Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą (dalyvumo lygis (duomenys neskelbtini)), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. rugsėjo 11 d. apie 11.40 val., G. G., (duomenys neskelbtini) namo, antro aukšto laiptinėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam Ž. G. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam Ž. G. veido minkštųjų audinių sumušimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis bei abipusiais viršutinių žandikaulių ir visų žandinių ančių sienų, skruostikaulio lankų, akiduobių medialinių sienų, kaktikaulio ančio, kaulinės nosies sienos, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius su viršutinio žandikaulio dviejų priekinių ir apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties išmušimu, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. G. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kaip medikai ir policijos pareigūnai pastato viduje lipa laiptais, įeina į laiptinės aikštelę, beldžia į duris, ieško nukentėjusiojo. Policijos pareigūnai, besileisdama laiptais, laiptinės aikštelėje sutinka moterį (D. P.) ir vyrą (Ž. G.). Vyras sako, kad jį mušė kumščiais, kad, kai įėjo į laiptinę, jis jau laukė, sudavė jam kokių dešimt kartų, parvertė, viskas įvyko netikėtai. Nurodo, kad viskas įvyko prieš pusė valandos, sąmonės nebuvo praradęs (1 t., b. l. 101-103).

Vaizdo įrašuose iš miesto vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamas įėjimas į namo laiptinę ir automobilių stovėjimo aikštelę. Matyti, kaip 2025 m. rugsėjo 11 d. 11.17.04 val. (ekrane rodomu laiku) į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis, iš kurio išlipa vyras (galimai G. G.), kuris takeliu nueina link pastato, už filmavimo lauko. 11.32.58 val. matyti kaip nuo pastato, link automobilio eina vyras (galimai G. G.), atsisėda į vairuotojo vietą ir automobilis pradeda važiuoti iš aikštelės. Kitame įraše matyti, kaip 11.21.12 val. (ekrane rodomu laiku) į laiptinę įeina vyras, dėvintis šviesius šortus, tamsius trumpomis rankovėmis marškinėlius, (galimai G. G.). 11.32.44 val. iš laiptinės išeina vyras (galimai G. G.). Laiptinės gilumoje matosi žmogaus siluetas. Vyras nueina už filmavimo lauko, žmogus, stovėjęs laiptinės gilumoje, grįžta į laiptinę (1 t., b. l. 110-119).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 11.40 val., G. G., (duomenys neskelbtini) namo, antro aukšto laiptinėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam Ž. G. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam Ž. G. veido minkštųjų audinių sumušimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis bei abipusiais viršutinių žandikaulių ir visų žandinių ančių sienų, skruostikaulio lankų, akiduobių medialinių sienų, kaktikaulio ančio, kaulinės nosies sienos, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius su viršutinio žandikaulio dviejų priekinių ir apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties išmušimu, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. G. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiojo Ž. G. parodymai, kad laiptinėje jis pajuto smūgį į pakaušį, dar nespėjus pilnai atsisukti - pajuto antrą smūgį į veidą. Besisukdamas spėjo pamatyti, kad jam už nugaros yra kaltinamasis. Iškart po to jam buvo suduoti kiti smūgiai į veidą. Mano, kad prarado sąmonę, nes atsipeikėjo, kai gulėjo ant grindų laiptinės aikštelėje, ant nugaros, ant jo sėdėjo kaltinamasis ir abiejų rankų kumščiais smūgiavo jam į veidą. Liudytoja D. P. parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio detaliau šio įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė du ar tris smūgius nukentėjusiajam į veidą, tiksliai kiek smūgių ir į kurias veido vietas sudavė, neįsidėmėjo, po paskutinio kaltinamojo smūgio, nukentėjusysis nukrito laiptinėje ant grindų. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo turinys patvirtina, kad paskambinęs nukentėjusysis nurodė, jog jį sumušė, jis negali net susičiaupt, atrodo, kad visi dantys iškrito, o telefonu kalbėjusi moteris pasakė, kad pranešėjas sumuštas, kruvinas, jam nėra gerai, mini ir dantis. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio vietoje rastos dėmės, panašios į kraują, taip pat kaulo dalis, panaši į dantį. Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip kaltinamais nusikalstamos veikos padarymo metu eina link įvykio vietos ir po to grįžta prie automobilio ir išvyksta. Pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis nurodo, kad jį mušė kumščiais, sudavė apie dešimt kartų, parvertė, viskas įvyko netikėtai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 5 smūgiais.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl G. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš nepažįstamą asmenį; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs), tačiau praeityje buvęs teistas ne vieną kartą, tame tarpe už nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu, taip pat ir pagal BK 138 str. 1 d. (2019-10-07), baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, 2021 m. atliktas psichologinis ištyrimas dėl vairavimo, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, turi neįgalumą.

Teismas daro išvadą, kad teistumo neturinčiam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4-5 dalys).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis Ž. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 700 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei 200 Eur išlaidas advokatės paslaugoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam konstatuoti veido minkštųjų audinių sumušimai su minkštųjų audinių kraujosruvomis bei abipusiais viršutinių žandikaulių ir visų žandinių ančių sienų, skruostikaulio lankų, akiduobių medialinių sienų, kaktikaulio ančio, kaulinės nosies sienos, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai su viršutinio žandikaulio dviejų priekinių ir apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties išmušimu. Nukentėjusysis pradėjo išmuštų dantų gydymą, už pirminę konsultaciją gydytojui odontologui sumokėjo 50 Eur, gydytojas sudarė gydymo planą, pagal kurį dantų implantacija jam kainuos 3 620 Eur, taip pat patyrė 20 Eur transporto išlaidas bei 10 Eur išlaidas vaistams nuo skausmo. Kartu su ieškiniu nukentėjusysis pateikė gydymo planą, sąskaitą ir kvitą už odontologijos klinikos paslaugas. Kaltinamasis su civilinio ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, jo dydžio neginčijo. Nors visos dantų gydymo paslaugos dar nėra suteiktos ir nukentėjusysis nurodytų išlaidų dar nepatyrė, tačiau reali žalos atsiradimo galimybė yra akivaizdi, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryti dantų sužalojimai ir jų gydymas neišvengiamas, gydymo procesas pakankamai ilgas ir sudėtingas, tačiau preliminarus gydymo planas jau sudarytas ir būsimos išlaidos apskaičiuotos, todėl įvertinus nukentėjusio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų dantų gydymui, interesus, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sužalojimų mąstą, kaltinamajam sutinkant atlyginti turtinę žalą, šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodytų išlaidų suma yra reali, pagrįsta įrodymais, todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir 3 700,00 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 249 straipsnio 1, 3 dalys).

Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. G. dėl kaltinamojo G. G. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduoti mažiausiai penki smūgiai į veidą, taip padarant veido minkštųjų audinių sumušimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis bei abipusiais viršutinių žandikaulių ir visų žandinių ančių sienų, skruostikaulio lankų, akiduobių medialinių sienų, kaktikaulio ančio, kaulinės nosies sienos, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius su viršutinio žandikaulio dviejų priekinių ir apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties išmušimu. Nukentėjusiajam buvo atliekama operacija, atlikta uždara viršutinio žandikaulio repozicija, taikyta tarpžandikaulinė fiksacija, jis buvo gydomas ligoninėje, taip pat gydėsi ambulatoriškai, daugiau nei tris mėnesius buvo nedarbingas ir tik dabar mėgins kažkur įsidarbinti, jam vis dar svaigsta galva ir turi atminties sutrikimų. Taigi, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, nerimą dėl sužalojimo pasekmių sveikatai ateityje, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis iki šiol jaučia neigiamas sužalojimo pasekmes, vis dar negali dirbti, ilgą laiką negauna jokių pajamų, neteko dantų, todėl dar laukia tolimesnis gydymosi procesas. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nors ir turi neįgalumą, bet pats nurodė, jog dirbti gali ir pasibaigus bylos nagrinėjimui įsidarbins (duomenys neskelbtini), kur gaus apie 1 000 Eur pajamas, taip pat gauna neįgalumo ir vienišo asmens išmokas – apie 310 Eur. Gyvena socialiniame būste, kreditų, išlaikytinių neturi. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, tik prašė ją mažinti. Įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-85-594/2024 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška. Be to, remiantis teismų praktika, būtina įvertinti ir tai, kad tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams, taip pat keičiasi, tai yra didėja.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir jų gydymo trukmę; į besitęsiančius padarinius nukentėjusiojo fizinei bei psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, teismas nustato, kad nukentėjusiajam priteistina 4 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcingas ekonominei situacijai, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-144), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Vokai su kaulo dalimi, panašia į dantį, ir vatos tamponu su biologinės kilmės pėdsaku, saugomi kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vienas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir 200 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas advokato orderiu ir pinigų priėmimu kvitu.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovė – advokatė Kristina Česnauskienė, suteikė nukentėjusiajam konsultaciją ir parengė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, prašomai priteisti sumai neviršijant patvirtintų rekomendacijų dėl bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, prašoma priteisti 200 Eur suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo.

VGTPT kaltinamajam skirtos advokatės išlaidos (162,50 Eur; 2026 m. sausio 20 d. pažyma Nr. APD-2026-00739), atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, į jo sveikatos būklę, į prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam, į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas, byla buvo baigta sutrumpinus įrodymų tyrimą, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo G. G. - 3 700,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) turtinę žalą, 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas advokatės paslaugoms - nukentėjusiajam Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), įskaitant kaltinamojo nukentėjusiajam iki nuosprendžio paskelbimo sumokėtą pinigų sumą, jei tokia sumokėta buvo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1) Vokus su kaulo dalimi, panašia į dantį, ir vatos tamponu su biologinės kilmės pėdsaku, saugomus kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) vieną kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą kartu su byla, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (VGTPT ir pašto) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).