Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1142-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-01
Bylos Nr.: e2A-1142-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06840-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „PPI GROUP“
Ieškovas: B. P.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1142-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06840-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PPI GROUP“ (toliau – UAB „PPI GROUP“) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Dvilypis“ (toliau – UAB „Dvilypis“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12340-465/2018 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui UAB „PPI GROUP“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Dvilypis“ ir V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „PPI GROUP“ ieškovei 2 146,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo iš atsakovės butą (duomenys neskelbtini), su daline apdaila. Atliekant įsigyto buto įrengimo darbus, paaiškėjo, kad ties grindimis kaupiasi pelėsis. Apie susidariusią situaciją ieškovė informavo atsakovę, kuri paaiškino, kad padidėjusi drėgmė bute atsirado dėl nepakankamo vėdinimo atliekant buto vidaus apdailos darbus. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis, kreipėsi į teismo ekspertą Sigitą Mitkų, kuris, dalyvaujant pardavėjo atstovams, atliko buto apžiūrą ir pateikė ekspertizės išvadą. Šioje išvadoje konstatuota, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė pertvarų apatinėje dalyje, kylanti iš grindų konstrukcijos, o labiausiai tikėtina drėgmės kaupimosi priežastis – statybose naudotas šlapias smėlis. 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės (kaip buto pardavėjos) savo sąskaita pašalinti buto trūkumus – pelėsį, jo kaupimosi priežastį ir atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovei pareikalavus pateikti papildomų įrodymų, ieškovės užsakymu atliktas pakartotinis tyrimas ir pateikta ekspertinė išvada, kurioje konstatuotos analogiškos išvados. Uždaroji akcinė bendrovė „Rigvesta“ (toliau – UAB „Rigvesta“) sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią bute buvo atlikti pelėsio naikinimo darbai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė atlyginti jai dėl netinkamos kokybės daikto patirtą turtinę žalą, kurią sudaro: išlaidos ekspertui (411 Eur), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos (646,75 Eur), pelėsio šalinimo išlaidos (599,15), išlaidos teisinei pagalbai ikiteismine tvarka (490 Eur), iš viso 2 146,90 Eur. Be to, ieškovė dėl visų patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 3 000 Eur. Papildomai pažymėjo, kad Sigitas Mitkus įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turintis itin didelę patirtį ekspertas, turintis tinkamą kompetenciją šioje byloje faktinėms aplinkybėms nustatyti, o atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, paneigiančių kvalifikuoto, į teismo ekspertų sąrašą įrašyto, eksperto išvadas. Akcentavo, kad atsakovė nesiekė šios situacijos išspręsti bendradarbiaujant ir taikiai, o nepagrįstai kaltino ieškovę, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į kompetentingus specialistus, siekiant surinkti objektyvius įrodymus dėl netinkamos kokybės daikto.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateikta ekspertizės išvada Nr. 17–19 nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, t. y. kad atsakovė pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą (butą). Teigia, kad ekspertizės išvados yra prieštaringos, paremtos spėjimais, o eksperto matavimai atlikti ženkliai vėliau nei vyko buto pardavimas. Pažymi, kad drėgmė bute nėra nekilnojamojo turto trūkumas, nes pelėsio susidarymui reikalinga tam palankių sąlygų visuma: santykinis oro drėgnumas, temperatūra ir nepakankamas patalpų vėdinimas, dėl kurių ekspertizės išvadoje visiškai nepasisakoma. Ieškovės pateikta pakartotinė ekspertizė taip pat jokių naujų pelėsio atsiradimo priežasčių ar atsakovės kaltės neįrodo. Nesutiko, kad ginčo statinio statybose buvo naudojamas šlapias smėlis, nes eksploatacinių savybių deklaracija patvirtina, jog buvo naudojamas techninius reikalavimus atitinkantis sausas smėlis, o pačios statybos atliktos tinkamai. Nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nurodydama, kad ieškovės patirtos išlaidos ekspertinio tyrimo atlikimui, t. y. 411 Eur, nesusijusios su atsakovės veiksmais, nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimu, neveikimu) rezultatu. Pažymėjo, kad išlaidos antstoliui A. Naujokaičiui už tris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, nėra protingos, dėl to neturi būti atlygintos. Nesutiko su 599,15 Eur pelėsio šalinimo išlaidomis, nes tapetų nuėmimas, glaistymas, tapetavimas ir laminato tvarkymas priežastiniu ryšiu susijęs su nekokybiškai atliktais remonto darbais, kurių atsakovė neatliko. Nesutiko su 490 Eur teisinėmis išlaidomis, kadangi šias išlaidas ieškovė prisiėmė savo rizika. Nesutiko su neturtinės žalos reikalavimu, kadangi prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka bendrųjų neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dvilypis“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2016/07/12, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti cementinių grindų aukštuose įrengimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), pagal šalių suderintas sąmatas Nr. 1-4 ir Nr. 2-2 sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Atliktų darbų aktais UAB „Dvilypis“ perdavė darbus UAB „PPI GROUP“, kuri jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepateikė. Teigė, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų dėl kokių priežasčių ieškovės bute susidarė pelėsis. Tokios aplinkybės gali būti nustatytos laboratoriniais tyrimais, o vizualinė patalpų ir sienų apžiūra tik leidžia įtarti pelėsį, bet ne jį nustatyti. Trečiojo asmens nuomone, nesant byloje duomenų apie buto trūkumą, nėra pagrindo vertinti ir nustatinėti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, reikalingas ieškinio pagrįstumui įvertinti. Teigė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog statyboje panaudotas smėlis neatitinka deklaracijoje nurodytų savybių, kitose statinio butuose tokių trūkumų nenustatyta. Trečiojo asmens manymu, dėmės ant sienų ieškovės bute atsirado dėl vėdinimo, temperatūros palaikymo, drėgmės reguliavimo nepaisymo, atliekant buto įrengimo darbus, netinkamo šildymo sistemos modifikavimo, t. y. dėl pačios ieškovės ir jos samdytų asmenų kaltės. Nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nurodydama, kad byloje nėra pateiktas joks ieškovės susitarimas su antstoliu, kuriame būtų aptartas paslaugos dydis, be to, pavedimai S. Mitkui, UAB „Rigvesta“ ir antstoliui A. Naujokaičiui atlikti iš kitos sąskaitos, nei ieškovė nurodo savo procesiniuose dokumentuose, galimai šias išlaidas ieškovė patyrė kaip antstolė, o ne kaip fizinis asmuo. Nesutiko, kad ekspertas S. Mitkus atliko du ekspertinius tyrimus ir taip didino finansinę naštą, nes visus tyrimus galėjo atlikti jau pirmojo tyrimo metu. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė ketino butą išnuomoti, dėl to jos pačios sveikatai ieškinyje nurodyti buto trūkumai įtakos negalėjo turėti.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. ieškovės kaimynas. Teigė, kad jo buto apatinėje sienų dalyje ties grindjuostėmis taip pat atsirado juodos dėmės – patamsėjimai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nustatė, kad tai pelėsiniai grybai. Trečiasis asmuo informavo apie susidariusią situaciją atsakovę, kurios darbuotojai tikrino buto vamzdžių sandarumą, analogiški tyrimai buvo atlikti ir ieškovės bute. Trečiojo asmens manymu, ginčo namas galėjo būti užlietas ir pastatytas su trūkumais, o ši problema name galimai yra sisteminė. Nurodė, kad butą naudojo pagal paskirtį gyvenamiesiems poreikiams tenkinti ir neatliko tokių veiksmų, dėl kurių analogiški defektai galėtų atsirasti jo bute, o buto įrengimui naudojo aukščiausios kokybės medžiagas. Trečiojo asmens manymu, ieškovės prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala yra pagrįsta, o trečiojo asmens UAB „Dvilypis“ prašymus ištirti įvairias su ieškovės profesine veikla susijusias aplinkybes, vertina kaip psichologinį spaudimą nereikalauti nuostolių atlyginimo ir kitiems galimai nuostolius patyrusiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 146 Eur nuostoliams atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei butą ir 1/14 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 11 d. ieškovės užsakymu ekspertas S. Mitkus atliko ieškovės įsigytame bute ekspertinį tyrimą ir parengė ekspertizės išvadą Nr. 17–19 dėl nustatytų defektų. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją. 2017 m. rugsėjo 25 d. atliktas pakartotinis ekspertinis tyrimas ir surašyta ekspertizės išvada Nr. 17–19A. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

8. Teismas kvalifikavo ginčo šalių santykius kaip pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, pagal kuriuos pardavėjas atsako už bet kokį parduodamo daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu šis trūkumas paaiškėja vėliau. Akcentavo, kad šioje byloje pirkėja (ieškovė) turėjo įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą, o pardavėjas (atsakovė) turėjo įrodyti atsakomybę šalinančių pagrindų buvimą.

9. Teismas vertino, kad ieškovės nupirktame bute atsiradusios dėmės yra pelėsis, šias aplinkybes tikėtinai patvirtina eksperto atliktas tyrimas ir pateiktos išvados, antstolių faktinių aplinkybių protokolai ir tai, kad analogiškos dėmės atsirado ir ieškovės kaimyno (V. S.) bute.

10. Teismas kritiškai įvertino atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Dvilypis“ teiginius dėl galimai netinkamų statybos apdailos medžiagų panaudojimo ar ieškovės pasamdytos įmonės netinkamos kompetencijos vykdyti apdailos darbus buvimo, nes šie argumentai pagrįsti tik prielaidomis, kurias paneigė teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas S. Mitkus. Teismas vertino, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Dvilypis“ nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, dėl to atsakovės atsakomybę šalinančių pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta, t. y. atsakovė pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą, dėl to jai tenka atsakomybė atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius.

11. Teismas, vertindamas nuostolių dydį, padarė išvadą, kad byloje nustatytam defektui šalinti ieškovė patyrė 599,15 Eur išlaidų, 411 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, 646 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 490 Eur išlaidų teisinei pagalbai ikiteismine tvarka. Nurodyti nuostoliai (išlaidos) pagrįsti rašytiniais įrodymais, susiję su atsakovės veiksmais, pagal jų ir civilinės prigimtį laikytini atsakovės veiksmų rezultatu, dėl to atsakovė privalo šiuos nuostolius kompensuoti.

12. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, kad šią žalą ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės patirtos neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas, dėl to ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

13. Teismas, spręsdamas dėl piktnaudžiavimo procesu, nors sutiko su ieškove, jog atsakovės prašymai dėl ieškovės, kaip antstolės veiklos tyrimo, nėra susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nėra etiški ieškovės atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovė UAB „PPI GROUP“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12340-465/2018 dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovei 2 146,90 Eur nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai vertino įrodymus, didesnės dalies duomenų (įrodymų) visiškai nevertino, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

16. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai nustatė ginčo bute neatitikties kokybės reikalavimams faktą, nes neatitikimo kokybės reikalavimams faktą turėjo įrodyti pirkėjas. Teigia, kad ieškovė pirko naujos statybos butą su daline apdaila, dėl to ieškovė turėjo suprasti apie bute esančią drėgmę, kaip naujo statinio statybos pasekmę, ir ją suvaldyti, atliekant tolimesnius rangos darbus, tačiau to tinkamai nepadarė. Pažymi, kad šalių pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja patvirtino ir garantavo, kad ji turėjo galimybę ir apžiūrėjo butą, pastatą, bei įvertino jų faktinę būklę iki sutarties pasirašymo dienos, patvirtino, kad ginčo buto charakteristikos atitinka jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus, jokių pretenzijų pirkėjui neturėjo.

17. Teigia, kad iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, koks normatyvas ar standartas dėl bendro drėgnumo ginčo atveju buvo pažeistas, kad šis drėgnumas būtų laikomas naujos statybos ginčo buto trūkumu. Pažymi, kad pats ekspertas S. Mitkus teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokių normų nėra, o eksperto išvadoje nurodyta, jog sienų ir pertvarų drėgnio matavimo rezultatai neviršija tinkuotų paviršių drėgnumui nustatytos 8 proc. ribos, dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino S. Mitkaus išvadų, kaip vientiso dokumentų turinio, t. y. jog S. Mitkaus išvadose nurodomas 2,5 – 3,6 pertvarų drėgnis yra išskirtinai ieškovės tapetuotose sienose, o ne likusiose, kurios buvo apeliantės prieš tai tinkuotos.

18. Nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, jog ginčo pastatas turi konstrukcinių pažeidimų (trūkumų), nes iš sprendimo neaišku, dėl kokių priežasčių tokios išvados buvo padarytos, o teismo išvados paremtos tik prielaidomis, neįvertinus dalies bylos įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčo buto trūkumo – drėgmės faktą ir jo pasekmes – pelėsį S. Mitkaus išvadomis ir antstolių faktinių aplinkybių protokolais, tuo pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų išaiškinimų. Akcentuoja, kad eksperto S. Mitkaus išvada prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, ši išvada paremta prielaidomis, spėliojimais, o ne konkrečiais tyrimo rezultatais, pats ekspertas nėra šios srities specialistas, jo išvadų turinys prieštaringas, dėl to ši išvada turėjo būti vertinama kaip nepatikimas įrodymas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiais įrodymais, iš esmės vadovavosi neleistinais įrodymais ir spėliojimo būdu nusprendė, kad ginčo bute buvo panaudotas šlapias smėlis, dėl kurio galimai vėliau atsirado pelėsis.

20. Teigia, kad apeliantė įrodymų visetu įrodė atsakomybę šalinančių pagrindų buvimą, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas užkirto jai kelią įrodinėti jos teigiamas aplinkybės, neišreikalaudamas visų duomenų iš ieškovės. Pažymi, kad teismas, ištyręs ir nurodęs įrodymus, nepašalino ginčo byloje kilusių abejonių, kodėl ieškovės nurodomas pelėsis atsirado išskirtinai 2017 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 17–19 nurodytose vidaus pertvarų sienose ir kuriuos atliekant vidaus įrengimo darbus buvo ištapetuotos, o kitose patalpose toks trūkumas nenustatytas. Apeliantė remiasi viešai prieinamos informacijos duomenimis apie pelėsį, kurie rodo, jog pelėsio susidarymo priežastys gali būti labai įvairios. Tai patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centras 2018 m. birželio 25 d. rašte dėl konsultacijos apie pelėsį. Apeliantės manymu, ieškovė galimai nebuvo pasirūpinusi tinkama oro apykaita ir tiekiamo ar vidaus oro drėgme, dėl to ir atsirado pelėsis.

21. Teigia, kad apeliantė ne kartą teismo prašė išreikalauti papildomus įrodymus apie ginčo buto sienų, kuriose galimai atsirado pelėsis įrengimo darbus ir panaudotas medžiagas, tačiau priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė jokių dokumentų nepateikė, dėl to turi būti laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas fakto klausimą, rėmėsi nepakankamais įrodymais, užkirto apeliantei galimybes pateiktis įrodymus, šalinančius jos atsakomybę dėl pelėsio susidarymo priežasčių.

22. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė kėlė ginčą ir dėl žalos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė ir padarė esminį procesinį pažeidimą – pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantės manymu, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytos ekspertinio tyrimo 411 Eur išlaidos nėra susijusios su apeliantės veiksmais (veikimu, neveikimu), ir tokios išlaidos yra neadekvačios tyrimo eigai, turiniui ir rezultatui, dėl to jos negalėjo būti pripažintos kaip pagrįstos. Nesutinka su 646,75 Eur išlaidomis už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, kurios nėra protingos išlaidos. Nesutinka su 599,15 Eur pelėsio šalinimo išlaidomis, kadangi nagrinėjamu atveju nėra konstatuota, jog ginčo bute buvo susidaręs pelėsis, o atlikti darbai, sietini su nekokybiškai atliktais tapetavimo darbais, kurių apeliantė neatliko. Nesutinka su 490 Eur ikiteisminio metu patirtomis teisinėmis išlaidomis, kurios negali būti pripažintos kaip pateisinamos ir pagrįstos, nes šias išlaidas ieškovė prisiėmė savo rizika, nors pati yra profesionali teisininkė – antstolė, kuriai papildomai samdytis kitą teisininką pretenzijų surašymui nebuvo jokio pagrįstumo ir būtinumo.

Šalies argumentai

23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dvilypis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12340-465/2018 dalį dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliantės manymu, nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje nebuvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Teigia, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas teismo pasirinktais įrodymais, nesiremiant likusiais byloje pateiktais įrodymais, nenurodant aplinkybių, kodėl jie atmetami, o teismo pasirinktų įrodymų turinys vertintas neobjektyviai, vertintos gautinės išvados, o ne visas dokumentas, įrodymai vertinti išimtinai ieškovės naudai, atsietai nuo kitų įrodymų, teiktų paaiškinimų.

25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o byloje nepateikta įrodymų, kad trūkumas buvo buto pardavimo metu ir iškart po jo. Trečiojo asmens manymu, ieškovė neįrodė, kad parduotas butas turėjo trūkumą, t. y. kad pertvaros trijose vietose buvo drėgnos buto pardavimo metu, o nei teismas skundžiamame sprendime, nei ekspertas S. Mitkus nenurodė, kad buvo pažeistos metodikos, normos, kokie nors reikalavimai, rekomendacijos, projektinė namo dokumentacija, nes realiai esminiai statinio reikalavimai nebuvo pažeisti.

26. Pasisako, kad teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje glaustai nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų argumentų, o nurodė tik keletą pasirinktų S. Mitkaus paaiškinimo teiginių, dėl to laikytina, jog teismas į dalį apeliantų argumentų neatsakė, o rėmėsi įrodymais selektyviai.

27. Teigia, kad, nesant duomenų apie drėgnomačio patikrą, negalima byloje remtis eksperto S. Mitkaus parodymais. Pažymi, kad pats S. Mitkus 2017 m. rugsėjo 25 d. išvadoje nurodė, jog buto pertvarų drėgnumas yra normalus. Nustatytas drėgnumas neviršija leistinų normų. Taigi, pati ieškovė paneigė savo ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl drėgmės pertvarose. Akcentuoja, kad S. Mitkaus užfiksuoti pertvarų drėgnumo skirtumai nepatvirtina, kad ginčo bute buvo panaudotas šlapias smėlis, nes esant normaliam drėgnumui negalima daryti išvadą, jog daiktas yra nekokybiškas dėl drėgmės pertvarų apatinėje dalyje. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, netyrė ir nevertino S. Mitkaus išvadų kaip vientiso dokumento/įrodymo dėl pertvarų drėgnumo, nenustatė išvadų prieštaringumo ir nelogiškumo, o nepagrįstai rėmėsi tik S. Mitkaus pateiktomis išvadomis.

28. Apelianto manymu, nė vienas bylos įrodymas nepatvirtina, jog ant sienos esančio dėmės yra pelėsis, o ekspertas S. Mitkus, siekdamas nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis, neatliko nė vieno būtino tyrimo, nurodyto Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros konsultacijoje. Byloje pateikti visi įmanomi dokumentai, jog ginčo bute buvo panaudotas tinkamas smėlis, t. y. nešlapias, tinkamas grindų betonavimo darbams, o ekspertas S. Mitkus, teismo posėdžio pateikęs kitą smėlio drėkimo versiją, pats iš dalies paneigė panaudoto šlapio smėlio bute išvadą.

29. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Rigvesta“, nors toks prašymas teismui buvo teiktas. Taip pat teismas nepagrįstai neapklausė šios bendrovės vadovo, neišreikalavo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir UAB „Rigvesta“ dėl ginčo buto įrengimo, dėl ieškovės buto mikroklimato tyrimų. Apeliantės vertinimu, atmetus šiuos prašymus, teismas užkirto kelią atsakovui ir trečiajam asmeniui įrodinėti, kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl pirkėjos ir neįtraukto trečiojo asmens kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y. įrodinėti byloje aplinkybes visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taip pat teismas liko neįvertinęs pačios UAB „Rigvesta“ kompetencijos ir teisės vykdyti statybos darbus.

30. Prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis atmesti apeliantų argumentai, kad buto trūkumus galėjo lemti netinkama buto eksploatacija, nes nei teismas, nei ekspertas, nenurodė jokių pagrįstų motyvų. Apeliantės manymu, drėgmė bute galėjo susidaryti dėl visai kitų priežasčių, nei nustatė ekspertas.

31. Nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais dėl priteistos turtinės žalos, kadangi teismas nepateikė įrodymų, pagal kuriuos priteisė turtinę žalą, vertinimo, neįvertino atsakovo ir trečiojo asmens nesutikimo su žala argumentų.

32. Pažymi, kad dalis sąmatoje dėl defektų šalinimo nurodytų darbų ir jau apmokėtų darbų, neatlikta. Be to, turėtos išlaidos už eksperto pateiktą išvadą, turi būti adekvačios tyrimo eigai, turiniui ir rezultatui, o faktinių aplinkybių konstatavimas buvo visai nebūtinas. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos dydis nėra pagrįstas ir protingas.

Atsiliepimas

33. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dvilypis“ atsiliepimu į atsakovės UAB „PPI GROUP“ sutiko su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė apeliaciniame skunde.

34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. atsiliepimu į UAB „Dvilypis“ ir UAB „PPI GROUP“ apeliacinius skundus nesutiko su skundais ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad analogiškas pelėsio buvimo faktas buvo nustatytas ir jo bute, tačiau atsakovė UAB „PPI GROUP“ iki šios dienos neatliko jokių veiksmų situacijai spręsti. Trečiasis asmuo palaiko ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai nurodydamas, jog ginčo atveju buvo įsigyti nauji butai, juos įsigiję asmenys pagrįstai turėjo lūkesčių dėl butų kokybės, tačiau šie lūkesčiai liko nepasiekti ir buvo nustatyti akivaizdūs defektai ne viename daugiabučio namo bute, dėl to pardavėjas turi prisiimti visą atsakomybę, tačiau šioje situacijoje tai padaryti vengia.

35. Ieškovė B. P. atsiliepimu į atsakovės UAB „PPI GROUP“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo teismo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nes tai yra apeliantės gynybinė pozicija, jog būtent ieškovei tenka neteisėtų veiksmų ir priežastinio įrodinėjimo pareiga. Teigia, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo butas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiai sutarčiai taikė reikalavimus įtvirtintus reglamente STR 2.01.01. (3):1999, kadangi minėto reglamento 10.6 punkte, nurodyta, kad viena iš priežasčių galinčių kelti statiniui ar prie jo esantiems žmonėms, yra drėgmė statinio dalyse ir jo dalių paviršiuose. Šiuo atveju ieškovė jai perduoto daikto pagal paskirtį naudoti negalėjo, nes daikto naudojimas būtų kėlęs realią grėsmę sveikatai, o tokios aplinkybės buvo tikėtinai patvirtintos į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto išvadomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Ieškovė įsitikinusi, kad byloje įrodė nupirkto daikto neatitikties kokybės reikalavimams faktą, o apeliantė ignoruoja aplinkybes, jog nebuvo sukurtas tinkamas produktas ir kokybiškas statybos darbų rezultatas.

37. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrįstai rėmėsi eksperto S. Mitkaus išvadomis, kuriose buvo konstatuota, jog apatinėje pertvarų dalyje ties grindimis, pertvarų drėgnumas yra kelis kartus didesnis, negu viršutinėje tų pačių pertvarų dalyje. Nors apeliantė kelia klausimą dėl normatyvų, reguliuojančių tokius standartus pažeidimo, tačiau konkrečių normų, numatančių drėgnio reikalavimus tam tikroms statinio dalims nėra, kadangi pardavėjo pareiga užtikrinti, kad pirkėjui perduotas butas atitiktų tokias normas, kurios leistų daiktą naudoti pagal jo paskirtį. Pažymi, jog apeliantės nurodyta drėgnumo riba neturi reikšmės šioje byloje, kadangi statybos taisyklės nereglamentuoja to, kokios drėgmės reikia, ar užtenka pelėsiui atsirasti, o nustato kaip turi būti dažomi tinkuoti paviršiai.

38. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirkėja turėjo suprasti apie bute esančią drėgmę, nes užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Akcentuoja, kad turtas buvo įsigytas fizinio asmens, vartojimo poreikiams tenkinti, dėl to šioje byloje ginčui tarp vartotojo ir verslininko turi būti taikytinos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos ir tokia sutartis negali būti aiškinama plečiamai verslininko naudai ir vartotojo nenaudai.

39. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neanalizavo, netyrė ir nevertino S. Mitkaus išvadų kaip vientiso dokumento turinio, nes iš skundžiamo sprendimo matyti, jog buvo įvertintos ne tik eksperto rašytinės išvados, bet ir teismo posėdžio metu duoti jo žodiniai paaiškinimai dėl šių išvadų. Vien tai, kad apeliantė aiškina eksperto išvadas kitaip nei teismas (ir ekspertas), nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nevertino ar neteisingai vertino eksperto duomenis.

40. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl neva atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Akcentuoja, kad šioje apeliacinio skundo dalyje apeliantė ginčija į teismo ekspertų sąrašą įrašyto asmens, profesoriaus S. Mitkaus pateiktų išvadų patikimumą, jo teismo posėdžio duotus paaiškinimus ir teismo išvadas pasiremiant tokiais duomenimis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šio eksperto padarytas išvadas. Vien apelianto nuomonė, negali paneigti eksperto išvadų. Be to, byloje pateikta daugybė kitų įrodymų, patvirtinančių eksperto išvadas.

41. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ekspertas neturėjo tinkamos kvalifikacijos spręsti, ar atsiradusios juodos dėmės yra ar nėra pelėsiniai grybai, nes analogiškos dėmės trečiojo asmens V. S. bute buvo tirtos laboratorijoje ir konstatuota, jog tai pelėsiniai grybai.

42. Akcentuoja, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti reikšmingas ginčo aplinkybes, jas fiksuoti objektyviais įstatymo numatytais būdais (antstolio ir eksperto pagalba), tuo tarpu atsakovė, prieštaraudama ieškovės argumentams, viso proceso metu buvo pasyvi įrodymų rinkimo kontekste. Pažymi, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos atlikti norimus tyrimus, samdytis ekspertus ir specialistus reikšmingoms aplinkybėms fiksuoti, tačiau atsakovė tik ginčija ieškovės surinktus ir pateiktus įrodymus, tačiau pati jokio tyrimo neatliko.

43. Nesutinka su apeliante, kad byloje buvo galima nustatyta atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių, nes atsakovės pozicija dėl netinkamo patalpų vėdinimo prieštarauja visuotinai žinomiems dėsniams, kadangi netinkamai vėdinant patalpas pelėsis negalėjo tokiu intensyvumu koncentruotis būtent iš vidinės (tarp sienos ir grindjuostės) grindjuosčių pusės ir dar apatinėje sienų dalyje, o apeliantės teiginiai, kad pačios ieškovės veiksmai sąlygojo palankių galimai pelėsiui susidaryti aplinkybių susidarymą, nėra pagrįsti įrodymais ir prieštarauja eksperto išvadoms.

44. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė nepateikė į bylą visų reikalaujamų dokumentų, susijusių su buto įrengimu, nes teismui buvo pateikti visi išlikę dokumentai ir ieškovė negalėjo pateikti tų duomenų, kurie nėra išsaugoti.

45. Nesutinka, kad priteistos turtinės žalos dydis nepagrįstas. Pažymėjo, kad visi ieškovės veiksmai buvo proporcingi atsakovės atliktiems veiksmams, o tiek išvada, tiek antstolio faktinių aplinkybių protokolai padėjo teismui ištirti bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Atsakovei buvo siūloma ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų, tačiau nesulaukus jokių pasiūlymų, atsakovei likus abejingai keliamoms problemoms, ieškovė buvo priversta rinkti įrodymus, dėl ko patyrė išlaidų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos turtinės žalos dydis protingas ir sąžiningas.

Atsiliepimas

46. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Dvilypis“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių pasisakė atsiliepime į atsakovės UAB „PPI GROUP“ apeliacinį skundą.

47. Papildomai nurodo, kad trečiasis asmuo apeliaciniame skunde neobjektyviai ir iškreiptai aiškina ekspertinių išvadų rezultatus, nors tokie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie perteklinę drėgmę, besiskverbiančia iš grindų konstrukcijos. Pažymi, kad apeliaciniame skunde padarytos išvados neturi aiškios struktūros, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl eksperto neprofesionalumo ir kvalifikacijos stokos yra subjektyvios ir nekorektiškos, nepateikiant jokių kitų kvalifikuotų specialistų nuomonių ir išvadų. Pažymi, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas analizavo ne tik pačias išvadas, bet ir jų turinį, o apeliantės cituojami pavieniai byloje esantys įrodymai, iš konteksto paimti pasisakymai ir subjektyviai aiškinamos aplinkybės, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

48. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neva užkirto apeliantei bet kokią galimybę patvirtinti ar paneigti konkrečias aplinkybes, nes atmetė trečiojo asmens prašymus, tačiau trečiasis asmuo nei pateiktuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti kokias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti UAB „Rigvesta“ ar jos vadovas, kadangi ieškovė yra pateikusi visą su buto įrengimų susijusią informaciją ir dokumentus. Taip pat jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia poreikio įtraukti UAB „Rigvesta“ trečiuoju asmeniu.

49. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl galimų šildymo sistemos pažeidimų, nes pati atsakovė UAB „PPI GROUP“ atliko hidraulinius bandymus ieškovės bute ir jokių pažeidimų nenustatė, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės atstovas, o dėl kitų galimų trūkumų, gali atsakyti tik kvalifikuoti ekspertai, kurie jau pateikė byloje savo išvadas, o kitokių ekspertų vertinimų byloje nėra.

Atsiliepimas

50. Atsakovė UAB „PPI GROUP“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Dvilypis“ apeliacinį skundą sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

52. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

53. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės dėl turtinės žalos atlyginimo šalinant daikto trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

54. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „PPI GROUP“ buvo daugiabučio gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini) statytoja (e. b. t. 2, b. l. 13–16). 2016 m. liepos 12 d. atsakovė UAB „PPI GROUP“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Dvilypis“ statybos rangos sutartį Nr. 2016/07/12 dėl cementinių grindų aukštuose įrengimo objekte (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, b. l. 103–106). 2017 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei B. P. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/14 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 22/125769 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 8–30). 2017 m. birželio 30 d. antstolis Arminas Naujokaitis atliko ieškovės naujai įsigytame bute faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė protokolą Nr. 157-17-106 (e. b. t. 1, b. l. 37–42). 2017 m. liepos 11 d. ieškovės užsakymu ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus pateikė eksperto išvadą Nr. 17–19 dėl bute (duomenys neskelbtini), pelėsio atsiradimo priežasčių (e. b. t. 1, b. l. 44–54). 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovei reikalavimą dėl daikto trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo (e. b. t. 1, b. l. 55–57). 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją (e. b. t. 1, b. l. 58–59). 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovės užsakymu ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus pateikė pakartotinę eksperto išvadą Nr. 17–19 dėl bute (duomenys neskelbtini), pelėsio atsiradimo priežasčių (e. b. t. 1, b. l. 61–68). 2017 m. spalio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (e. b. t. 1, b. l. 69–70). 2017 m. spalio 23 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pakartotinį prašymą dėl nuostolių atlyginimo (e. b. t. 1, b. l. 71–72). UAB „Rigvesta“ sudarė lokalinę sąmatą buto remonto darbams atlikti 599,15 Eur, kurią ieškovė sumokėjo minėtai įmonei (e. b. t. 1, b. l. 77, 81). Ieškovė sumokėjo antstoliui A. Naujokaičiui 646,75 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas (e. b. t. 1, b. l. 80), ekspertui 411,40 Eur už ekspertizės išvadas (e. b. t. 1, b. l. 78–79), advokatui 490 Eur už teisines paslaugas (e. b. t. 1, b. l. 82). 2018 m. birželio mėn. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) pateikė trečiajam asmeniui UAB „Dvilypis“ rašytinę konsultaciją apie pelėsį (e. b. t. 2, b. l. 168–170). 2018 m. rugpjūčio 8 d. su pranešimu dėl daikto trūkumų į atsakovę kreipėsi ir ieškovės kaimynas – trečiasis asmuo V. S., kurioje bute rastas pelėsis (e. b. t. 3, b. l. 19–28).

55. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – eksperto S. Mitkaus ekspertizės atlikimo metu naudoto drėgnomačio patikros sertifikato kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį įrodymą ieškovė galėjo pateikti teismui ir anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateiktas naujas įrodymas prisideda prie ieškinyje ir apeliaciniuose skunduose išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo (nustatant atliktos ekspertizės patikimumą), pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina jį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

56. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė (buto pirkėja) pasirinko reikalauti iš atsakovės (buto pardavėjos) atlyginti jos turėtas išlaidas nupirkto daikto trūkumams šalinti, kai informuota atsakovė per protingą terminą nepašalino parduoto daikto trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir kitas susijusias išlaidas (CK 6.363 straipsnio 9 dalis), specialųjį gynybos būdą. Ieškovė įrodinėjo, kad įsigytas iš atsakovės butas turėjo trūkumų – jame dėl statybos trūkumų kaupėsi drėgmė ir pelėsis, atsakovė atsisakė pašalinti šiuos trūkumus, dėl to ieškovė pati buvo priversta organizuoti jų pašalinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl parduoto daikto trūkumų. Apeliantai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai nustatė ginčo bute neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

58. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje (9.3 punkte) įtvirtinta sąlyga, kad pardavėjo atstovas garantuoja, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirti arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka reikalavimus daiktus, tačiau neteisėtiems pardavėjo veiksmams (netinkamam sutarties vykdymui), kaip vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoti nepakanka vien nustatyti, kad parduotas daiktas turi trūkumų – garantijos atveju turi būti nustatyta (tai įrodyti turi pirkėjas), kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento ar dėl iki perdavimo buvusių priežasčių, o pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

59. Pažymėtina, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), daro išvadą, kad parduoto daikto trūkumų faktas tikėtinai įrodytas ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Apeliantai skunduose nurodė, kad ieškovei perduotas nekilnojamasis daiktas atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovei buvo perduotas netinkamos kokybės butas, o trūkumus galimai lėmė netinkama buto eksploatacija (vėdinimas) ar netinkamai atlikti apdailos darbai. Papildomai teigė, kad prof. S. Mitkaus pateiktos ekspertizės išvados nėra tinkamas įrodymas, kadangi šios išvados turi prieštaravimų ir neatitikimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

61. Pažymėtina ir tai, kad pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartyje šalys aptarė, kad parduodama daiktui garantijos teikiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminu, taip pat statybos rangos sutarties tarp pardavėjo ir rangovo pagrindu, o garantinių įsipareigojimų termino pradžia yra Valstybinės komisijos akto pripažinti Nekilnojamąjį turtą tinkamu naudoti išdavimo data. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė 2017 m. sausio 30 d. nusipirko nebaigtos (dalinės apdailos) butą, jį įsirenginėjo ir po kelių mėnesių nuo buto įsigijimo pastebėjo atliktų statybos darbų trūkumus (drėkstančias pajuodusias sienas) bei kreipėsi su pretenzija į atsakovą, taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad terminas, per kurį ieškovė pareiškė pretenzijas laikytinas tinkamu, t. y. per garantinį ir protingą terminą.

62. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė, prieš kreipdamasi su pretenzija į atsakovą, kreipėsi į antstolį A. Naujokaitį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir į ekspertą prof. dr. Sigitą Mitkų dėl eksperto išvados (dėl bute esančio pelėsio atsiradimo priežasčių nustatymo). Antstolio A. Naujokaičio faktinių aplinkybių protokole nustatyta drėgmė dėl kurios iš dalies atšokę tapetai, o kambarius skiriančios sienos apačioje matomi patamsėjimai sienos apačioje ties grindimis, kurie prasišviečia pro tapetus. 2017 m. liepos 11 d. eksperto išvadoje Nr. 17-19 pateiktos išvados, jog apžiūros metu pelėsis nustatytas buto pertvarų tarp patalpų 15-1 – 15-2, 15-1 – 15-3 ir 15-1 patalpoje esančios pertvaros dalyje ties grindimis. Apatinėje minėtų pertvarų dalyje drėgnis yra 2,5 – 3,6 karto didesnis, negu likusioje (viršutinėje) pertvarų dalyje. Pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė pertvarų apatinėje dalyje, kylanti iš grindų konstrukcijos. Galimos drėgmės atsiradimo grindų konstrukcijų priežastys: 1) panaudotas šlapias smėlis; 2) plėvelė uždengta neišdžiūvus cementiniam išlyginamajam sluoksniui; 3) vanduo patenka į grindų konstrukciją iš nesandarių inžinerinių sistemų (vandentiekis, šildymas). Eksperto vertinimu, labiausiai tikėtina drėgmės atsiradimo grindų konstrukcijoje priežastis – panaudotas šlapias smėlis. 2017 m. rugsėjo 25 d. eksperto išvadoje Nr. 17-19A padaryta papildoma išvada: kadangi grindų išlyginamojo sluoksnio drėgnis ties pelijančia pertvara ir nepelijančia pertvara skyrėsi nežymiai, tai grindų išlyginamojo sluoksnio drėgnis nėra pertvarų drėkimo ir pelijimo priežastis. Pertvarų drėkimo ir pelijimo priežastis – drėgmė, kylanti iš grindų konstrukcijos, esančios žemiau išlyginamojo cementinio sluoksnio. Labiausiai tikėtina drėgmės atsiradimo priežastis – panaudotas šlapias smėlis.

63. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nekilnojamojo daikto trūkumus lėmė netinkama buto eksploatacija arba ieškovės pasamdytų darbininkų netinkamai atlikti apdailos darbai, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė netinkamai vėdino įsigyto buto patalpas, ar kad drėgmės susidarymo priežastis galėjo lemti apdailos darbai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas, nors buvo informuotas apie buto trūkumus, jokių tyrimų ieškovės bute neatliko, apsiribojo tik buto apžiūra bei savo atsakomybės neigimu, neprašė teismo skirti papildomą teismo ekspertizę, siekiant paneigti ieškovės pateiktus įrodymus.

64. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovei palankesniais įrodymais (pvz., ieškovės pasamdyto eksperto vertinimu), taip pažeisdamas įrodymų vertinimo lygybės principą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, ekspertizės akte esantys duomenys (išvados) pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau teismas ją įvertina, kaip ir kitus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta įrodymų, jog eksperto išvados negalima vertinti kaip patikimo įrodymo ar kad ekspertizė atlikta neobjektyviai, taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės išvadų turinį, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovei palankesniais įrodymais. Priešingai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovavosi įrodymų vertinimų taisyklėmis.

65. Apeliantai skunde teigė, jog eksperto S. Mitkaus duomenimis apie drėgmę negalima remtis, nes byloje nėra pateikta duomenų apie eksperto naudoto drėgnomačio patikrą, tačiau šie argumentai paneigti, ieškovei pateikus apeliacinės instancijos teismui eksperto S. Mitkaus ekspertizės atlikimo metu naudoto drėgnomačio patikros sertifikato kopiją, kuri patvirtina, jog ekspertas, atlikdamas ekspertizę, naudojo tinkamą drėgnomatį.

66. Apeliantai kvestionavo aplinkybes, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas pelėsio faktas laboratoriniais tyrimais, dėl to negalima teigti, jog ieškovės bute atsirado pelėsis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi šiuos argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma, t. y. teismo eksperto vertinimai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bute padarytos nuotraukos ir aplinkybės, kad analogiškos dėmės buvo atsiradusios ieškovės kaimyno, trečiojo asmens V. S., bute, kuris butą įsigijo tame pačiame name iš to paties pardavėjo. Trečiasis asmuo V. S. kreipėsi dėl juodų dėmių (patamsėjimų) kilmės į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, kurie pateikė išvadas, jog tai yra pelėsiniai grybai, dėl to vertinant visas šias aplinkybes pagal įrodymų vertinimo taisykles, labiau tikėtina, jog ieškovės bute taip pat buvo atsiradęs pelėsis, kaip ir konstatavo ekspertas.

67. Apeliantai skunde teigia, kad byloje nenustatyta, koks konkretus normatyvas ar standartas dėl bendro drėgnumo buvo pažeistas, kad drėgnumas būtų laikomas naujos statybos buto trūkumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuotinai žinomos aplinkybės, kad pelėsis turi neigiamą įtaką gyvenimo sąlygoms, higienai, kenkia buto bendram vaizdui, žmonių sveikatai. Be to, esminius statiniui keliamus reikalavimus reglamentuojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis (ginčo metu nagrinėjusi redakcija), nustatė, jog statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Šio reglamento priede dėl esminių statinių reikalavimų nurodyta, jog statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant ir naudojant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 patvirtinto Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ nuostatas nustato, jog būtina vengti pelėsių augimo ant statinių vidinių paviršių ar gaminių viduje ir sąlygų, o 10.6 punkte, nurodyta, kad viena iš priežasčių galinčių kelti statiniui ar prie jo esantiems žmonėms, yra drėgmė statinio dalyse ir jo dalių paviršiuose. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad atsakovas (kaip buto pardavėjas) veikė kaip nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo profesionalas, kuriam keltini aukštesni reikalavimai nei vidutiniam protingam asmeniui tokioje pačioje situacijoje, dėl to ieškovė, įsigydama naujos statybos butą iš nekilnojamojo turto statybos profesionalo, turėjo pagrįstus kokybės lūkesčius.

68. Apeliantai skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Rigvesta“, kuri atliko ieškovei bute apdailos darbus, neapklausė šios bendrovės vadovo, neišreikalavo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir UAB „Rigvesta“ dėl ginčo buto įrengimo, ieškovės buto mikroklimato tyrimų, nors tokie prašymai pirmosios instancijos teismui buvo teikiami. Apeliantų vertinimu, atmetus šiuos prašymus, teismas užkirto kelią atsakovui ir trečiajam asmeniui įrodinėti, kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl pirkėjos ir neįtraukto trečiojo asmens kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y. įrodinėti byloje aplinkybes visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokias apeliantų argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad apeliantai nepagrindė šio prašymo tenkinimo tikslingumo, apeliantai tikėtinai neįrodė, jog kokie nors kitų trečiųjų asmenų veiksmai galėjo turėti poveikio pelėsio atsiradimui. Apeliantai nei pateiktuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti kokias konkrečias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti UAB „Rigvesta“ darbuotojai ar jos vadovas. Be to, bylos duomenimis, ieškovė teikė į bylą apeliantų prašomus dokumentus, susijusius su buto įrengimu, o visų dokumentų pateikti negalėjo, nurodydama, kad ne visi dokumentai (pvz., smulkių medžiagų įsigijimo kvitai) buvo išsaugoti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai negalėjo įpareigoti pateikti dokumentus, jeigu šalys tokių dokumentų neturi. Pažymėtina ir ta svarbi aplinkybė, kad pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės prašymas dėl UAB „Rigvesta“ įtraukimo į procesą nebuvo teikiamas.

69. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė, jog daiktas jai buvo parduotas su trūkumais, dėl to atsakomybė tenka daikto pardavėjui, kuris nepaneigė savo atsakomybės nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to padarė pagrįstas išvadas, jog pardavėjui taikytina civilinė atsakomybė dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (CK 6.399 straipsnis).

70. Apeliantai taip pat kvestionuoja nustatytos turtinės žalos dydžius, nurodydami, jog teismas neatliko įrodymų, kurių pagrindu priteisė turtinę žalą, vertinimo, kaip tai numato CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirkėjų teisių apsaugai įtvirtinta norma (CK 6.363 straipsnio 9 dalis) nustato, kad pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Įvertinus tai, kad atsakovė (pardavėja) su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, nesiekė pašalinti buto trūkumų, o dėl buto defektų atsiradę pelėsiniai grybai kėlė pavojų patalpas eksploatuojančių asmenų sveikatai, ieškovė, vadovaudamasi normomis dėl pirkėjų gynimo, pagrįstai kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl šių trūkumų pašalinimo. Apeliančių argumentai, jog ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jos patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, nėra pagrįsti, kadangi kaip matyti iš byloje pateiktos UAB „Rigvesta“ lokalinės sąmatos (599,15 Eur sumai), ši įmonės sutiko panaikinti pelėsį ir atlikti kitus darbus ieškovės bute, susijusius su šiuo trūkumo šalinimu (e. b. t. 1, b. l. 77), o ieškovė atsiskaitė už suteiktas paslaugas (e. b. t. 1, b. l. 82). Teisėjų kolegijai dėl trūkumų šalinimo kaštų ir patirtų nuostolių realumo, dėl jų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, abejonių nekyla.

72. Apeliacinės instancijos, vertindamas ekspertizės išlaidas (411 Eur) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas (646 Eur), sprendžia, kad šios išlaidos (e. b. t. 1, b. l. 78–80, 83–86) buvo būtinos, nes ieškovė siekė gauti įrodymus, kurie patvirtintų buto trūkumus, atsakovui juos neigiant. Apeliantai teigė, kad šios išlaidos yra per didelės, tačiau pažymėtina, jog bylos duomenimis, antstolis tris kartu vyko į objektą ir surašė 3 faktinių aplinkybių protokolus, ekspertas vyko į objektą du kartus ir teikė dvi išvadas. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Konstatavus, kad dėl buto trūkumų – pelėsio, yra atsakingas pardavėjas, nurodytos išlaidos pagrįstai buvo pripažintos ieškovės nuostoliais, kuriuos atsakovė privalo kompensuoti.

73. Apeliantai taip pat nesutinka su 490 Eur išlaidomis teisinei pagalba ikiteismine tvarka, sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka. Byloje šias išlaidas pagrindžia pateiktos sąskaitos (su nurodytu teisinių paslaugų pobūdžiu ir mokėjimo nurodymas už suteiktas paslaugas (e. b. t. 1, b. l. 82, 87). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ginčą buvo siekiama išspręsti taikiu būdu, t. y. buvo siunčiami raštai dėl pastebėtų trūkumų, pretenzijos. Atsakovei nepripažįstant savo kaltės, ieškovė privalėjo savo interesus ginti teisinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į advokato suteiktų paslaugų apimtis, ieškovės prašytas priteisti 490 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydis laikytinas atitinkančiu protingumo ir proporcingumo kriterijus, neprieštarauja rekomendacijoms.

74. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

75. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

77. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atsakovės UAB „PPI GROUP“ apeliacinį skundą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos, dėl to priteistinos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės UAB „PPI GROUP“ ieškovei priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „PPI Group“, į. k. 302608335, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Loreta BraždienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė