Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

už šilumos energiją ir karštą vandenį, susidariusią už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2019-08-31, 5 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2019-09-27, kurios sudaro 148,43 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nenutrūkstamai tiekė atsakovo butui šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, pagal galiojančias metodikas apskaičiuodavo mokėjimus ir pateikdavo atsakovui sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam Rugių g. 2-15, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui (e. b. l. 25). Minėtų patalpų šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su atsakovu žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Ieškovas teikė atsakovui sąskaitas, tačiau atsakovas pagal jas su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Iš teismui pateiktų sąskaitų bei mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2019-08-31 už atsakovo butui, esančiam adresu Rugių g. 2-15, Vilniuje, tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovas liko skolingas ieškovui 1644,24 Eur (e. b. l. 31).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 str. 1 d.). Šalys į bylą nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo ir karšto vandens tiekimo sutarties su atsakovu, tačiau jam priklausančio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, jog atsakovas šilumos pirkimo-pardavimo bei karšto vandens tiekimo sutartį su ieškovu sudarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str., CK 6.384 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Byloje nėra ginčo, jog į atsakovo butui tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo, tačiau atsakovo teigimu ieškovas neprižiūri ir nepakeičia atsakovo bute sumontuotų karšto vandens skaitiklių. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui, o jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Ieškovo 2017-08-24 pranešime atsakovui, nurodoma, jog atsakovo bute karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai dar nėra įrengti, nes ieškovo darbuotojams patekti į atsakovo patalpas nepavyko (e. b. l. 85). Taigi, atsakovo bute esantys karšto vandens skaitikliai nebuvo pakeisti atsakovui atsisakius įleisti ieškovo atstovus į jam priklausančias patalpas, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovas netinkamai vykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytas pareigas, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovo bute esantys karšto vandens skaitikliai atitinka teisės aktų reikalavimus ir jais galima naudotis nustatant karšto vandens rodmenimis (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus konstatuotina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2019-08-31 pagrįstai atsakovo suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo pagal normatyvą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą metodiką „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus“.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas per nustatytą terminą mokesčių už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį nesumokėjo, todėl ieškovas paskaičiavo 5 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2019-09-27, kurios sudaro 148,43 Eur (e. b. l. 31). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei teisinį reglamentavimą ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 148,43 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas šią sumą priteisiant ieškovo naudai.