Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1223-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
2S-1223-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01823-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
D. S.
Kreditorius
J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1223-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01823-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-5847-752/2020 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, suinteresuoti asmenys – išieškotojai J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. S. 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į antstolį M. P. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 2020 m. sausio 23 d. antstolio priimtą patvarkymą Nr. S-20-123-763 dalyje, kuria iki 122 Eur sumažinta pareiškėjo laisvai disponuojama lėšų suma, ir nustatyti pareiškėjui 437 Eur, neįskaitant išlaikymo vaikui, laisvai disponuojamą lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis M. P. 2016 m. kovo 10 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 buvo nustatęs pareiškėjui 364,29 Eur mėnesio limitą. 2020 m. sausio 23 d. patvarkymu antstolis vienašališkai, nepranešęs pareiškėjui, sumažino disponuojamą per kalendorinį mėnesį piniginių lėšų limitą iki 122 Eur. Šiuo patvarkymu antstolis paliko pareiškėją be jokių lėšų pragyvenimui bei sukėlė grėsmę jo gyvybei, kadangi jis negalėjo nusipirkti vaistų.

3. Antstolis M. P. 2020 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-1062, kuriuo nutarė netenkinti skolininko D. S. skundo, grąžinti dalį areštuotų lėšų – 40,63 Eur, bei perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolis nurodė, kad jis vykdo 2013 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 3 200 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos J. B. naudai ir 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2017 dėl 14 915,52 Eur skolos išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ (pradinis kreditorius Danske Bank AS) naudai. Iki 2020 m. sausio 29 d. D. S. antstoliui neteikė jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas. 2016 m. vasario 4 d. buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos banko sąskaitose ir nustatyta 364,29 Eur laisvai disponuojama lėšų suma, pagal tuo metu skolininko pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, gaunamas socialines pašalpas. Pagal AIS duomenų SPIS teikiamus duomenis, antstolis nustatė, kad nuo 2018 metų skolininkui mokama 122 Eur socialinė pašalpa, kurios mokėjimas nuo 2020 m. sausio 29 d. yra nutrauktas, o 2020 m. sausio 23 d. skolininko banko sąskaitoje atliktas pakeitimas ir nustatyta sumažinta laisvai disponuojamų lėšų suma - 122 Eur. Antstolis, atmestinu laikė skolininko argumentą dėl to, jog jam turi būti nustatoma bet kokio dydžio laisvai disponuojama lėšų suma, kadangi skolininkas tokių išmokų negauna. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas apskritai negauna jokių socialinių išmokų, vis tiek paliko jam teisę laisvai disponuoti 122 Eur lėšų suma. Taip pat nurodė, jog skolininkas, prašydamas nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą, nepateikė antstoliui jokių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas ar planuojamas gauti pajamas. Paaiškino, jog laisvai disponuojama lėšų suma nėra skolininkui išmokama lėšų suma, pašalpa ar kitokios skolininko pajamos, tai yra skolininko gaunamų lėšų suma, kuria skolininkui suteikiama teisė laisvai naudotis, nepaisant taikomų lėšų apribojimų. Todėl laikė, jog, priešingai nei nurodo skolininkas, teismas negali nustatyti skolininkui laisvai disponuojamų lėšų sumos, nes laisvai disponuojamų lėšų paskirtis yra nesuteikti skolininkui lėšų pragyvenimui, bet nustatyti tam tikras išimtis, taikomas gaunamoms ir areštuotoms lėšoms. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad laisvai disponuojama lėšų suma nustatoma, tam, kad skolininkas galėtų disponuoti gaunamomis lėšomis, iš kurių išieškojimas negalimas, bei į tai, kad skolininkas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis gauna tokio dydžio pajamas, kokio dydžio prašo nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą, atmetė skolininko skundo reikalavimą, kad jam būtų nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma 437 Eur ar 874 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. 2020 m. sausio 29 d. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų.

6. Teismas nustatė, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimą iš D. S. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 3 200 Eur skolos, išieškotojos J. B. naudai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2017 dėl 14 915,52 Eur skolos, išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolis areštavo pareiškėjo 979,86 Eur lėšas, esančias jo sąskaitose kredito įstaigose. Antstolis išaiškino pareiškėjui, kad taikant apribojimus jo turtui, nustatytas laisvai disponuojamas lėšų sumos likutis 364,29 Eur, todėl skolininkas kas mėnesį gali disponuoti 364,29 Eur suma, jo gaunamos lėšos neviršija nustatytos laisvai disponuojamos lėšų sumos. Iš 2020 m. sausio 31 d. patvarkymo teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjo banko sąskaitoje atliktas pakeitimas ir nustatyta sumažinta laisvai disponuojama lėšų suma - 122 Eur. Dėl nurodyto patvarkymo pateiktas pareiškėjo skundas priimtas 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 14 d.

7. Teismas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad antstolis, 2020 m. sausio 23 d. priėmęs patvarkymą, visiškai apribojo jo teisę disponuoti gaunamomis lėšomis ir paliko jį be piniginių lėšų, todėl laisvai disponuojama lėšų suma turi būti padidinta iki 437 Eur. Teismas laikė, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nustatė laisvai disponuojamą lėšų sumą, t. y. laisvai pareiškėjo disponuojamą sumą - 122 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo paliktas visiškai be lėšų. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Teismas darė išvada, kad skolininkas privalo antstoliui teikti duomenis, kurie yra svarbūs vykdant išieškojimą pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Teismas nustatė, kad iki 2020 m. sausio 29 d. (iki nagrinėjamo skundo gavimo antstolio kontoroje dienos) pareiškėjas geranoriškai nebendradarbiavo su antstoliu, savalaikiai nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, nenurodė jų kilmės. Remdamasis 2020 m. sausio 28 d. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis teismas nustatė, kad antstolis gavo informaciją, jog pareiškėjo gaunamas pajamas sudarė 122 Eur mokama socialinė pašalpa, kurios mokėjimas nuo 2020 m. sausio 3 d. nutrauktas. Atsižvelgiant į gautą informaciją, antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą. Nors pagal nurodytą informaciją skolininkas iš vis negavo jokių išmokų, tačiau antstolis pareiškėjui vis tiek paliko 122 Eur laisvai disponuojamą lėšų sumą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė antstoliui ir teismui dokumentų, patvirtinančių, kad prašymo antstoliui ir skundo padavimo teismui dieną pareiškėjas disponavo 437 Eur suma ar turėjo realią galimybę ja disponuoti ar nurodyta suma disponuoja skundo nagrinėjimo metu. Iš prie skundo pateikto pareiškėjo banko sąskaitos išrašo (vykdomoji byla Nr. 123/13/00937) teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. gavo 126,75 Eur socialinę stipendiją ir 2020 m. sausio 27 d. gavo 50,70 Eur stipendiją. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl lėšų, kurios gali būti pripažintos laisvai disponuojamos, darė išvadą, kad šios lėšos gali būti tik tos realios lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Todėl laikė, kad antstolis M. P. pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamos lėšų sumos padidinimo, nustatęs, kad skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 437 Eur, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas). Teismas, nustatęs, kad antstolis 2020 m. sausio 23 d. patvarkymu pagrįstai sumažino pareiškėjui nustatytą laisvai disponuojamą lėšų sumą, atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo bei prašymą priimti naują sprendimą ir nustatyti pareiškėjui 437 Eur laisvai disponuojamą lėšų sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo: 1) atnaujinti terminą 2020 m. gegužės 29 d. atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 2) priimti atskirą nutarimą teisėjos V. A. atžvilgiu ir perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. ikiteisminiam tyrimui atlikti; 3) prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2020 m. vasario 19 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-20-123-1810, kuriuo antstolis panaikino D. S. banko sąskaitoms taikomą laisvai disponuojamą sumą, nenustačius gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas bei pareiškėjo 2020 m. kovo 26 d. prašymą Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui; 4) skirti žodinį teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant antstolio M. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 5) Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. sausio 23 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-20-123-763 dalyje (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937), kuria iki 122 Eur sumažinta D. S. disponuojama lėšų suma, ir nustatyti 437 Eur, neįskaitant alimentų mažamečiam vaikui G. S., disponuojamą lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį D. S.; 6) priteisti visas pareiškėjo turėtas ir patirtas bylos ir vykdymo proceso išlaidas; 7) sustabdyti jo apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme bus išspręstas pareiškėjo 2020 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui pateiktas prašymas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. 2020 m. sausio 29 d. skundas / skundo dalis dėl antstolio M. P. veiksmų neišnagrinėtas kaip to reikalauja įstatymas. Skundžiamoje nutartyje iš esmės perrašyti antikonstituciniai antstolio M. P. patvarkymų teiginiai, kurie grubiai pažeidžia žmogaus teises, bei pacituota bendro pobūdžio teismų praktika.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaria antstolio M. P. pasiūlytai pozicijai, kad suaugusiam ir šiuo metu ligotam, bei net neturinčiam būsto (nes Kauno miesto savivaldybė per kelerius metus taip ir nepaskiria socialinio būsto) asmeniui D. S. pakaktų 122 Eur per mėnesį pragyvenimui. Toks ciniškas teismo požiūris į žmogaus teises apskritai kelia abejonių, ar tokie teisėjai kaip V. A. apskritai gali toliau tinkamai vykdyti konstitucines teisėjo pareigas ir ginti žmogaus teises, kurias ginti teismą įpareigoja teisės aktais ir tarptautinės sutartys.

1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo išgalvotas faktines aplinkybes. Antstolis M. P. 2020 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1810 yra sumažinęs laisvai disponuojamą lėšų dydį D. S. iki 0 Eur. Šios aplinkybės teisėjai V. A. turi būti žinomos iš kitų jos pačios tarp šalių jau nagrinėtų bylų aplinkybių. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad iš 2020 m. sausio 31 d. patvarkymo nustatyta, jog 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjo banko sąskaitoje atliktas pakeitimas ir nustatyta sumažinta laisvai disponuojama lėšų suma - 122 Eur. Dėl nurodyto patvarkymo pateiktas pareiškėjo skundas priimtas 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 14 d. ir kt., nurodyti duomenys yra akivaizdžiai tendencingai melagingi.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskiro nutarimo teisėjos atžvilgiu priėmimo ir jo perdavimo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti

11. Apeliantas atskirajame prašo priimti atskirą nutarimą teisėjos V. A. atžvilgiu ir perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nurodo, kad teisėja skundžiamoje nutartyje nurodo suklastotas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Taip pat mano, jog teisėja privalėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi yra priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas D. S. nesutinka su antstolio M. P. 2020 m. sausio 23 d. priimto patvarkymo Nr. S-20-123-763 dalimi, kuria iki 122 Eur sumažinta pareiškėjo laisvai disponuojama lėšų suma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad teismas nurodė tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio M. P. veiksmų išnagrinėtas laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Apeliantas atskirajame skunde prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2020 m. vasario 19 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-20-123-1810, kuriuo antstolis panaikino D. S. banko sąskaitoms taikomą laisvai disponuojamą sumą, nenustačius gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas bei pareiškėjo 2020 m. kovo 26 d. prašymą Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Nurodo, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė ir galimybė atsirado tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Įvertinęs visų naujai pateiktų įrodymų sudarymo datas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas skunde nenurodė jokių priežasčių, dėl ko nepasinaudojo savo procesine teise ir pareiga pateikti pirmiau nurodytus dokumentus pirmosios instancijos teismui. Apeliantas aktyviai dalyvavo viso proceso metu, todėl preziumuotina, kad tiek procesinės teisės ir pareigos, tame tarpe ir įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai), tiek proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) jam buvo žinomi. Nagrinėjamu atveju nesant CPK 314 straipsnio taikymo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant antstolio M. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

17. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas. Todėl sprendžia, jog nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos sustabdymo

18. Atskirajame skunde apeliantas pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 3 straipsnio 3 dalies, 163 straipsnio 7 punkto, 10 punkto pagrindais iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. jo individualus konstitucinis skundas.

19. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo 2020 m. kovo 26 d. prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priėmimą. Apeliantas bylą prašo sustabdyti ir CPK 163 straipsnio 10 punkto pagrindu, kuris numato, kad civilinė byla gali būti sustabdyta kitais įstatymų numatytais atvejais, tačiau jokio kito faktinio pagrindo nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo netenkina.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo piniginius išieškojimus iš D. S. vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011, išieškotoja J. B.) ir Nr. 0123/18/00655 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2017, išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“). 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolis areštavo pareiškėjo 979,86 Eur lėšas, esančias jo sąskaitose kredito įstaigose (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937). 2016 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjo prašymas dėl lėšų arešto panaikinimo netenkintas. Patvarkyme antstolis išaiškino pareiškėjui, kad taikant apribojimus jo turtui nustatytas laisvai disponuojamų lėšų likutis 364,29 Eur, todėl skolininkas kas mėnesį gali disponuoti 364,29 Eur suma (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937). 2020 m. sausio 23 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis pareiškėjo banko sąskaitoje atliko pakeitimą ir nustatė sumažintą 122 Eur laisvai disponuojamų lėšų likutį (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937), nurodymą išsiuntė pareiškėjui. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjas D. S. kreipėsi į antstolį M. P. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, kuriame prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 2020 m. sausio 23 d. antstolio priimtą patvarkymą Nr. S-20-123-763 dalyje, kuria iki 122 Eur sumažinta pareiškėjo laisvai disponuojama lėšų suma, ir prašė nustatyti pareiškėjui 437 Eur, neįskaitant išlaikymo vaikui, laisvai disponuojamą lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolis M. P. 2020 m. sausio 31 d. patvarkymu dėl pateikto skundo nutarė netenkinti skolininko D. S. skundo, grąžinti dalį areštuotų lėšų – 40,63 Eur, bei perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. skundą atmetė, konstatavęs, kad antstolis 2020 m. sausio 23 d. patvarkymu pagrįstai sumažino pareiškėjui nustatytą laisvai disponuojamą lėšų sumą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. sausio 23 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-20-123-763 dalyje (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937), kuria iki 122 Eur sumažinta D. S. disponuojama lėšų suma, ir nustatyti 437 Eur, neįskaitant alimentų mažamečiam vaikui G. S., disponuojamą lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį D. S..

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00937 medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

23. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas viršijantis kompetenciją (lot. ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

24. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).

25. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.

26. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

27. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo metu) 71 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 73.3 punktas numatė, kad jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrui pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.

28. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Kitokią paskirtį laisvai disponuojamos lėšų sumos nustatymas turi vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo teismų procesinių sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl dėl laisvai disponuojamų lėšų sumos paskirties vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

29. Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašydamas antstolio padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 437 Eur, neįskaitant išlaikymo vaikui, nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjo sąskaitą yra arba bus pervedama 437 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo metu) 71 punktas), ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Kitaip tariant, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog antstolis 2020 m. sausio 23 d. patvarkymu pagrįstai sumažino pareiškėjui nustatytą laisvai disponuojamą lėšų sumą, nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. skundą, teisingai aiškino ir taikė CPK VI dalies nuostatas bei jas detalizuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamos lėšų sumos padidinimo bei grąžino jam dalį areštuotų lėšų.

30. Argumentų, kurie paneigtų ginčijamo antstolio patvarkymo teisėtumą bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo D. S. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apelianto atskirojo skundo netenkinus, netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis