Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2VP-10303-451/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2VP-10303-451/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08868-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Kreditorius
UAB „4finance“
Skolininkas
L. K., S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-10303-451/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08868-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos išieškotojos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, skolininkė L. K., ir S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jo sutuoktinio gaunamų pajamų iš darbinės intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Šį reikalavimą išieškotoja reiškia antstolio 2017 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 0161/15/02727 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrindu.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13806-451/2015 dėl 382,03 Eur skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Anstolė 2017 m. vasario 13 d. turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Dėl pareiškimo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13806-451/2015 dėl 382,03 Eur skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojo UAB „4finance“ naudai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, antstolio 2017 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 0161/15/02727 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, pagrindu, pareiškė pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.

Antstolio patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nurodoma, kad skolininkė 2006-07-21 sudarė santuoką su S. K., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Danplastas“. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta.

Dėl išieškojimo iš skolininkės ir jo sutuoktinio turimo turto

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Kaip matyti iš antstolės vykdomojoje byloje nustatytų duomenų, skolininkės sąskaitoje piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo turto, skolininkė neturi, transporto priemonės buvimo vietos nustatyti nepavyko, skolininkė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ir konstatavus, kad skolininkė turto neturi, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininkės turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.

Antstolė nustatė, kad skolininkė 2006-07-21 sudarė santuoką su S. K., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas UAB „Danplastas“. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininkės ir jo sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo; kaip nustatė antstolė, jiedu nėra sudarę vedybinės sutarties. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Dėl skolininkės ir jos sutuoktinio bendro turto arešto

Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straispnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).

Antstolė 2017 m. vasario 13 d. turto arešto aktu Nr. S-177284 areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, gaunamą UAB „Danplastas“. Vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad išieškotoja taip pat prašė nustatyti, jog skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio visų pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, ar intelektinės veiklos, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų. Tačiau šis prašymas nėra konkretus, teismui nėra pateikta duomenų apie tokias pajamas ar išmokas, todėl teismas negali įvertinti šio prašymo pagrįstumo LR CPK 738 str., 739 str. nustatytų draudimų prasme. Atsižvelgiant į tai, ši prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis S. K. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokesčio UAB „Danplastas“ (juridinio asmens kodas 110887263).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė