Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-491-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00395-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.2 (S)

2025 m. birželio 5 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LTG Kompetencijų centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,FIMA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – eismo įvykių statistiką nuo 2019 metų iki 2024 metų; prašymą pervažų finansavimui ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymą; Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos raštus dėl logistinių problemų ir atsakymą į juos; akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolą dėl logistikos problemų sprendimo būdų; pervažų sąrašus.

11. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

12. Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

14. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

17. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024).

18. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovė nepagrįstai pripažino jos pasiūlymo neatitikimą Techninės specifikacijos 3.2.7.5, 3.2.7.17 ir 3.2.7.6 papunkčių reikalavimams bei dėl šios priežasties jį atmetė. Ieškovė įrodinėja ir tai, kad atsakovė, proteguodama kitą tiekėją (UAB ,,FIMA“), išimtinai vadovavosi šios tiekėjos pretenzijoje ir su ja pateiktuose prieduose nurodytais duomenimis, formaliai atmesdama ieškovės pateiktus gamintojo duomenis, patvirtinančius siūlomų prekių atitiktį Techninėje specifikacijoje įtvirtintiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl nesutikimo su ieškovės pozicija yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

19. Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Atsakovės manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes, jei ieškovės reikalavimai bus patenkinti, ji turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais (prašyti žalos atlyginimo).

20. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštu reikalavimu siekia, jog iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas Pirkimo laimėtojas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti Pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (žr. šios nutarties 15 punktą). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Atsakovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė vykdomu Pirkimu siekia padidinti geležinkelių infrastruktūros saugumą, atliekant pervažų modernizavimą. Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas saugos lygio užtikrinimas šiose geležinkelio pervažose. Šiuo atveju turėtų būti ginamas siekis užtikrinti nacionalinį saugumą. Atsakovės nuomone, neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus ženkliai didesnė už žalą, kurią galėtų patirti ieškovė.

22. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 2 punkte numatyta, jog pervažų saugumo didinimo programos III etapo metu numatoma keturiolikoje ruožo pervažų suprojektuoti, pristatyti, įrengti, ištestuoti bei paleisti eismo saugą gerinančias priemones: automatinę pervažos signalizacijos sistemą su užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu; vaizdo stebėjimo sistemą. Numatomas modernizuoti pervažos: 1) 55+001 km Panevėžys–Subačius; 2) 52+530 km Gustonys–Panevėžys; 3) 50+148 km Šilutė–Stoniškiai; 4) 10+209 km Kyviškės–Valčiūnai; 5) 1+458 km Lentvaris–Senieji Trakai; 6) 3+060 km Klaipėda–Rimkai; 7) 20+016 km Senieji Trakai–Rūdiškės; 8) 4+262 km Kazlų Rūda–Vinčai; 9) 129+632 km Skapiškis–Rokiškis; 10) 20+888 km Vinčai–Marijampolė; 11) 40+732 km Valkininkai– Matuizos; 12) 22+579 km Rimkai–Vilkyčiai; 13) 9+766 km Vinčai–Marijampolė; 14) 49+866 km Matuizos–Varėna (Techninės specifikacijos 3.2.1.1 papunktis). Tiekėjas turi įrengti šias eismo saugą gerinančias priemones: APS sistemą su visą automobilių kelio važiuojamąją dalį užtveriančiais užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu; pervažos atitveriamąją signalizaciją; vaizdo stebėjimo sistemą; kliūties aptikimo sistemą (tik 3+060 km pervažoje); kelio būklės nustatymo sistemą ir informacines švieslentes (tik 3+060 km, 55+001. 52+530 ir pervažose) (Techninės specifikacijos 3.2.2.1 papunktis).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Pirkimo objektas, kuriuo siekiama modernizuoti pervažas, jose įrengiant eismo saugą gerinančias priemones, yra svarbus visuomenei, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki kol bus įsigytas Pirkimo objektas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Visų pirma, nors ieškovė ir pateikė duomenis apie 2019–2024 metų eismo įvykius geležinkelio ruožuose (2019 metais 5 eismo įvykiai; 2020 metais 10 eismo įvykių; 2021 metais 15 eismo įvykių; 2022 m. 7 eismo įvykiai; 2023 metais 0 eismo įvykių; 2024 metais 7 eismo įvykiai), tačiau ne visi eismo įvykiai įvyko pervažose, dėl kurių eismo saugumo gerinančių priemonių modernizavimo vyksta Pirkimas (pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykis ruože Viduklė–Tauragė; 2020 m. sausio 21 d. ir 2021 m. sausio 20 d. eismo įvykiai Kauno stotyje; 2022 m. kovo 22 d. eismo įvykis ruože Petrašiūnai–Pakruojis; 2024 kovo 9 d. eismo įvykis Radviliškio stotyje). Antra, apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja poreikio atnaujinti šios nutarties 23 punkte nurodytose pervažose esančios įrangos, be kita ko, įrengiant eismo saugą gerinančias priemones, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiuo metu šiose pervažose apskritai nebūtų įrangos ar priemonių, užtikrinančių eismo saugą. Trečia, atsižvelgus į tai, kad Pirkimas paskelbtas 2022 m. kovo 6 d., o viešojo pirkimo sutarties projekte numatyta, jog pervažų modernizavimo paslaugos turi būti suteiktos per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (3.3 papunktis), daroma išvada, jog pati atsakovė nesiekia kuo skubesnio Pirkimo objekto įsigijimo. Ketvirta, atsakovės pateiktuose Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos raštuose iškeltos logistinės problemos, susijusios su kitu vykdomu projektu („Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“). Atsakovės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ginčo pervažos yra svarbios didelių gabaritų krovinių gabenimui, nepateikus duomenų ir (ar) argumentų, pagrindžiančių, jog projekto sustabdymas iš esmės sutrikdytų ar kitaip padarytų neatitaisomos žalos krovinių gabenimui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

25. Atsakovė nurodo ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nusikėlus projekto parengimui gali būti prarastas finansavimas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. sausio 25 d. rašte Nr. SD(INFRA)-305/2023 nurodoma, kad ministerija pritaria pateiktiems siūlymams dėl tęstinio pervažų saugumo didinimo programos įgyvendinimo prioritetų bei sieks pervažų modernizavimo projektams numatyti Europos Sąjungos finansavimą 2021–2027 m. finansinio laikotarpio priemonėse (įsipareigojant AB „LTG Infra“ numatyti 2,4 mln. Eur iš nuosavų lėšų projekto I dalies įgyvendinimui), taip pat ieškos galimybių projekto II dalies įgyvendinimui būtinas lėšas skirti iš valstybės biudžeto. Byloje nėra duomenų apie faktiškai paskirtą finansavimą, jo sąlygas, taip pat duomenų, patvirtinančių finansavimo netekimo rizikos realumą. Be to, atsakovė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, prieš pradėdama Pirkimo procedūras, turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui Pirkimo procedūros gali užsitęsti.

26. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).

27. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

28. Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

29. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.