- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-587-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31502-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotoja akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio ir antstolio padėjėjo J. D. veiksmų (neveikimo). Prašė skubiai imtis priemonių, kad pažeidžiant įstatymus, iš pensijos išieškotos piniginės lėšos būtų skubiai grąžintos į sąskaitas bankuose bei užtikrinti, kad ateityje tai nebepasikartotų, atsakyti, kaip bus atlyginti patirti nuostoliai dėl antstolio areštuotų ir neteisėtai išskaičiuotos piniginių lėšų iš sąskaitų, atsakyti, kodėl antstoliai, apeidami įstatymus, nurašo visas sąskaitose esančias pinigines lėšas, visą pensiją, nepalikdami net įstatymais numatytų lėšų pragyvenimui, atsakyti, kodėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nekontroliuoja ar teisingos išskaitos pagal antstolio Irmanto Gaidelio jam adresuotą patvarkymą ir to netikrina antstolis, kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 743 straipsnyje. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-8-34501 ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-8-34499.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis ir jo padėjėjas J. D. šių metų rugsėjo mėnesį areštavo pareiškėjo banko sąskaitas ir joje esančias už 2020 m. rugpjūčio mėnesį gautas pensijas, t. y. 443,06 Eur. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ be pareiškėjo sutikimo nuskaitė šias lėšas, nepalikdami net numatyto pragyvenimo minimumo – 272 Eur. Už 2020 m. rugsėjo mėnesį 2020 m. spalio 20 d. gauta pensija, kurią sudaro 441,74 Eur, banko sąskaitoje yra areštuota ir, pareiškėjo teigimu, bus antstolio nuskaityta. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 2 dalimi, iš pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų negalima buvo išskaityti daugiau negu 50 proc.
3. Pareiškėjo teigimu, nurodymas priverstinai nurašyti lėšas nurodo, kad visos gautos lėšos yra iš pensijos ir jos neviršija gaunamos pensijos dydžio, o pateikdamas sąskaitos išrašą atskleistų savo privačius duomenis banke, be to, reikalavimas skolininkui teikti įrodymus – yra priverstinis darbas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01318.
5. Teismas nustatė, kad antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1666-465/2020 dėl 1 644,24 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 148,43 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 39,55 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Skolininkui neįvykdžius raginimo geruoju sumokėti skolą, 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolis Irmantas Gaidelis priėmė patvarkymą Nr. S-20-8-34501dėl dėl priverstinai nurašytinų piniginių lėšų, nustatant skolininkui 442,16 Eur laisvai disponuojamą sumą sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodymu nurašyti pinigines lėšas skolininkui nustatyta laisvai disponuojama suma, kuria jis gali kiekvieną mėnesį naudoti savo nuožiūra (nepaisant apribojimų sąskaitose). Antstolis minėtu dokumentu išaiškino pareiškėjui, kad jei šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Antstolis išaiškino, kad tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad antstolis nesilaikė imperatyvių nuostatų, nustatančių ribojimus išieškomoms sumos atliekamoms iš sumų, mažesnių nei minimali mėnesinė alga, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolis nurodė VSDFV pervesti antstoliui CPK 736 straipsnyje nurodytas sumas, išskaičiuojant iš jų atitinkamą sumą. Taip pat PLAIS sistemoje antstolis leido pareiškėjui naudotis 442,16 Eur suma. Jeigu asmuo tą mėnesį nepasinaudoja jam skirta disponavimui suma, PLAIS sistemai nurašius šias lėšas, pareiškėjas per 14 dienų turi pateikti antstoliui prašymą dėl nurodytų lėšų grąžinimo ir antstolis tokias lėšas grąžina.
7. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai nurašė iš pareiškėjo sąskaitos lėšas, todėl jos neprivalo būti grąžintos. Vykdymo procesą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aiškiai nurodo, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie vykdymo veiksmus žinojo nuo pat jų pradžios, todėl manydamas, kad yra jo teisės pažeistos ir nurašyta lėšų suma yra per didelė, galėjo kreiptis į antstolį.
8. Teismas nurodė, kad piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) įvykdžius piniginių lėšų nurašymą iš skolininko sąskaitų, skolininkas iki skundo pateikimo momento nesinaudojo teise pateikti antstoliui duomenis apie nurašytų lėšų kilmę, tuo tarpu antstolis neturi galimybių matyti skolininko sąskaitų išrašą ir operatyviai įvertinti, ar skolininkas neturėjo kitų įplaukų į sąskaitas kredito įstaigose, iš kurių teisės aktai išieškojimo nedraudžia. Be to, tokie duomenys nėra pateikti antstoliui ir prie šio skundo, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nurašytų lėšų grąžinimo skolininkui, kol antstoliui nėra pateikti duomenys apie nurašytų lėšų kilmę, kaip tai numato teises aktai. Teismas pabrėžė, kad antstolis 2020 m. lapkričio 5 d. patvarkymu dar kartą suteikė skolininkui papildomą 14 dienų terminą papildomiems duomenims, pagrindžiantiems nurašytų lėšų kilmę, pateikti.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje skolininkui yra nustatyta teisė laisvai disponuoti 442,16 Eur suma sąskaitoje, į kurią yra išmokamos VSDFV išmokos, todėl skolininko argumentai, kad antstolis nepalieka skolininkui lėšų pragyvenimui, nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolis pilnai užtikrino skolininkui teisę laisvai disponuoti minėta pajamų suma, tuo tarpu, ar skolininkas naudojasi minėta teise ir ar neturi kitų mokėjimų į areštuotas sąskaitas, nežinoma, kadangi skolininkas pats neteikia antstoliui jokių duomenų, t. y. nesinaudoja savo teise. Pažymėjo, kad antstolis neturi pareigos vienašališkai grąžinti skolininkui iš sąskaitų nurašytų piniginių lėšų, neturėdamas iš skolininko jokių duomenų apie nurašytų lėšų kilmę.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo teiginius dėl vykdymo išlaidų dydžio teismas pripažino kaip deklaratyvius. Teismas nustatė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje vykdymo išlaidų parengimo dienai, t. y. 2020 m. rugsėjo 21 d., sudarė 335,68 Eur – 54 Eur indeksuotų vykdomosios bylos administravimo, 4,27 Eur papildomų pašto išlaidų, 277,41 Eur antstolio atlygis. Šios antstolio išlaidos apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, todėl negali būti laikytinos nepagrįstomis. Teismas nenustatė, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, būtų pažeidęs Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.9 bei 135 punktų reikalavimus, todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl vykdymo išlaidų dydžio atmesti kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėji pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
11.1. antstolių aiškinimai neatitinka tikrovės, kad iš sąskaitų banke visų pinigų nenuskaitė ir palieka pragyvenimui net po 442,16 Eur sumą kas mėnesį. Jei ir taip ir būtų, tas reikštų, kad pinigų antstoliai nenuskaito, nes tai yra gaunamos pensijos dydis. Faktai rodo visiškai priešingai pastarųjų aiškinimams;
11.2. teismas perredagavo skundo esmę. Skundas buvo „dėl antstolių veiksmų“, tai yra apgaudinėjimų, melavimų ir „dėl antstolių neveikimo“, nes pastarieji naudoja priverstinį darbą – visą tai įrodinėti. Antstoliai neteisingai ir neteisėtai išskaičiuoja iš pajamų – gaunamos pensijos ir meluoja, kad galima gauti pajamas į sąskaitą ir iš jos pinigus apeinant antstolių areštuotą sumą (banko sąskaitose vadinasi „Rezervuota“);
11.3. antstoliai, areštavę sąskaitas banke, atėmė galimybę sąskaitas už prekes ir paslaugas apmokėti nuotoliniu būdu;
11.4. teikti antstoliams įrodymus yra priverstinis darbas, kuri draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis.
Atsiliepimas
12. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m, gruodžio 14 d. nutarties, prašo atmesti atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. vykdomojoje byloje, pateikdamas nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko sąskaitų, antstolis atsižvelgė į skolininko gaunamas pajamas ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė gaunamų pajamų (pensija) dydį atitinkančią laisvai disponuojamą sumą (toliau – ir LDS). Kitų duomenų apie skolininko į sąskaitas gaunamas pajamas antstolis neturi;
12.2. skolininkui išaiškinta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui;
12.3. skolininkas iki šiol nepateikė antstoliui jokių duomenų apie nurašytų lėšų kilmę, nors jam ši teisė buvo išaiškinta nurodyme nurašyti pinigines lėšas, taip pat papildomai nustatytas pakankamas terminas pateikti tokius duomenis nagrinėjant antstoliui pateiktą skundą. Skolininkui nesinaudojant savo teisėmis taip, kaip tai yra numatyta teisės aktuose, antstolis neturi teisinio pagrindo nei padidinti skolininkui laisvai disponuojamą sumą, nei grąžinti skolininkui jau nurašytų piniginių lėšų, skolininkui neįgyvendinant teisės pateikti atitinkamus duomenis antstoliui;
12.4. antstolis yra nustatęs skolininkui laisvai disponuojamą sumą areštuotoje sąskaitoje, ir jokio atskiro antstolio leidimo piniginėms operacijoms laisvai disponuojamai sumai skolininkui nereikia (nepriklausomai nuo „rezervuotos“ sumos), o kaip skolininkas laisvai disponuojama suma naudojasi (išsigrynina, atlieka pavedimą ir t. t.) – skolininko asmeninis reikalas, kadangi antstolis jokiais būdais nedraudė ir nedraudžia skolininkui naudotis visomis bankinėmis paslaugomis. Jei skolininkui nepavyksta atlikti operacijos nuotoliniu būdu naudojantis el. bankininkystės paslaugomis, skolininkas turėtų kreiptis į jį aptarnaujančią kredito įstaigą. Pažymėtina, kad beveik visos kredito įstaigos prisitaikė prie PLAIS funkcionalumų ir savo klientams teikia visas paslaugas nepriklausomai nuo taikomų apribojimų, kadangi tam ir yra nustatoma laisvai disponuojama suma, kad skolininkas kas mėnesį galėtų naudotis lėšomis, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ir teisės aktai aiškiai reglamentuoja, ką skolininkas gali (turi teisę) atlikti, jei tokios lėšos nurašytos (pvz. neaiškios kilmės įplaukos į sąskaitą viršijo laisvai disponuojamą sumą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1666-465/2020 dėl 1 644,24 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 148,43 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 39,55 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
14. 2020 m. rugsėjo 2 d. antstolis surašė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-31113, kuriame išaiškinta skolininkui, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nurodytą terminą, antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo procesą ir nustatė, kad pareiškėjas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio gauna kasmėnesines 442,16 Eur išmokas, kurios pervedamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-8-34499, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrių įpareigojo kas mėnesį iš skolininko gaunamų pajamų atlikti įstatymu nustatyto dydžio išskaitas į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai perdavė nurodymą Nr. S-20-8-34501 priverstinai nurašyti 2185,08 Eur pinigines lėšas nuo visų skolininko vardu esančių sąskaitų. Antstolis nurodė, kad skolininkas kas mėnesį laisvai disponuoja 442,16 Eur lėšų suma, esančia sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išaiškino skolininkui, kad jei šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
15. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas perredagavo skundo esmę. Pareiškėjo teigimu skundas buvo taip pat ir dėl antstolio neveikimo, kadangi antstolis neteisingai ir neteisėtai išskaičiuoja lėšas iš pensijos ir reikalauja įrodinėti pinigų kilmę. Pareiškėjo teigimu antstolio reikalavimas pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus yra priverstinis darbas, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, be to, pateikiant sąskaitos išrašą tretiesiems asmenims bus atskleisti privatūs asmens duomenys.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl vykdymo procese galioja ir civilinio proceso įrodinėjimo taisykles. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem esminiais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įsitikinęs savo argumentų pagrįstumu ir reikalaudamas grąžinti jam iš sąskaitos nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas, turėjo teisę ir pareigą pateikti duomenis apie nurašytų lėšų kilmę, tačiau nei antstoliui, nei teismui nepateikė tokių įrodymų, todėl pareiškėjo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pareiga pagrįsti antstolio veiksmų neteisėtumą, pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus, nepagrįstai pareiškėjo įvardinama kaip priverstinis darbas, nes tai yra jo procesinė teisė ir pareiga, įgyvendinant civiliniame procese įtvirtintus rungtyniškumo ir dispozityvumo principus.
18. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų (neveikimo) nurodė, kad jo visos lėšos sąskaitoje yra iš pensijos, neviršija gaunamos pensijos dydžio, tačiau visa pensija už rugpjūčio mėnesį buvo nurašyta. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad negali disponuoti 442,16 Eur lėšų suma.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 624 straipsnio 2 dalyje yra numatytos šios priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Taigi viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kita – išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Antstolis gali taikyti visas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones pagal Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tapatina išieškojimą iš lėšų, esančių jo banko sąskaitoje, su išieškojimu iš pensijos. Pažymėtina, jog CPK atskirai reguliuojamas išieškojimas iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (CPK LI skyrius).
21. Nagrinėjamu atveju periodiškai gaunamos išmokos – pensija patenka į pareiškėjo banko sąskaitą po to, kai atliekamas išskaitymas vykdymo procese CPK LI skyriuje nustatyta tvarka. Išieškojimui iš pensijų taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir išieškojimui iš darbo užmokesčio (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išskaitant dvidešimt procentų nuo gaunamų išmokų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi išieškant iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų yra galimas išieškojimas iš mažesnės nei Vyriausybės nustatytos MMA sumos. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis nustatė piniginių lėšų sumą, kurią pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, atitinkančią pareiškėjui skirtos pensijos dydį (442,16 Eur). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas į banko sąskaitą gauna periodines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, t. y. pensiją, nepaneigia pareiškėjo galimybės gauti lėšų ir iš kitų šaltinių. Pareiškėjas gali savo nuožiūra disponuoti jam antstolio nustatyta piniginių lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį, tačiau jeigu per mėnesį laisvai disponuojama suma nepasinaudojama, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji kitą mėnesį nepadvigubėja – Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) tokias lėšas automatiškai nurašo į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip viršijančias laisvai disponuojamą sumą per mėnesį. Pagal CPK 664 straipsnio 2 dalį (CPK XLVII skyrius), nesant hipotekos ar įkeisto turto išieškotojo naudai, pirmiausia išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent pačio skolininko veiksmai, tačiau pareiškėjui per 14 dienų pateikus antstoliui prašymą dėl nurodytų lėšų grąžinimo bei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, antstolis tokias lėšas grąžina (Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas). Tuo tarpu, šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, neteikė antstoliui duomenų, pagrindžiančių jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę. Pareiškėjui pateikus duomenis, patvirtinančius lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas neleidžiamas, antstolis galėtų spręsti dėl nurašytų lėšų (ar jų dalies) grąžinimo.
22. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis negali laisvai disponuoti jam palikta 442,16 Eur suma. Pareiškėjo teigimu jis negali iš sąskaitos apmokėti prekių ar paslaugų, kadangi bankinė sistema rodo, kad antstolių yra rezervuota didelė suma. Tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje taip pat nėra duomenų, kad po antstolio 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-8-34501, iš pareiškėjo sąskaitos būtų nurašytos lėšos, nurodytos CPK 668 ar 739 straipsniuose, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, neteikė antstoliui duomenų, pagrindžiančių jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę. Į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolio atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs tiek pareiškėjo skunde antstoliui, tiek atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.
24. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta spręsti paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas subjektyviai vertina CPK normas, reguliuojančias vykdymo procesą, teisinio pagrindo dėl jų kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nėra.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.