- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- 2YT-11155-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05726-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“, antstolis Regimantas Budreika.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. D. (toliau – pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į antstolį Regimantą Budreiką (toliau – antstolis) su 2021 m. kovo 30 d. skundu dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121, kuriuo prašo: panaikinti patvarkymą Nr. S-21-85-7851; grąžinti nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); padidinti LDS, nes kitu atveju, dėl socialinės paramos skyriaus vėluojančios išmokos 2021 m. balandžio mėn. gavus į sąskaitą dvi pašalpas ir dar grąžintinus pinigus iš antstolio, LDS bus viršytas pakartotinai, todėl bankas vėl jį perves antstoliui.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. kovo 23 d. antstolis nuo jos banko sąskaitos nurašė pinigines lėšas. 2021 m. kovo 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-85-7851, kuriuo atsisakė grąžinti nurašytas socialinės pašalpos lėšas. Į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja gauna socialinės paramos išmokas. Socialinės paramos išmokos dažnai mokamos pavėluotai, ir už du mėnesius, todėl būna mėnesių, kai išnaudoja ne visas gautas pašalpos lėšas ir sąskaitoje lieka pašalpos pinigų likutis, kuris persikelia į kitą mėnesį. Šios socialinės pašalpos pinigais ji su trečiaisiais asmenimis atsiskaito pagal poreikį. Dalį atsiskaitymų daro pavedimu iš banko sąskaitos, su kitais atsiskaito sumokėdama grynais pinigais išsigryninus iš sąskaitos nepanaudotų pašalpos pinigų likutį. Jei išsigrynintus pašalpos pinigus panaudoja ne visus, likutį vėl įdeda į banko sąskaitą. Taip nutiko ir 2021 m. kovo mėn. 2021 m. vasario mėn. nepanaudotų pašalpos pinigų likutis banko sąskaitoje buvo 170,58 Eur ir ji tuos pinigus 2021 m. kovo 2 d. išsigrynino. Pas save turėjo dar šiek tiek grynųjų likusių iš to laiko, kai pašalpą jai mokėjo grynaisiais. Kovo mėn. viduryje sužinojo, jog pašalpą už vasario mėn. jai išmokės pavėluotai (tik balandžio mėn.), todėl siekdama atsiskaityti už komunalines paslaugas laiku, ji turimus išgrynintus pašalpos pinigus įnešė atgal į banko sąskaitą. Tačiau iš SEB banko darbuotojos sužinojo, jog bankas neturi pareigos ar įsipareigojimo, skaičiuojant antstolio nustatytą leistą disponuoti sumą (LDS), vertinti įneštų į sąskaitą lėšų kilmės. Todėl bankas, skaičiuodamas, ar kovo mėnesį neviršijo antstolio nurodytos LDS, neatsižvelgė, jog kovo mėn. ji tik išėmė ir įdėjo atgal į sąskaitą nepanaudotą praeito mėnesio socialinės pašalpos likutį. Mėnesio pradžioje bankas paskaičiavo, jog išimdama pašalpą ji panaudojo dalį LDS, todėl nepanaudoto LDS liko (367,20-170,58=196,62). Bet ji šito LDS likučio nežinojo, nes banko darbuotojai visą laiką iki tol sakė, jog LDS skaičiuoja tik pajamas, o pajamų sąskaitoje kol kas nebuvo. Po to tuos pačius pašalpos pinigus įdėjo atgal į sąskaitą (8 Eur 2021 m. kovo 14 d. padavė išgrynintus pašalpos pinigus giminaičiui, kad nupirktų maisto, o grąžą jis pervedė į sąskaitą, 245 Eur 2021 m. kovo 23 d. išgrynintus pašalpos pinigus įdėjo pati į bankomatą). Taigi 2021 m. kovo mėn. jos sąskaitoje atsirado 253 Eur pajamos, tik jos neturėjo viršyti LDS (367,20 Eur). Tačiau pasirodo, tik šiandien banko darbuotojai patys išsiaiškino ir jai pasakė, jog 253 Eur sumos įkritimo dieną bankas paskaičiavo, jog, iš pakartotinai įneštų pašalpos pinigų, gali panaudoti tik LDS likutį 196,62 Eur, todėl LDS perviršį (8+245)-196,62=56,38 bankas panaudojo PLAIS reikalavimo mokesčiams ir likusias 53,35 Eur lėšas pervedė antstoliui. Įstatymas nedraudžia gaunamus pašalpos pinigus išgryninus ir vėl įdėti į banko sąskaitą. Tik tokiu atveju reikėtų sekti, ar nebus viršytas LDS. Tačiau bankas iki tol visą laiką klaidingai teigė, jog LDS skaičiuojant žiūrima tik ar mėnesio pajamos jo neviršija. Bankas niekada neinformavo pareiškėjos, jog nepanaudotas praeito mėnesio pašalpos likutis taip pat pridedamas prie gautų mėnesio pajamų. Netgi banko darbuotoja turėjo praeiti ilgą kelią, kol galiausiai šiandien šią informaciją sužinojo. Todėl 2021 m. kovo mėn. pakartotinai įdėdama į sąskaitą 253 Eur pašalpos pinigų, niekaip negalėjo žinoti jog jie viršys 367,20 Eur LDS, t. y LDS viršijo dėl banko kaltės ir banko darbuotoja dėl to atsiprašė. Socialinė pašalpa yra vienintelės pareiškėjos pajamos. Jos pajamų šaltinius pastoviai tikrina Socialinės paramos skyrius, nes pilno dydžio socialinė pašalpa skiriama tik įvertinus, jog asmuo kitų pajamų neturi. Bankas antstoliui pervedė LDS perviršį, kurio kilmė socialinės pašalpos lėšos. Į šias lėšas pagal įstatymą negali būti nukreiptas išieškojimas. Suteiktą LDS viršijo dėl banko kaltės.
Antstolis 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 30 d. skundą bei perdavė skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0085/16/02121 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Patvarkyme nurodyta, kad antstolis 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu dėl prašymo netenkinimo Nr. S-21-85-7851 netenkino skolininkės prašymo grąžinti 2021 m. kovo 23 d. nurašytas lėšas nuo jos banko sąskaitos. Antstolis, turėdamas duomenis apie skolininkei paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą, 2017 m. spalio 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-85-10232, pritaikė skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) 367,20 Eur laisvai disponuojamą mėnesinę sumą. Kadangi skolininkė pateikė duomenis (banko sąskaitos išrašą), jog į sąskaitą 2021 m. kovo mėnesį buvo įnešta iš viso 245 Eur grynųjų pinigų suma, taip pat gautas 8 Eur pavedimas iš fizinio asmens, tokie pinigai nelaikytini kaip grąžintini, nes nėra nustatyta grynųjų pinigų kilmė, o skolininkė nepateikė duomenų, jog grynųjų pinigų kilmė būtų tokia, iš kurių antstolis negalėtų vykdyti išieškojimo. Skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojama suma 367,20 Eur yra pakankama, jog skolininkei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu dėl socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams Nr. A1-222 paskirta socialinė pašalpa už 2021 m. vasario-balandžio mėnesius po 153,60 Eur net ir pervesta už du mėnesius vienu pavedimu, nebūtų nurašyta nuo skolininkės sąskaitos, todėl laisvai disponuojama suma nebus didinama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos 2021 m. kovo 30 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 atmesti.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Palaiko antstolio 2021 m. balandžio 8 d. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S21-85-9255 išdėstytus argumentus, o taip pat papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis nurodo pajamų rūšis, iš kurių išieškojimas vykdymo procese nėra galimas. Pareiškėjos teiginys, kad antstolio nurašytos lėšos – 53,35 Eur yra socialinės pašalpos lėšos, į kurias pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas negali būti nukreiptas, yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Nesant pagrįstų duomenų apie antstolio nurašytų pareiškėjos lėšų kilmę, nėra pagrindo minėtas lėšas grąžinti pareiškėjai.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pažymėtina, kad skolininkei gera valia nedengiant įsiskolinimo, antstolis turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nukreipti išieškojimą į skolininkės lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sąskaitoje (sąskaitose).
Antstolis, turėdamas duomenis apie skolininkei paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą, 2017 m. spalio 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-85-10232, pritaikė skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) 367,20 Eur laisvai disponuojamą mėnesinę sumą.
Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas nurodo, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
Nurodyme išaiškinama, kad, jeigu nurodymu bus nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1148-601/2021).
CPK 739 straipsnis nurodo pajamų rūšis, iš kurių išieškojimas vykdymo procese nėra galimas.
Skolininkė pateikė duomenis (banko sąskaitos išrašą), jog į sąskaitą 2021 m. kovo mėnesį ji įnešė 245 Eur grynųjų pinigų sumą, taip pat gautas 8 Eur pavedimas iš fizinio asmens.
Darytina išvada, kad nėra nustatyta grynųjų pinigų kilmė, o skolininkė nepateikė duomenų, jog grynųjų pinigų kilmė būtų tokia, iš kurių antstolis pagal CPK 739 straipsnį negalėtų vykdyti išieškojimo. Sutiktina, kad pareiškėjos teiginys, kad antstolio nurašytos lėšos – 53,35 Eur yra socialinės pašalpos lėšos, į kurias pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas negali būti nukreiptas, yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nesant pagrįstų duomenų apie antstolio nurašytų pareiškėjos lėšų kilmę, nėra pagrindo minėtas lėšas grąžinti pareiškėjai, nėra pagrindo vien deklaratyviais pareiškėjos argumentais panaikinti antstolio patvarkymą.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl vykdymo procese galioja ir civilinio proceso įrodinėjimo taisykles. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem esminiais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, įsitikinusi savo argumentų pagrįstumu ir reikalaudama grąžinti jai iš sąskaitos nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas, turėjo teisę ir pareigą pateikti duomenis apie nurašytų lėšų kilmę, tačiau nei antstoliui, nei teismui nepateikė tokių įrodymų, todėl pareiškėjos argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-587-803/2021).
Pažymėtina, kad skolininkei geranoriškai nevykdant vykdomojo įrašo, pradėtas priverstinis vykdymas neabejotinai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, todėl skolininkė privalo būti atidi, sąžiningai naudotis savo teisėmis bei tinkamai vykdyti jai įstatymų nustatytas pareigas (CPK 643–644 straipsniai, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-357-278/2021).
Skolininkei yra žinoma apie vykdomą priverstinį išieškojimą, todėl skolininkė negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jos į sąskaitą įneštos lėšos, taip pat gautos pavedimu iš fizinio asmens, nebus nurašytos antstolio, išieškančio skolą pagal skolininkės atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-267/2021).
Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą, todėl sutiktina su antstolio argumentu, jog skolininkės banko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama suma 367,20 Eur yra pakankama, jog skolininkei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu dėl socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams Nr. A1-222 paskirta socialinė pašalpa už 2021 m. vasario-balandžio mėnesius po 153,60 Eur net ir pervesta už du mėnesius vienu pavedimu, nebūtų nurašyta nuo skolininkės sąskaitos, todėl laisvai disponuojama suma neturėtų būti didinama (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1223-260/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, antstolio 2021 m. kovo 24 d. patvarkymas dėl prašymo netenkinimo Nr. S-21-85-7851 yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 513 straipsnis).
Iš teismo išdėstytų motyvų nustatytina, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniu, 681 straipsniu, 682 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos I. D. 2021 m. kovo 30 d. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.