nariams. Šie nuostatai nenumato jokių teisių ir pareigų tretiesiems asmenims bei neįpareigoja šių trečiųjų asmenų veikti pagal šiuose Nuostatuose nustatytas taisykles. Atsakovė yra Lietuvos kinologų draugijos narė, todėl ji yra įsipareigojusi laikytis Nuostatų reikalavimų. Nuostatams reguliuojant veisėjų veiklą, jie yra skirti išimtinai veisėjams. Atsakovė nesilaikė pareigos išaiškinti ieškovui apie jo teisę gauti eksporto sertifikatą, jo apmokėjimo tvarką, todėl jai kilo pareiga, vadovaujantis Nuostatų 3.7 ir 12.14 punktų pagrindu šį dokumentą išduoti;

13.3. Kilmės liudijimas išduotas netinkamai, jame nėra įklijuotos mikroschemos numerio, jis nepasirašytas ženklinimą atlikusio asmens, pagal tokį kilmės liudijimą nėra galimybės šio dokumento susieti su šuniu. Netinkamas kilmės liudijimo išdavimas yra nustatytas ir pilnai įrodytas.

14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo sumažinta šuns pirkimo kaina, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Apeliantė atsakovė MB „Rojaus Slėnio Surya“ su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ieškovo G. D. pateikto 2020-10-22 šuns perdavimo sutarties dalies „Kitos sąlygos“ vertimą į lietuvių kalbą. Taip pat 2022-03-03 (DOK-6032) su rašytiniais paaiškinimais atsakovė pateikė 2022-02-14 Alytaus apylinkės teismo nutartį, 2022-02-10 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-02-11 UAB „Divaura“ atsakymą Nr. 22-001.

18. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje apeliantė už šuniui nukarpytus dantis buvo nubausta pagal ANK 346 str. 16 d. ir 2022-01-17 išrašą iš šuns ligos istorijos, kuriuo patvirtinamas faktas, kad šuns sėklidė buvo užstrigusi pilvo ertmėje.

19. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės naujus įrodymus, kadangi 2020-10-22 šuns perdavimo sutarties dalies vertimas į lietuvių kalbą galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, o kiti atsakovės įrodymai pateikti su rašytiniais paaiškinimais yra gauti po teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti, kadangi jie taip pat gauti po teismo sprendimo priėmimo ir ieškovas nepagrindė jų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20. Apeliantė atsakovė MB „Rojaus Slėnio Surya“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jos nuomone, tokiu būdu galėtų būti pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai ir prieštaravimai susiję su šuns pirkimo kainos nustatymu, šuns sąkandžio dydžio nustatymu, šuns kriptorchizmu.

21. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kadangi šioje byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniuose skunduose keliami klausimai susiję su faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų netinkamu vertinimu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. gruodžio mėn. su atsakove sudarė žodinį susitarimą dėl rotveilerių veislės šuns įsigijimo, kuris turėjo būti parduotas 2020 m. pavasarį – vasarą ir susitarimui užtikrinti atsakovei pervedė 500 Eur. 2020 m. liepos 3 d. buvo atsivestas šuo Hugo, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas atsakovei pervedė 1 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė informavo ieškovą, kad šuo turi sąkandžio problemų ir parduodamas kaip veislės brokas. 2020 m. spalio 23 d. šuniui atvykus pas ieškovą į Norvegiją, ieškovas pastebėjo, kad sąkandžio problemos yra didesnės nei nurodė atsakovė, be to, šuns iltiniai dantys buvo mechaniškai pažeisti, t. y. nukarpyti ir/ar nuzulinti. 2020 m. lapkričio 7 d. ieškovas kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrėjęs šunį nustatė, jog šuns keturi dantys pažeisti mechaniškai, karūnėlių viršūnių nėra, vieno danties kanalo ertmė atvira ir matomas uždegimas, dantis pakeitęs spalvą ir miręs, nustatytas gingivitas (dantenų uždegimas), apatinis žandikaulis trumpesnis ir siauresnis, nepriekanda apie 10 mm, be to, apžiūros metu paaiškėjo, kad šuo neturi vienos sėklidės, t. y. sėklidė yra įstrigusi pilvo ertmėje, diagnozuotas kriptorchidas. 2021 m. ieškovas pakartotinai kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Apžiūros metu nustatyta, kad kreivai auga šeši dantys, du dantys žaloja gomurį, dėl ko reikės kreiptis į stomatologijos specialistus, nepriekanda net 12 mm, dešinė sėklidė kirkšnies kanale neapčiuopiama, diagnozuotas kriptorchizmas, t. y. situacija lyginant su 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūra nesikeitė, ji netgi pablogėjo. Paaiškėjo, kad su šuniu perduotas šuns kilmės liudijimas yra negaliojantis, kadangi jame nėra įklijuotas šuns identifikacinis numeris ir nepasirašytas ženklintojo bei šuniui nebuvo išduotas eksporto sertifikatas, kurį privalėjo išduoti veisėja, todėl už jo gavimą dabar reikia sumokėti papildomai. Kadangi ieškovas įsigijo šunį be kilmės dokumentų su eile sveikatos problemų, apie kurias nebuvo informuotas ir priimdamas sprendimą įsigyti šunį šių problemų nežinojo, todėl dėl parduoto netinkamos kokybės šuns jo kainą prašė sumažinti iki 700 Eur.

23. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu sumažino šuns Hugo, registracijos Nr. LŠVK R 5407/20, pirkimo kainą nuo 1 400,00 Eur iki 700,00 Eur ir iš atsakovės mažosios bendrijos „Rojaus Slėnio Surya priteisė ieškovui G. D. , 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bei 3 030,80 Eur (trijų tūkstančių trisdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

24. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė ir trečiasis asmuo Lietuvos kinologų draugija. Atsakovė MB „Rojaus Slėnio Surya“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių sutartą šuns kainą bei, netinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai sprendė dėl šuns sveikatos problemų. Taip pat teismas iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad šuns kilmės liudijimas yra negaliojantis. Trečiasis asmuo Lietuvos Kinologų draugija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šuns kilmės dokumento netinkamo įvertinimo bei su argumentais dėl eksporto sertifikato neperdavimo.

Dėl kainos

25. Pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.

26. Byloje kilo ginčas dėl parduoto šuns kainos, nes šalys skirtingai vertina susitarimo aplinkybes dėl kainos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė šuns kainą, jos nuomone, šuns kaina yra 500 Eur, o likusią pinigų sumą sudaro šuns perlaikymo ir kelionės išlaidos. Ieškovas nurodo, kad šalims susitarus dėl šuns įsigijimo, jis atsakovei iš viso sumokėjo 1500 Eur. Nustačius, kad šuo turi nedakandą ir tai yra veislės brokas, atsakovė padarė 100,00 Eur nuolaidą, šalių sutarimu perduodama ieškovui papildus. Ieškovas nurodo, kad sutarta šuns kaina su nuolaida buvo 1 400,00 Eur.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748-248/2016).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas parduodamo šuns kainą, pagrįstai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nurodytomis CK 6.193 straipsnyje. Teismas sprendė, kad 2019 m. gruodžio mėn. sudarydamos žodinę pirkimo – pardavimo sutartį šalys susitarė dėl 1500 Eur šuns kainos, į kurią įėjo sveiko šuns kaina su visais būtinais jam priklausančiais dokumentais, jo išlaikymu ir priežiūra pas atsakovę iki šuo sulauks išvykimui iš Lietuvos tinkamo amžiaus – 3 mėn. 21 d., tačiau dėl nustatyto šuns veislės broko (nedidelio nedakandimo) šalys bendru susitarimu sumažino šuns kainą iki 1400 Eur. Tokią išvadą teismas padarė iš šalių parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, tame tarpe iš šalių susirašinėjimo elektroninių laiškų, kurių turinį ir juose nurodytas faktines aplinkybes teismas detaliai išanalizavo ir vertino teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šuns kainos, pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių kitokio vertinimo šių išvadų nepaneigia, todėl atsakovės argumentas dėl neteisingai nustatytos šuns kainos atmestinas.

Dėl prekės kokybės

29. Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu.

30. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per CK 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

31. Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė sumažinti šuns pirkimo – pardavimo kainą, nes jam buvo parduotas netinkamos kokybės šuo, t.y. jis turėjo didesnę nedakandą, jam buvo nukarpytos pieninių ilčių emalės viršūnėlės, šuo buvo kriptorchas, apie ką ieškovas įsigyjant šunį nebuvo informuotas.

32. Iš 2020 m. lapkričio 7 d. veterinaro M. U. pažymos matyti, kad 15 dieną nuo šuns perdavimo ieškovui buvo atlikta šuns apžiūra pas veterinarą ir nustatyta, jog šuns apatinis žandikaulis trumpesnis ir siauresnis nei viršutinis, nepriekanda apie 10 mm, dantys pieniniai, keturi dantys pažeisti mechaniškai, nėra karūnėlių viršūnių, vieno danties kanalo ertmė atvira, matomas uždegimas, dantis pakeitęs spalvą (tamsus), gingivitas, apžiūros metu tik viena sėklidė kapšelyje, kitos sėklidės lokacinės vietos aptikti nepavyko, įtaria gali būti pilvo ertmėje, dėl ko šuniui diagnozuota nepriekanda, siauras apatinis žandikaulis, miręs vienas dantis, gingivitas ir kriptorchidas. Tam pačiam veterinarui M. U. apžiūrėjus šunį pakartotinai 2021 m. vasario 18 d. nustatyta, kad šeši dantys auga kreivai, apatinis žandikaulis siauras, du dantys remiasi ir žaloja gomurį, nepriekanda 12 mm, dešinės kirkšnies kanale sėklidė neapčiuopiama, diagnozuotas kriptorchidas. Byloje liudytoju apklaustas veterinaras M. U. patvirtino jo pažymose nurodytą informaciją. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su veterinaro M. U. išvadomis, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurios paneigtų šias išvadas.

33. Be to, šuns neprikandimas ir kriptorchizmas buvo konstatuotas ir kituose rašytiniuose įrodymuose: 1) 2020 m. lapkričio 18 d. šuns sveikatos pažymoje nurodyta, kad šuo Hugo veterinaro A. H. buvo apžiūrėtas 2020 m. lapkričio 11 d. ir nustatyta, jog šuo turi aiškiai pastebimą vertikalų kandžių perdengimą (atsikišęs viršutinis žandikaulis), kurio atsikišimas matavimo metu yra 10-12 mm, kapšelyje šuo turėjo tik kairiąją sėklidę, dešinioji sėklidė neapčiuopiama; 2) Iš 2021 m. gegužės 18 d. šuns sveikatos pažymos matyti, kad rotveileris Hugo šio veterinaro buvo apžiūrėtas 2021 m. gegužės 10 d. ir nustatyta, kad šuns apatinis žandikaulis yra per daug trumpas ir įstrižas priekyje, vos mažiau nei 1 cm per trumpas dešinėje pusėje ir šiek tiek daugiau nei 1 cm per trumpas kairėje pusėje, šuniui nustatytas kriptorchizmas: dešinioji sėklidė yra nenusileidusi į kapšelį.

34. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui buvo perduotas rotveilerių veislės šuo, turintis veislės broką – didesnį nei 4-5 mm nedakandimą (antros klasės netaisyklingą sąkandį) su mechaniškai pažeistomis pieninėmis iltimis bei kriptorchizmą dėl dešinės sėklidės buvimo pilvo ertmėje, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumažinti kainą.

Dėl šuns kilmės dokumentų vertinimo

35. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, 6.318 straipsnio 1 dalį pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas.

36. Iš šalių paaiškinimų ir jų susirašinėjimo turinio pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buvo sutarta, kad kartu su šunimi bus pateikti visi šuns dokumentai, reikalingi šuns pervežimui į Norvegiją t.y. atsakovė privalėjo ieškovui kartu su šunimi perduoti visus parduodamam kilmingam šuniui į užsienio valstybę priklausančius galiojančius dokumentus. Pagal Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatų (toliau –Nuostatai) 3.7., 12.14 punktų reikalavimus atsakovė, parduodama šunį į užsienio valstybę, privalėjo kartu su šunimi perduoti šuns kilmės liudijimą, veterinarinį europinį pasą bei eksporto sertifikatą, kurie pagal šalių sudarytos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas įėjo į šuns kainą.

37. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas kartu su šunimi gavo veterinarinį pasą ir šuns kilmės dokumentą, tačiau nurodė, kad kilmės dokumente nėra įklijuotas šuns identifikacinis numeris, jis nepasirašytas ženklintojo. Į bylą pateikta pažyma apie gyvūno ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (p. b. 1 t., b. l. 152-153) patvirtina, kad šuo Hugo iš Rojaus slėnio 2020 m. rugsėjo 28 d. veterinarės J. J. buvo paženklintas bei šuns ženklinimo pažymoje įrašytas mikroschemos numeris. Ieškovui pateiktas Lietuvos kinologų draugijos kilmės liudijimas išduotas 2020 m. rugsėjo 10 d. (p. b. 1 t., b. l. 32-33), jog kilmės liudijime duomenys (šuns tėvai ir protėviai) užpildyti teisingai ir atitinka šunų veislės knygos duomenis parašu garantavo I. D. , tačiau šiame kilmės liudijime šuns identifikacijos (mikroschemos) numeris, kaip tai numato Nuostatų 13.7., 15.4. punktai, neįklijuotas/neįrašytas ir parašu bei data ženklintojo arba Lietuvos kinologų draugijos klubo atstovo nepatvirtintas, t. y. dokumente nėra vienos iš privalomos dokumento sudedamosios dalies, dėl ko pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovui pateiktas šuns kilmės liudijimas yra negaliojantis.

38. Atsakovė ir trečiasis asmuo Lietuvos kinologų draugija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo šuns kilmės liudijimo vertinimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai liudijimą pripažino negaliojančiu, nes rėmėsi tik formalia klaida, kuri gali būti ištaisyta paties ieškovo.

39. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų skundų argumentus atmeta, nes pagal šalių sudarytą vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė privalėjo pateikti tinkamai įformintus ir galiojančius dokumentus, kas nebuvo padaryta. Pirkėjui nenumatyta pareiga, nusipirkus pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas neatitinkantį daiktą, jo trūkumus taisyti savo iniciatyva bei lėšomis. Be to, kilmės liudijime nesant nurodytų rekvizitų, ištaisyti šių trūkumų pats ieškovas negali, kadangi sutinkamai su Nuostatų 15.4 punktu, šiuos veiksmus gali padaryti tik ženklintojas arba Lietuvos kinologų draugijos klubo narys.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pasisakant dėl ieškovo teisės gauti eksporto sertifikatą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos kinologų draugijos išaiškinimu, pagal kurį, jeigu šuns šeimininkas neprašo eksporto sertifikato, veisėjas neprivalo šio dokumento pateikti.

41. Pagal Nuostatų 3.7 ir 12.14 punktus į kitą šalį išvykstantis šuo turi turėti eksporto sertifikatą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė privalėjo išaiškinti ieškovui apie jo teisę gauti eksporto sertifikatą, tartis dėl jo apmokėjimo, o to nepadariusi, nepriklausomai nuo to, ar ieškovui šis dokumentas yra reikalingas, ar ne, pagal šalių sudarytą žodinę vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį prisiėmė pareigą šį dokumentą pateikti kartu su šunimi, kaip tai numato Nuostatų 3.7, 12.14. punktai (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

42. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).

43. Ieškovas, pasirinkdamas savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavo iš pardavėjo sumažinti pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 1400 Eur iki 700 Eur ir šį jo reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai. Aukščiau aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimuose nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovui perduota prekė buvo su šalių sudarant žodinę vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį neaptartais trūkumais – perduotas šuo su didesniu nei 4-5 mm nedakandimu, mechaniškai patrumpintomis (nukarpytomis) pienininėmis iltimis bei turintis kriptorchizmą – apie kuriuos ieškovui nebuvo žinoma ir apie juos jis negalėjo žinoti, be to, prekė buvo perduota be eksporto sertifikato, su negaliojančiu kilmės dokumentu, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog ieškovui buvo perduota prekė neatitinkanti vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, t. y. netinkamos kokybės, už kuriuos atsakyti tenka atsakovei. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinti iki 700 Eur pirkimo – pardavimo sutarties kainą parduodant nekokybišką šunį, yra pagrįstas.

44. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose įvardija ir kitas aplinkybes, kurias jų nuomone, teismas neteisingai vertino ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 str.). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo pažeistų teisių gynimą, dėl to priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti. Apeliacinius skundus atmetus, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47. Ieškovo atstovė 2022-03-07 (DOK-6196) pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 2022 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 831783, kuris patvirtina, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą ieškovas patyrė 2500 Eur advokato išlaidų. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1500 Eur, o iš trečiojo asmens – 1000 Eur, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės MB „Rojaus Slėnio Surya“ ( į. k. 302908884) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) ir iš trečiojo asmens Lietuvos kinologų draugijos (į. k. 190761981) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė