Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP remontas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP remontas“ patikslintą ieškinį dėl leidimo vykdyti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, atsakovai: O. L., J. G., M. R., A. B., I. Š., K. S., N. V., R. N., A. K., R. K., I. L., S. M., R. B., V. M., V. K., D. B., J. B., L. V., B. Z., A. S., S. B., A. E., J. R., A. D., A. G., R. E., M. Z., D. G., Z. S., D. Z., E. R., N. T., V. U., O. A. B.-P., S. B., Č. Z., J. Z., I. M., V. P., J. P., L. Š., I. P., S. G., J. R., A. Ž., A. L. D., J. S., M. R., R. M., A. K., A. U., I. A., S. R., J. C., E. M., L. B., A. C., E. E. M., R. J., I. A., A. M., O. Š., G. Š., G. V., I. U., R. M., M. B., A. M. B., N. K., A. S., V. S., T. Č., A. B.-G., E.-J. A., E. R.-M., S. S., J. Š., S. G., S. G., L. F., S. P., V. A., J. R., G. N., A. K., A. K., V. K., Č. A., T. Z., T. V., R. U., J. T., A. P., D. L., Š. B., J. B., L. S., A. A., R. P., T. Z., L. D., R. L., T. B., E. B., V. V., J. P., A. A., D. A., S. T., A. A., M. R., J. M., J. Z., B. J., D. V., A. B., V. V., T. E., M. K., M. Ž., V. P., V. N., I. P., I. I., A. J. T., A. B., A. I., B. B., L. R., M. A., K. M., M. K., I. J., J. R., J. J., M. N., J. D., L. S., E. Š., Y. P., J. P., D. Ž., L. T., J. C., S. G., O. B., K. Š., J. M., Ž. K., P. M., T. K., K. K., A. Š., S. Š., R. M., K. L., J. B., A. M., V. K., M. L., J. R., K. S., A. S., R. Z., O. S., Ž. J., R. B., V. R., D. B., K. U., S. G., L. S., E. M., I. P., A. A., D. K., Ž. V., E. J., M. K., M. B., T. K., J. M., R. M., G. B., J. L., E. M., G. R., M. T., E. Z., B. M., A. B., D. P., M. V., E. B.-k., V. E., E. B., V. K., A. D., T. M., E. C., D. O., M. V., V. U., L. A., R. A., E. Z., J. M., A. D., T. B., N. P., A. S., G. B., A. B., N. Š., A. K., V. Ž., A. B., S. K., D. G., S. K., S. I., G. J., Ž. B., J. Š., R. K., H. T., T. K., D. S., A. V., S. K., V. T., A. Š., I. N., D. K., L. S., G. M., T. K., R. D., V. P., B. S., L. M., M. R., M. R., M. Š., I. V., G. A., R. J., I. L., A. B., V. B., V. B., L. B., G. L., V. L., J. J., T. P., uždaroji akcinė bendrovė „Martikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Lobiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Greneta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano apskaita“, uždaroji akcinė bendrovė „Artelas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sunfita“, uždaroji akcinė bendrovė „Floda ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Tylaris NT“, R. A., A. C., V. V., S. R., R. Ž., E. Z.; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: I. Ž., J. B., A. M., L. B., I. N., A. K., L. L., N. J., J. I., S. B., I. G., R. C., A. V., A. R., Z. E. R., D. Š., M. F., E. K., I. P., R. R., O. U., I. T., M. G., O. G., A. B., R. A., R. P., V. P., V. M., R. F., J. D. U., A. Š., A. M., E. Č., J. R., K. B., A. G., L. G., T. N., A. B., E. V. U., F. F., V. J., A. R., A. G., P. Č., E. L., G. Ž., E. J., M. I., R. U., A. K., T. R., L. B., R. V., A. S., N. B., L. G., S. Z., A. V., R. M., I. U., R. V., V. Z., T. P., Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Pavilnionio PC“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovai D. S., V. P., A. D., A. B.-G., S. G., V. K., A. B., T. K., D. V., T. V., R. N., E. J., R. U., S. B., M. B., K. L., O. Š., A. G., E. R.-M., J. J., A. S., L. V., M. V., J. P., D. B., M. K., A. M., J. M., I. I., A. K., D. K., A. A. B. S., R. B., J. L., R. L., V. E., A. E., D. G., J. J., A. I., S. I., E. M., Č. Z., I. U., T. K., A. K., Y. P., I. P., M. B., J. B., A. Ž., D. Ž., G. J., UAB ,,Greneta“, I. A., Ž. J., J. B., N. V., G. V. S. G., A. B., R. B., S. K., V. K., O. A. B. P., M. Ž., G. M., L. M., E. Z., G. B., M. R., J. R., L. D., K. S., A. A., V. A., A. M., S. B., I. M., A. S., S. T., N. T., V. K. ir R. K. prašė bylos dalį palikti nenagrinėtą, kitą bylos dalį nutraukti, arba ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovė neįrodo, kad su bendraturčiais būtų susitarta dėl statybų vykdymo be jų sutikimo, o įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties sklypo ir tų pačių šalių jau yra nustatę, kad naudojimosi tvarkos egzistavimas nepanaikina pareigos gauti bendraturčių sutikimą konkrečioms statyboms, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjamas iš naujo dėl res judicata galios. Be to, ieškovė iki 2022 m. statybą leidžiančio dokumento išdavimo nesikreipė į atsakovus dėl sutikimų, nors pagal teisės aktus jie turi būti gauti dar prieš kreipiantis dėl leidimo, todėl sutikimų gavimas post factum yra negalimas, o ieškovė neįrodo nei savo teisių pažeidimo, nei teisinio suinteresuotumo. Ieškovė taip pat nesikreipė į atsakovus ir iki bylos iškėlimo, tinkamai jų neinformavo apie projektą, o ginče iš esmės remiasi trečiųjų asmenų pastabomis, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas teise. Kadangi sutikimų gavimas pagal 2022 m. leidimą neįmanomas, ieškiniu negali būti pasiektas joks materialus teisinis rezultatas. Be to, projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis turėtų būti koreguojamas. Projekte neišspręsti atliekų tvarkymo, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų ir kiti esminiai klausimai, dalis sprendinių yra neįgyvendinami dėl pasikeitusios nuosavybės struktūros. Projektu pažeidžiamos atsakovų teisės tiek kaip sklypo ir bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, tiek kaip besiribojančių gyvenamųjų namų savininkų, o administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) faktiškai atitinka daugiabučio gyvenamojo namo požymius taip siekiant apeiti reikalavimus, keliamus daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Tas pats jau buvo padaryta su administraciniu pastatu (duomenys neskelbtini), kur patalpos buvo parduotos kaip butai, todėl nesąžiningos ieškovės teises turėtų būti atsisakyta ginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6.3. Byloje pareikštas reikalavimas sukels ieškovei tiesioginius materialinius teisinius padarinius, nes patenkinus patikslintą ieškinį inspekcija nebeturės teisinio pagrindo siekti statybos leidimo panaikinimo susijusioje civilinėje byloje, o ieškovė galės vykdyti statybas pagal galiojantį statybos leidimą. Inspekcija, pasibaigus terminui pažeidimams pašalinti, pati kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tačiau prašė šią bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta nagrinėjama byla, pripažindama jos prejudicinę reikšmę. Šis prašymas buvo patenkintas, byla sustabdyta nutartimi, kurioje aiškiai nurodyta, kad patenkinus ieškovės ieškinį šioje byloje neliktų nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti statybos leidimą, nes būtų laikoma, jog bendraturčių sutikimai statyboms nereikalingi. Todėl šios bylos baigtis tiesiogiai lemia, ar ieškovė išsaugos statybos leidimo galiojimą ir galės tęsti statybas, ar priešingai – leidimas bus panaikintas ir teks šalinti jo pagrindu atsiradusius padarinius.

6.5. Nesutiktina su teismo išvada, kad vertinant dabartinius sklypo bendrasavininkų atsisakymus išduoti sutikimus statybai turi būti tikrinamas Projekto „C“ laidos atitikimas šiuo metu galiojančioms statybą reglamentuojančioms teisės normoms. Bylos dalykas yra ne projekto atitiktis naujausiam teisiniam reguliavimui, o klausimas, ar Projekto „C“ laidos sprendiniai pažeidžia bendrasavininkų teisėtus interesus, o tokį vertinimą galima atlikti tik pagal projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusias teisės normas. Projekto „C“ laida buvo patikrinta bendrosios projekto ekspertizės metu ir 2016 m. ekspertizės aktu pripažinta atitinkančia esminius statinio ir statybos teisės aktų reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo bendraturčių atsisakymų pagrįstumą sieti su 2024–2025 m. galiojančiu reguliavimu, nes statybos teisės normos nuolat ir iš esmės keičiasi, todėl anksčiau parengtas projektas objektyviai negali atitikti vėlesnių reikalavimų. Dėl šios priežasties bet kokie teiginiai apie interesų pažeidimą turi būti vertinami pagal 2022 m. galiojusį teisinį reguliavimą, nes ginčas kyla dėl sutikimų išdavimo jau parengtai ir leidimu patvirtintai Projekto „C“ laidai.

7. Atsakovai D. S., V. P., A. D., A. B.-G., S. G., V. K., A. B., T. K., D. V., T. V., R. N., E. J., R. U., S. B., M. B., K. L., O. Š., A. G., E. R.-M., J. J., A. S., L. V., M. V., J. P., D. B., M. K., A. M., J. M., I. I., A. K., D. K., A. A. B. S., R. B., J. L., R. L., V. E., A. E., D. G., J. J., A. I., S. I., E. M., Č. Z., I. U., T. K., A. K., Y. P., I. P., M. B., J. B., A. Ž., D. Ž., G. J., UAB ,,Greneta“, I. A., Ž. J., J. B., N. V., G. V. S. G., A. B., R. B., S. K., V. K., O. A. B. P., M. Ž., G. M., L. M., E. Z., G. B., M. R., J. R., L. D., K. S., A. A., V. A., A. M., S. B., I. M., A. S., S. T., N. T., V. K. ir R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neteisingai kvalifikuoja ginčo esmę, nes ginčas dėl bendraturčių sutikimų priklauso bendrosios nuosavybės santykiams, o ji neįrodė, kad iki 2022 m. kreipėsi į visus bendraturčius ar ginčijo jų atsisakymus, kadangi pirmieji kreipimaisi įvyko tik 2024 m., todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Įstatyme numatytas terminas trūkumams pašalinti yra viešosios teisės priemonė, nesuteikianti statytojui teisės reikalauti retrospektyvių sutikimų, o ieškovės prašymas „laikyti sutikimus duotais“ iš esmės siekia teismo aktu sukurti bendraturčių valią, kas prieštarauja nuosavybės apsaugai ir principui ex iniuria ius non oritur. Be to, atsakovai nebuvo tinkamai parinkti, nes dalis jų nebuvo bendraturčiai 2022 metais, o dabartiniai savininkai negali būti įpareigoti duoti sutikimų projektui, su kuriuo nebuvo supažindinti. Pasikeitusi faktinė situacija reiškia, kad 2022 m. projektas ir Statybos leidimas nebeatitinka realybės, todėl ginčas tampa hipotetinis ir nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad ieškovei UAB „VIP remontas“ nuosavybės teise priklauso 3896303/10713975 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso iš viso dar 296 bendrasavininkams – daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir administracinio pastato savininkams. Remiantis parengtu projektu „Administracinis (8.2.), prekybinis (8.3), gyvenamasis (7.3) kompleksas. (duomenys neskelbtini).“ sklype turėjo būti pastatytas administracinis, prekybinis, gyvenamasis kompleksas, susidedantis iš dviejų grupių statinių: 1) gyvenamieji daugiabučiai pastatai su komercinėmis patalpomis (korpusai 1A, 1B, 1C, 1D, 1E, 1F); 2) daugiaaukštis administracinis pastatas (korpusai 2A ir 2B). Korpusai 1A, 1B, 1C, 1D, 1E, 1F, 2A buvo pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip: 1) Pastatas - administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinis pastatas, korpusas 2A); 2) Pastatas - gyvenamasis namas, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini), korpusai 1A ir 1D); 3) Pastatas - gyvenamasis namas, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini), korpusai 1B ir 1E); 4) Pastatas - gyvenamasis namas, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini), korpusai 1C ir 1F). Korpusas 2B Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip nebaigtas statyti pastatas - administracinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statytojui nusprendus pakeisti administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sprendinius, buvo parengta Projekto „C“ laida: „Administracinis (8.2.), prekybinis (8.3), gyvenamasis (7.3) kompleksas. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Statybos projektas. C laida“, kurioje numatyti korpuso 2A (Administracinio pastato) kapitalinio remonto (laikančiųjų konstrukcijų rūsyje keitimas) darbai ir korpuso 2B (administracinis (duomenys neskelbtini)) statybos darbai. P. P. „C“ laidą 2022 m. gegužės 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01- 220519-00604. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), atlikusi Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, 2024 m. gegužės 24 d. Patikrinimo akte apie statybos leidimo neteisėtumą, be kita ko, pažymėjo, kad nebuvo gauti žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai. Statytojas UAB „VIP remontas“ kreipėsi į daugiabučių namų bendriją ir administratorių UAB „Šilėja“, inicijavo susirinkimus, teikė projekto medžiagą, atsakinėjo į bendrasavininkų pastabas ir klausimus bei sudarė galimybę susipažinti su visa projekto dokumentacija. Buvo gauta tik dalis bendrasavininkų sutikimų.

13. UAB „VIP remontas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių (atsakovų) atsisakymus išduoti sutikimus statybos darbams pagal projektą „Administracinis (8.2.), prekybinis (8.3), gyvenamasis (7.3) kompleksas. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Statybos projektas. C laida“ ir 2022 m. gegužės 19 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-220519-00604 vykdyti nepagrįstais, bei pripažinti, kad visi būtini sklypo bendraturčių sutikimai statybos darbams pagal nurodytus projektą ir statybos leidimą vykdyti yra gauti, todėl ieškovė UAB „VIP remontas“ turi teisę vykdyti statybos darbus. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu ieškinio patenkinimas ieškovei nesukels jokių pasekmių, nes iki 2022 m. gegužės 19 d. statybos leidimo išdavimo ji į bendraturčius nesikreipė, projektinės dokumentacijos jiems nepateikė ir sutikimo neprašė, į juos buvo kreiptasi tik 2024 m. ar dar vėliau. Be to, teismo vertinimu po 2022 metų pasikeitę bendraturčiai (dėl turto pardavimo ar mirties) nėra tinkami atsakovai, nes jie nebuvo bendraturčiais tuo metu, kai turėjo būti duodami sutikimai, net ir pateikus dabar esančių bendraturčių sutikimus ar teismo sprendimą, tai nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ir neturėtų įtakos 2022 m. gegužės 19 d. išduoto statybos leidimo teisėtumui.

14. Su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka ieškovė, kuri atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrindą – ieškovė inicijavo bylą vykdydama inspekcijos nurodymus, kai paaiškėjo, kad nebuvo gauti visi sklypo bendraturčių sutikimai, reikalavimą grįsdama CK 1.138 straipsniu, siekiant pripažinti bendrasavininkų atsisakymą nepagrįstu ir užtikrinti teisę vykdyti statybas pagal galiojantį leidimą ir Projekto „C“ laidą. Toks reikalavimas nagrinėtinas teisme; 2) ieškovė neprivalėjo įrodyti kreipimosi į bendraturčius iki 2022 metų, nes toks reikalavimas paaiškėjo tik 2024 metais; 3) sprendimas byloje sukels tiesioginius materialiuosius teisinius padarinius ieškovei, nes patenkinus ieškinį inspekcija neturės pagrindo panaikinti statybos leidimo, o ieškovė galės vykdyti statybas; 4) ieškovė tinkamai pasirinko atsakovus byloje – sklypo bendrasavininkus pažeidimo šalinimo metu, kuriems sprendimas turės tiesioginių materialiųjų padarinių, o ne buvusius 2022 metais bendraturčius. Su atskiruoju skundu sutiktina.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).

16. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 21 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas). Šios nuostatos taikytinos tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek ir vėliau, sprendžiant dėl pagrindų nutraukti jau iškeltą bylą egzistavimo.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

18. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl tos aplinkybės, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas gali sukelti jai materialiuosius teisinius padarinius. Kaip nustatyta iš ieškovės pareikšto ieškinio, taip pat patikslinto ieškinio turinio, ieškovė, būdama statytoja, siekia įgyvendinti savo teisę būti statytoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype.

19. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ta nuostata, jog kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

20. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnį, statytojas turi pareigą parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai jis privalomas. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kilus nesutarimams tarp bendraturčių (atsisakius duoti sutikimus), šie turi būti sprendžiami teisme.

21. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai viena iš bendraturčių (ieškovė), įgyvendindama savo teisę būti statytoju, žemės sklypo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise dar 296 bendrasavininkams, dalyje, kuri pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką priskirta ieškovei, turėdama projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, pradėjo statybos darbus. Pakeitus statinio sprendinius ir parengus naują projekto redakciją „Administracinis (8.2.), prekybinis (8.3), gyvenamasis (7.3) kompleksas. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Statybos projektas. C laida“, 2022 m. gegužės 19 d. buvo gautas statybos leidimas Nr. LSNS-01-220519-00604, kurį patikrinus buvo nustatyti trūkumai – vienas iš jų – nėra gauti bendraturčių rašytiniai sutikimai. Ieškovei nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Nepavykus gauti visų 296 bendraturčių sutikimus ieškovė kreipėsi į teismą siekdama įgyvendinti būtent šią įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendro daikto naudojimu – teisę bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype pabaigti ir įteisinti pradėtą statyti statinį. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovės vertinimu, bendraturčiai (atsakovai) piktnaudžiauja savo teise, be jokio objektyvaus pagrindo neduoda rašytinių sutikimų, todėl ji siekia pripažinimo, kad sutikimai neduodami nepagrįstai, ko pasėkoje ji galėtų vykdyti statybos darbus be jų sutikimo.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

23. Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).

24. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

25. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.

26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pareikšto ir teismo priimto ieškinio bei patikslinto ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovė susiklosčiusioje situacijoje pasirinko įprastą teisių gynybos būdą – ginti savo teisę į statybą teisme tam, kad, nustačius bendrasavininkų atsisakymo duoti sutikimus nepagrįstumą, ji galėtų tęsti statybas. Atitinkamai ji suformulavo ir reikalavimą: pripažinti atsisakymą duoti sutikimus neteisėtais bei leisti jai vykdyti statybas. O toks reikalavimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir akivaizdu sukels ieškovei materialiuosius teisinius padarinius – ieškinį patenkinus, ji įgis teisę be bendrasavininkų sutikimo tęsti statybas, o ieškinį atmetus – privalės inicijuoti naują statybą leidžiančio dokumento rengimo procedūrą. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja pagrindas nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pareikštas ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir teismas turi pareigą šį ieškinį nagrinėti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, be to, nesukels jai materialiųjų teisinių padarinių, pažeidė proceso teisės normas, kas sudaro prielaidas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti toliau nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Kartu pažymėtina, kad teismui manant, jog ieškovės (patikslinto) ieškinio reikalavimas suformuluotas labiau kaip juridinio fakto konstatavimas, taip pat nesudaro prielaidų nutraukti bylą, tačiau sukuria prielaidas teismui pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 135, 138 straipsniai). Nepaisant to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nors ir konstatuodamas, kad vis tik ieškovė galėtų ginčyti konkretų bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą, pasisakė dėl tokio reikalavimo pagrįstumo nurodydamas, esą ieškovė iki 2022 m. gegužės 19 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo į bendraturčius nesikreipė, projektinės dokumentacijos jiems nepateikė ir sutikimo neprašė, be to, dalis atsakovų (po 2022 metų pasikeitę bendraturčiai) yra netinkami, todėl net ir gavus jų sutikimus ar priėmus teismo sprendimą, tai esą ieškovei nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad teismas, nutraukdamas bylą, vertina tik procesines kliūtis nagrinėti bylą iš esmės, ir atitinkamai neturi teisės vertinti materialiųjų teisinių ginčo santykių, nes bylos nutraukimas jau pats savaime reiškia, kad ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Nustačius, kad kiti skundžiamos teismo nutarties argumentai, taip pat ir kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo esme, dėl kurios pirmosios instancijos teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

28. Atskirąjį skundą patenkinus ir bylą grąžinus nagrinėti iš esmės atsakovės ir trečiojo asmens prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimų į atskirąjį skundą rengimu, nesprendžiami.

29. Vadovaujantis ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principais, atsižvelgiant į gausų byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, į tai, kad byla vedama elektronine forma, teismo nutartis proceso dalyviams skelbtina viešojo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje patalpinant nustatytos formos pranešimą, nesiunčiant jos kopijų (CPK 117, 130 straipsniai, 292 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės.

Įteikti teismo nutartį viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje tokio turinio pranešimą:

„Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-1060/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP remontas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP remontas“ patikslintą ieškinį dėl leidimo vykdyti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, atsakovai: O. L., J. G., M. R., A. B., I. Š., K. S., N. V., R. N., A. K., R. K., I. L., S. M., R. B., V. M., V. K., D. B., J. B., L. V., B. Z., A. S., S. B., A. E., J. R., A. D., A. G., R. E., M. Z., D. G., Z. S., D. Z., E. R., N. T., V. U., O. A. B.-P., S. B., Č. Z., J. Z., I. M., V. P., J. P., L. Š., I. P., S. G., J. R., A. Ž., A. L. D., J. S., M. R., R. M., A. K., A. U., I. A., S. R., J. C., E. M., L. B., A. C., E. E. M., R. J., I. A., A. M., O. Š., G. Š., G. V., I. U., R. M., M. B., A. M. B., N. K., A. S., V. S., T. Č., A. B.-G., E.-J. A., E. R.-M., S. S., J. Š., S. G., S. G., L. F., S. P., V. A., J. R., G. N., A. K., A. K., V. K., Č. A., T. Z., T. V., R. U., J. T., A. P., D. L., Š. B., J. B., L. S., A. A., R. P., T. Z., L. D., R. L., T. B., E. B., V. V., J. P., A. A., D. A., S. T., A. A., M. R., J. M., J. Z., B. J., D. V., A. B., V. V., T. E., M. K., M. Ž., V. P., V. N., I. P., I. I., A. J. T., A. B., A. I., B. B., L. R., M. A., K. M., M. K., I. J., J. R., J. J., M. N., J. D., L. S., E. Š., Y. P., J. P., D. Ž., L. T., J. C., S. G., O. B., K. Š., J. M., Ž. K., P. M., T. K., K. K., A. Š., S. Š., R. M., K. L., J. B., A. M., V. K., M. L., J. R., K. S., A. S., R. Z., O. S., Ž. J., R. B., V. R., D. B., K. U., S. G., L. S., E. M., I. P., A. A., D. K., Ž. V., E. J., M. K., M. B., T. K., J. M., R. M., G. B., J. L., E. M., G. R., M. T., E. Z., B. M., A. B., D. P., M. V., E. B.-k., V. E., E. B., V. K., A. D., T. M., E. C., D. O., M. V., V. U., L. A., R. A., E. Z., J. M., A. D., T. B., N. P., A. S., G. B., A. B., N. Š., A. K., V. Ž., A. B., S. K., D. G., S. K., S. I., G. J., Ž. B., J. Š., R. K., H. T., T. K., D. S., A. V., S. K., V. T., A. Š., I. N., D. K., L. S., G. M., T. K., R. D., V. P., B. S., L. M., M. R., M. R., M. Š., I. V., G. A., R. J., I. L., A. B., V. B., V. B., L. B., G. L., V. L., J. J., T. P., uždaroji akcinė bendrovė „Martikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Lobiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Greneta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano apskaita“, uždaroji akcinė bendrovė „Artelas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sunfita“, uždaroji akcinė bendrovė „Floda ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Tylaris NT“, R. A., A. C., V. V., S. R., R. Ž., E. Z.; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: I. Ž., J. B., A. M., L. B., I. N., A. K., L. L., N. J., J. I., S. B., I. G., R. C., A. V., A. R., Z. E. R., D. Š., M. F., E. K., I. P., R. R., O. U., I. T., M. G., O. G., A. B., R. A., R. P., V. P., V. M., R. F., J. D. U., A. Š., A. M., E. Č., J. R., K. B., A. G., L. G., T. N., A. B., E. V. U., F. F., V. J., A. R., A. G., P. Č., E. L., G. Ž., E. J., M. I., R. U., A. K., T. R., L. B., R. V., A. S., N. B., L. G., S. Z., A. V., R. M., I. U., R. V., V. Z., T. P., Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Pavilnionio PC“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės.

Su teismo procesiniu dokumentu galima susipažinti Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus g. 18A, Kaunas). Šalys informuojamos, kad teismo nutartis laikomas įteikta šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (0 37) 490 946. Prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio galima prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt pasirinkus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.