Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1548-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
2S-1548-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05726-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“
Civilinė byla Nr. 2S-1548-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05726-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11155-454/2021 pagal pareiškėjos I. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“, antstolis R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. D. (toliau – pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į antstolį R. B. (toliau – antstolis) su 2021 m. kovo 30 d. skundu dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121, kuriuo prašo: panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S-21-85-7851; grąžinti nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); padidinti laisvai disponuojamą mėnesinę sumą (toliau – LDS).

2. Pareiškėja nurodė, kad į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ji gauna socialinės paramos išmokas, kurios dažnai mokamos pavėluotai. 2021 m. vasario mėn. nepanaudotų pašalpos pinigų likutis banko sąskaitoje buvo 170,58 Eur ir pareiškėja 2021 m. kovo 2 d. šią sumą išsigrynino. Kovo mėn. viduryje sužinojo, jog pašalpą už vasario mėn. jai išmokės pavėluotai (tik balandžio mėn.), todėl siekdama atsiskaityti už komunalines paslaugas laiku, išgrynintus pašalpos pinigus įnešė atgal į savo banko sąskaitą. 2021 m. kovo mėn. jos sąskaitoje buvo 253 Eur suma, kuri neturėjo viršyti LDS (367,20 Eur/mėn.). 253 Eur sumos įnešimo į banko sąskaitą dieną bankas paskaičiavo, jog, iš pakartotinai įneštų pašalpos pinigų ji gali panaudoti tik LDS likutį – 196,62 Eur, todėl LDS perviršį 56,38 Eur (8 + 245) - 196,62 = 56,38) bankas panaudojo PLAIS reikalavimo mokesčiams ir likusias 53,35 Eur lėšas pervedė antstoliui.

3. Socialinė pašalpa yra vienintelės pareiškėjos pajamos. Bankas antstoliui pervedė LDS perviršį, kurio kilmė – socialinės pašalpos lėšos, į kurias pagal įstatymą negali būti nukreiptas išieškojimas. Suteiktą LDS viršijo dėl banko kaltės.

4. Antstolis 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 30 d. skundą bei perdavė skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0085/16/02121 teismui.

5. Antstolis nurodė, kad jis, turėdamas duomenis apie skolininkei paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą, 2017 m. spalio 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-85-10232, pritaikė skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) 367,20 Eur laisvai disponuojamą mėnesinę sumą. Kadangi skolininkė pateikė duomenis (banko sąskaitos išrašą), jog į sąskaitą 2021 m. kovo mėnesį buvo įnešta iš viso 245 Eur grynųjų pinigų suma, taip pat gautas 8 Eur pavedimas iš fizinio asmens, tokie pinigai nelaikytini kaip grąžintini, nes nėra nustatyta grynųjų pinigų kilmė, o skolininkė nepateikė duomenų, jog grynųjų pinigų kilmė būtų tokia, iš kurių antstolis negalėtų vykdyti išieškojimo.

6. Anot antstolio, skolininkei banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojama pinigų suma 367,20 Eur yra pakankama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu dėl socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams Nr. A1-222 pareiškėjai paskirta socialinė pašalpa už 2021 m. vasario-balandžio mėnesius po 153,60 Eur, net ir pervesta už du mėnesius vienu mokėjimo pavedimu, nebūtų nurašyta nuo skolininkės sąskaitos, todėl laisvai disponuojama suma nebus didinama.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos 2021 m. kovo 30 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos I. D. 2021 m. kovo 30 d. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 atmetė.

9. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktą išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

10. CPK 739 straipsnis nurodo pajamų rūšis, iš kurių išieškojimas vykdymo procese yra negalimas. Skolininkė pateikė duomenis (banko sąskaitos išrašą), jog į sąskaitą 2021 m. kovo mėnesį ji įnešė 245 Eur grynųjų pinigų sumą, taip pat buvo gautas 8 Eur dydžio pavedimas iš fizinio asmens.

11. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo nustatyta grynųjų pinigų kilmė, o skolininkė nepateikė duomenų, jog grynųjų pinigų kilmė būtų tokia, iš kurių antstolis pagal CPK 739 straipsnį negalėtų vykdyti išieškojimo. Teismas atmetė kaip deklaratyvius ir įrodymais neparemtus pareiškėjos teiginius, kad antstolio nurašytos 53,35 Eur dydžio lėšos yra socialinė pašalpa. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo minėtas lėšas grąžinti pareiškėjai ir panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti pareiškėjai laisvai disponuojamą lėšų sumą, todėl sutiko su antstolio argumentu, jog skolininkės banko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama suma 367,20 Eur yra pakankama ir didinti ją nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja I. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutartį, priimti naują nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, prijungti prie bylos papildomus įrodymus, patvirtinančius atskirojo skundo argumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1.1. Skunde dėl antstolio veiksmų apeliantė buvo nurodžiusi, kad socialinė pašalpa yra vienintelės jos pajamos. Šį pajamų šaltinį pastoviai tikrina Socialinės paramos skyrius, nes pilno dydžio socialinė pašalpa skiriama tik įvertinus, jog asmuo jokių kitų pajamų neturi. Tai reiškia, jog išmokėdamas pilno dydžio socialinės pašalpos lėšas Kauno m. savivaldybės Socialinės paramos skyrius faktiškai patvirtina ir palaiko apeliantės poziciją, jog be pašalpos kitų pajamų ji negauna.

1.2. Toks valstybinės institucijos laidavimas yra pakankamas apeliantės pajamų kilmės įrodymas, nes teisės, kurios nėra nuginčytos galioja visa savo apimtimi. Apeliantė pateikė šių socialinės paramos lėšų skyrimo pažymas, lėšų gavimo, išgryninimo ir pakartotinio įnešimo banko išrašus bei kvitus. Įmanoma pateikti daugiau įrodymų, kai turi daugiau pajamų šaltinių, tačiau nesuprantama, kokius dar objektyvius įrodymus teismas turi galvoje, kurie įrodytų, jog apeliantės vienintelis pajamų šaltinis – socialinė parama.

1.3. Pridėtas telefoninio pokalbio su banko darbuotoja įrašas akivaizdžiai parodo, jog iki tos dienos bankas apeliantei teikė klaidingą informaciją kaip apskaičiuoti leidžiamos disponuoti sumos likutį, banko darbuotoja dėl to netgi atsiprašė. Apie disponuojamo likučio paskaičiavimo metodiką privatus asmuo informaciją gali gauti tik iš banko darbuotojo, todėl, pasak teismo, norėdama būti atidi ir laikytis antstolio nustatytų apribojimų, apeliantė turėjo vienintelį kelią – pasitikėti banku. Dėl to ji turėjo pagrįstų lūkesčių, jog pakartotinai įneštos socialinės pašalpos lėšos neviršys leistinos ribos.

1.4. Būtent kita šalis nepateikė jokių įrodymų, jog apeliantės pakartotinai įneštos socialinės pašalpos lėšos galėtų būti iš kito pajamų šaltinio. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad egzistuoja bent teorinė tokių papildomų lėšų šaltinio galimybė, jau nekalbant apie tai, kad UAB „Gelvora“ iš viso neteisėtai naudojasi ankstesnio šios skolos kreditoriaus AB „Swedbank“ lengvatine hipotekos kreditoriaus teise išieškoti be teismo sprendimo.

1.5. Dėl gaunamų minimalių pajamų apeliantė pragyvena sunkiai, todėl 53,38 Eur sumos praradimas iš gaunamos 153,60 Eur socialinės pašalpos įvarytų ją į papildomas skolas. Be to, pareiškėja turi didžiulių sveikatos problemų, dėl to neretai tenka prašyti artimųjų pagalbos.

14. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 15 d. įsakymą dėl socialinės paramos skyrimo apeliantei, išrašus iš medicininių dokumentų, 2015 m. liepos 8 d. raštą dėl apeliantės darbingumo lygio nustatymo, Sodros informaciją apie ligos išmokas, išduotus nedarbingumo pažymėjimus, ligoninėse suteiktas gydymo paslaugas, telefoninio pokalbio išrašą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su šiais dokumentais jie susipažino, prieštaravimų dėl šių įrodymų (ne)prijungimo nepareiškė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis šalių teisių (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl priverstinai nurašytų nuo banko sąskaitos lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolio patvarkymų teisėtumo, turi įvertinti aplinkybes, kurios buvo priimant šiuos patvarkymus.

22. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0085/16/02121 medžiaga nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje nuo 2016 m. lapkričio 29 d. yra priimtas vykdyti notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą dėl 110 738,63 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. D. (vykd. b. l. 5–13). Apeliantės Bankui įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių, likusi neišieškota skola – 81 117,86 Eur, 5 proc. metinės palūkanos bei papildomas vykdymo išlaidas. Pardavus įkeistą turtą, antstolis 2017 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir 2017 m. spalio 20 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo apeliantės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas iš pradžių 183,60 Eur, vėliau – 367,20 Eur laisvai disponuojamą sumą, kurią apeliantė gali naudoti per vieną kalendorinį mėnesį (vykd. b. l. 208–209, 225).

23. 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė „Swedbank“, AB perleido savo reikalavimo teises į apeliantės skolą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ (vykd. b. l. 323–338).

24. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu apeliantei nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. paskirta socialinė pašalpa ir 2020 m. gruodžio 10 d. jai buvo išmokėta (pervesta į banko sąskaitą) 175 Eur, 2021 m. sausio 11 d. – 175 Eur, 2021 m. vasario 10 d. – 179,20 Eur (vykd. b. l. 367, 370). Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei socialinė pašalpa buvo mokėta kiekvieną mėnesį.

25. Apeliantės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. kovo 23 d. nuo jos sąskaitos automatiškai buvo nurašyta 53,35 Eur suma ir pervesta į antstolio R. B. sąskaitą (vykd. b. l. 369).

26. Apeliantė 2021 m. kovo 24 d. antstoliui pateikė prašymą grąžinti minėtą 53,35 Eur sumą, kadangi tai yra socialinės pašalpos lėšos, iš kurių išieškoti skolą negalima pagal įstatymą (vykd. b. l. 368). Antstolis 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-21-85-7851 apeliantės prašymą atmetė. Antstolis nurodė, kad skolininkė nepateikė jokių jos teiginius dėl socialinės pašalpos lėšų pagrindžiančių įrodymų, kad į nurodytą banko sąskaitą buvo gauta daugiau lėšų, nei skolininkei suteikta laisvai disponuojama pinigų suma – 367,20 Eur, iš kurios antstolis, vadovaudamasis CPK 739 straipsniu, išieškoti negali (vykd. b. l. 371–372).

27. Nesutikdama su minėtu 2021 m. kovo 24 d. antstolio patvarkymu apeliantė pateikė antstoliui skundą, nurodydama, jog 2021 m. vasario mėnesį atsiradus pinigų likučiui, ji 2021 m. kovo 2 d. nuėmė grynais 170 Eur sumą, tačiau sužinojusi, kad socialinė pašalpa bus išmokėta tik balandžio mėnesį, norėdama sumokėti komunalinius mokesčius, tą pačia nuimtą socialinės pašalpos pinigų sumą įnešė atgal į savo banko sąskaitą.

28. Iš apeliantės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. buvo išgryninta (išimta) 170 Eur, o tą patį mėnesį įnešta 253 Eur, t. y. 2021 m. kovo 14 d. iš fizinio asmens į apeliantės sąskaitą pervesta 8 Eur, 2021 m. kovo 22 d. įnešta į sąskaitą 45 Eur, 2021 m. kovo 22 d. – 200 Eur (b. l. 9–10).

29. AB SEB banko, kuriame yra apeliantės banko sąskaita, 2021 m. kovo 31 d. rašte nurodyta, kad pradinis likutis 2021 m. kovo 1 d. sąskaitoje buvo 170,58 Eur. Kadangi apeliantė tą patį mėnesį papildė savo sąskaitą dar 245 Eur ir gavo 8 Eur iš kito asmens, todėl apeliantės per mėnesį gautos pajamos siekė 423,58 Eur (170,58 Eur + 245 Eur + 8 Eur). Atskaičius laisvai disponuojamą pinigų sumą 367,20 Eur, kovo mėnesio perviršis gavosi 56,38 Eur (423,58 Eur – 367,20 Eur), kurie automatiškai buvo pervesti į antstolio sąskaitą (b. l. 11).

30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

31. CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

32. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

33. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

34. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

35. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė iki šiol gauna socialinę paramą, ką patvirtina tiek vykdomojoje byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 21 d. sprendimas dėl socialinės paramos skyrimo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki balandžio mėnesio įskaitytinai, kas mėnesį išmokant pareiškėjai 153,60 Eur (vykd. b. l. 376), tiek į šią bylą naujai pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. sprendimas skirti apeliantei socialinę paramą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki liepos mėnesio įskaitytinai, kas mėnesį išmokant jai 153,60 Eur (b. l. 47). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei antstoliui, nei teismui nebuvo pateikta įrodymų apie apeliantės papildomai į savo sąskaitą įneštų grynųjų pinigų (245 Eur) kilmę (vykd. b. l. 377), kuria remiantis antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į šias lėšas vadovaudamasis CPK 739 straipsnio nuostatomis. Be to, paminėtam kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į faktinę bylos aplinkybę, kad mėnesio pradžioje nuėmusi nuo sąskaitos 170 Eur, apeliantė po 20 dienų įnešė į tą pačią sąskaitą jau 245 Eur. Šios aplinkybės leidžia abejoti ne tik apeliantės nurodoma pinigų kilme (iš 245 Eur sumos socialinės pašalpos lėšos sudarė 179,20 Eur) (vykd. b. l. 378), bet ir realia jos galimybe įnešti (grąžinti) šios paskirties lėšas į savo sąskaitą po 20 dienų, nes tokiu atveju ji turėjo pateikti įrodymus, kad nurodomu laikotarpiu buvo išlaikoma kitų asmenų arba pragyveno iš kitų lėšų.

36. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nebuvo pateikta pagrįstų duomenų (įrodymų) apie antstolio nurašytų pareiškėjos lėšų kilmę, nėra pagrindo minėtas lėšas grąžinti pareiškėjai.

37. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas