Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuriame prašoma panaikinti 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį, atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir priimti apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, nes atskirasis skundas elektroniniu paštu pateiktas atsakovo asmenybę patvirtinus saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

10. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

11. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, t. y., turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas).

12. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020, 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2021).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 17 d. buvo gautas ir užregistruotas atsakovo pateiktas procesinis dokumentas (registracijos Nr. DOK–162129), kuris įvardintas atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties. Iš pateikto dokumento turinio matyti, kad jis pirmosios instancijos teismui pateiktas elektroniniu paštu. Toks procesinio dokumento pateikimo būdas, kaip minėta, pagal teisės aktų reikalavimus negali būti pripažįstamas tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimybės karantino metu elektroniniu paštu teikti teismams elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus nėra aktuali, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 1 d., pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

14. Atsakovas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Aprašo 3 punkto, CPK 175¹ straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijos, Teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės aktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl atsakovo nurodomų teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir kitiems norminiams teisės aktams, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo tenkinti atsakovo pareikštus prašymus.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nustatė atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas atskirojo skundo trūkumo pašalinimo terminas, atsakovui nustatomas naujas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. J. terminą iki 2022 m. sausio 31 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.