- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- eAN2-188-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00017-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas V. G. 2022-02-10 skundu „Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų“ kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą – ištirti ir įvertinti policijos pareigūnų veiksmų, įvykdytų 2022-02-10 pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters L. G. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, pagrįstumą bei teisėtumą.
2. 2022-02-11 pareiškėjas V. G. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Institucijai) pateikė 2022-02-10 skundo papildymą, kuriuo papildomai prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80 straipsnio 1 dalį dėl kliudymo vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ugdymo programą tokiomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis: 1) administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) administracinis nusižengimas padarytas diskriminuojant asmenį dėl įsitikinimų ir pažiūrų, o būtent dėl atsisakymo dalyvauti medicininiuose bandymuose ir kitose gydytojų nepaskirtose medicininėse intervencijose (ANK 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
3. Pareiškėjo V. G. 2022-02-10 skundas „Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų“ buvo pagal kompetenciją perduotas tyrimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai (toliau – ir Imuniteto valdybai). 2022-02-17 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atstovas surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo ir informavo V. G., kad atlikus aplinkybių patikslinimą, pareigūnų veiksmuose neteisėtos veikos ir netinkamo elgesio nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas. V. G. buvo paaiškinta, kad sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės (ne)taikymo negali būti skundžiamas, o jeigu jis mano, kad policijos pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, jis gali ginti savo teises ar interesus teismine tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.
4. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2022-02-22 nutarimu Nr. 85-ANR_O-1401-2022, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog L. G. nuo 2022-02-09 iki 2022-02-10 buvo privaloma izoliuotis ir užpildyti anketą, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus R. M. veiksmuose nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie kliudymą nepilnametei L. G. mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Šį nutarimą pareiškėjas V. G. apskundė teismui prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnams dėl kliudymo nepilnametei L. G. mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
5. Skundžiama 2022-06-27 nutartimi Tauragės apylinkės teismas pareiškėjo V. G. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-02-22 nutarimą Nr. 85-ANR_O-1401-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. G. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022-06-27 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas nurodo, kad 2022-02-10 skundu kreipėsi į Instituciją, prašydamas ištirti ir įvertinti policijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo apribota jo mažametės dukters teisė į mokslą ir galbūt padaryta veika, turinti ANK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių (kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas), pagrįstumą bei teisėtumą. Institucija 2022-02-22 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju Nr. 85-ANR_O-1399-2022 pripažino L. G. nukentėjusiąja, motyvuojant tuo, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vaikas negalėjo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Institucija atliko ir kitus procesinius veiksmus, pvz., apklausė pareiškėją bei progimnazijos direktorių, priėmė paaiškinimus ir pan. Šie faktai neginčijamai rodo, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta.
6.2. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Institucija policijos pareigūnų veiksmų apskritai netyrė ir nevertino. Šią spragą bandė užpildyti pirmosios instancijos teismas, kuris išklausęs pareiškėjo kritišką Institucijos surinktų „įrodymų“ vertinimą, skelbė pertrauką bylos nagrinėjime tam, kad galėtų savo iniciatyva išsireikalauti papildomų rašytinių įrodymų, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl policijos pareigūnų veiksmų taip ir nebuvo pasisakyta. Apylinkės teismas apsiribojo tik ANK 80 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, neįvertino policijos pareigūnų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, nenustatė, ar buvo neteisėtai apribota ir pažeista vaiko teisė į mokslą. Net jei pareiškėjas neteisingai nurodė konkretų ANK straipsnį, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo visapusiškai ir išsamiai ištirti, išnagrinėti ir įvertinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų veiksmus, ir tik tada, remdamiesi tuo vertinimu, kvalifikuoti veikas ANK ar kitų teisės aktų kontekste. Tai nebuvo padaryta, todėl negali būti laikoma teisėta.
6.3. Apeliantas abejoja pirmosios instancijos teismo pateikto ANK 80 straipsnio aiškinimo teisingumu. Nurodo, kad ANK apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai. ANK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi draudžiamos pavojingos veikos: 1) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų ir 2) kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Kadangi specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 6 punkte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 8 straipsnio 6 dalyje ir 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte) tik tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga leisti į mokyklą (t. y. sudaryti sąlygas mokytis) vaiką iki 16 metų, todėl tik pastariesiems numatytos sankcijos už vengimą atlikti pareigą. Pareiškėjo nuomone antroji draudžiama veika – kliudymas mokytis – gali būti visiškai nesusijusi su sąlygų mokytis sudarymu, t. y. visos reikiamos sąlygos mokytis gali būti sudarytos, tačiau trukdoma tomis galimybėmis naudotis. Kliudyti mokytis, t. y. riboti ar pažeisti įstatymų garantuotą vaiko teisę į mokslą, teoriškai gali bet kas, todėl remiantis konstituciniu lygybės prieš įstatymą principu, kuris be kita ko atkartotas ir ANK 2 straipsnio 6 dalyje, atsakomybė taikytina bet kuriam kaltam asmeniui, įskaitant ir policijos pareigūnus.
6.4. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ANK 80 straipsnio aiškinime minimame VTAPĮ 31 straipsnio 3 dalyje 2 punkte kalbama apie sąlygų mokytis sudarymą, o kliudymas mokytis yra platesnė sąvoka, neapsiribojanti vien tik sąlygų mokytis nesudarymu. Pirmosios instancijos teismo paminėta VTAPĮ 31 straipsnio 10 dalis, numatanti civilinę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą, ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą, ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis, savaime nereiškia, jog už vaiko teisių pažeidimus nėra taikoma tokia pat atsakomybė ir kitiems kaltiems asmenims. Priešingai, VTAPĮ 29 straipsnyje aiškiai sakoma, jog vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei yra numatyta atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus bet kuriam kaltam asmeniui.
6.5. Skunde nurodoma, jog lygiateisiškumo principas reikalauja, kad teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Apeliantas mano, jog vertinant pozityviosios diskriminacijos galimybę, būtina atsakyti į klausimą, ar kliudymas mokytis yra pavojingas ir žalingas vaikui tik tada, kai tai daro tėvai (globėjai, rūpintojai), ir ar kitų kaltininkų kliudymo mokytis pavojingumas ir žala vaikui iš esmės skiriasi. VTAPĮ 4 straipsnis nurodo vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus, kuriais privalo vadovautis tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pirmasis jų – geriausių vaiko interesų prioriteto. Neabejotinai geriausias vaiko interesas yra tai, kad neteisėtais veiksmais jam negalėtų trukdyti mokytis ne tik tėvai (globėjai, rūpintojai), bet ir bet kurie kiti asmenys, o trukdymo pavojingumas ir žala vaikui visais atvejais yra vienodi, nes sukelia tą patį rezultatą – vaikas negali mokytis.
6.6. Apeliantas akcentuoja, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis taip pat įtvirtina diskriminacijos uždraudimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 26 d. sprendime byloje Kurić ir kiti prieš Slovėniją išaiškinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi būti iš esmės atsakyta į šiuos klausimus: 1) Ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami?; 2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas? Pažymi, jog objektyviu ir pateisinamu skirtingas traktavimas laikytinas, jei jis turi teisėtą tikslą ir jo siekiama proporcingomis priemonėmis. Priemones teismas vertins kaip proporcingas, jei jos yra pagrįstos, tinkamos, būtinos. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įrodinėjant Konvencijos 14 straipsnio pažeidimą, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti skirtingo reguliavimo asmenims taikymą, o valstybė turi įrodyti, jog toks reguliavimas buvo pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodą reguliavimą pateisinančių argumentų, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje tokį reguliavimą pripažįsta diskriminaciniu. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas ANK 80 straipsnio aiškinimu suponavo nevienodą teisinį reguliavimą tėvams (globėjams, rūpintojams) bei kitiems asmenims, tačiau jokių tai pateisinančių argumentų nepateikė.
6.7. Apelianto nuomone, sprendžiant, ar buvo įstatymo leidėjo valia ANK 80 straipsnį taikyti išimtinai tik tėvams (globėjams, rūpintojams), naudinga atlikti kitų ANK specialiosios dalies straipsnių teisės normų formulavimo ir dėstymo lyginamąją analizę. Tais atvejais, kai įstatymo leidėjas turėjo aiškią nuostatą atsakomybę už tam tikras veikas taikyti tik tam tikroms asmenų grupėms, jis atsakomybėn trauktinus subjektus be kita ko įvardijo straipsnio pavadinime ir (arba) straipsnio dalyje, numatančioje nuobaudą, taip užtikrindamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto aiškumo (nedviprasmiškumo) principo įgyvendinimą. Remiantis šiuo teisės normų dėstymo dėsningumu ir suponuojant įstatymo leidėjo valią ANK 80 straipsnį taikyti išimtinai tik tėvams (globėjams, rūpintojams), logiška būtų tikėtis šio straipsnio pavadinimo formuluotės „Tėvų (globėjų, rūpintojų) kliudymas vaikui mokytis“ ir (arba) nuobaudos formuluotės „užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams (globėjams, rūpintojams) nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų“. Kadangi tokių formuluočių nėra, nėra pagrindo ir teigti, jog buvo įstatymo leidėjo valia ANK 80 straipsnį taikyti išimtinai tik tėvams (globėjams, rūpintojams), o tai savo ruožtu „suponuoja vien tik teismo aiškinimą“. V. G. nuomone ANK 80 straipsnis turėtų būti aiškinamas plačiau, ne tik VTAPĮ 31 straipsnio rėmuose.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja atliekanti viršininko funkcijas R. Š. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2022-06-27 nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ANK 80 straipsnio normų turinio aiškinimu, mano, kad policijos pareigūnai A. L. ir J. Š. turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį ir siekia, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
10. Nors apeliantas prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir dalyvauti jame nuotoliniu būdu, tačiau pagal ANK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta prokuroro teisė apskųsti procesinį sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata neaktuali, todėl apie ją plačiau nepasisakytina. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog įprastai apeliaciniai skundai aukštesniajame teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su V. G. apeliacinio skundo motyvais, pagrįstai spręstina, jog jokių sąlygų, kurioms esant apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenustatyta, be to, ir pats apeliantas nenurodė jokių motyvų, kodėl ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos apygardos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šis skundo prašymas netenkinamas.
11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022-02-22 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje (kliudymo vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ugdymo programą), požymiai. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados apie tai, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A. L. ir J. Š. apskritai negali būti administracinės atsakomybės pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį subjektais, yra motyvuotos, paremtos tinkamu ANK 80 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu, išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė – pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja pareiškėjas ir tai netenkina jo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, o skundžiama nutartis yra neteisėta.
12. Apeliantas teigia, jog Institucija 2022-02-22 nutarimu nepagrįstai nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad akivaizdu, jog administracinio nusižengimo teisena jau buvo pradėta, nes jo duktė L. G. buvo pripažinta nukentėjusiąja, taip pat Institucija atliko tam tikrus tyrimo veiksmus (apklausė pareiškėją ir Martyno Mažvydo progimnazijos direktorių, priėmė jų paaiškinimus). Tačiau apygardos teismas pažymi, jog ANK 590 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 591 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje buvo pagrįstai nustatyta, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinių nusižengimų teisena nėra galima. Dėl šios priežasties, priešingai nei mano apeliantas, aplinkybė, ar Institucija jau buvo pradėjusi administracinių nusižengimų teiseną, ar ne, iš esmės nėra teisiškai reikšminga.
13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu ANK 80 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimu ir itin plačiai dėstomas paties pareiškėjo atliktas subjektyvus ANK 80 straipsnio 1 dalies turinio vertinimas. Apeliantas mano, kad ANK 80 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama plačiau, o pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami ne tik tėvai (globėjai, rūpintojai), bet ir bet kurie kiti asmenys (įskaitant ir policijos pareigūnus). Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
14. Sisteminė visų ANK 80 straipsnio dalių analizė (taip pat ir lingvistiniu bei loginiu požiūriu), akivaizdžiai patvirtina, jog tiek administracinė atsakomybė už vengimą leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų, tiek už kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, kyla tam tikriems konkretiems subjektams – vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams), o ne kitiems asmenims, todėl šį straipsnį teisingai aiškino būtent pirmosios instancijos teismas, o ne pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, jog administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. negali būti aiškinamos taip, kad išplėstų administracinės atsakomybės ribas. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Institucijos pareigūnai A. L. ir J. Š. 2022-02-10 atvykę į (duomenys neskelbtini) progimnaziją pagal jos direktoriaus R. M. iškvietimą dėl pagalbos ir šioje mokymo įstaigoje aiškinęsi (duomenys neskelbtini) klasės mokinės L. G. izoliavimosi namuose aplinkybes bei pareikalavę, kad pareiškėjas V. G. ir jo mažametė dukra L. G. pasišalintų iš mokyklos patalpų dėl nustatyto L. G. izoliavimosi taisyklių pažeidimo, negali būti administracinės atsakomybės pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį subjektais.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
16. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra subjektyvaus požymio – tinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, subjekto, todėl nėra ir minėto nusižengimo sudėties kaip visumos, taigi ir faktinio atsakomybės pagrindo, ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Taip ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad šiuo atveju policijos pareigūnai apskritai negali būti administracinės atsakomybės pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį subjektais, jų veiksmų teisėtumo vertinti neprivalėjo, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, juos įvertino.
17. Pažymėtina, jog ši administracinio nusižengimo byla administracinių nusižengimų teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjama pagal pareiškėjo 2022-02-11 prašymą pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį (pareiškėjas šį dokumentą įvardijo kaip savo 2022-02-10 skundo „Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų“ papildymą). Tuo tarpu pareiškėjas minėtu 2022-02-10 skundu kreipėsi į Instituciją prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą – ištirti ir įvertinti pareigūnų veiksmų, įvykdytų 2022-02-10 pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters L. G. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, pagrįstumą bei teisėtumą. Šis skundas pagal kompetenciją buvo perduotas tyrimui Imuniteto valdybai. Imuniteto valdybos vyriausioji tyrėja parengė itin išsamų tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo, kuriame remdamasi bylos medžiaga nuosekliai išanalizavo ir įvertino policijos pareigūnų A. L. ir J. Š. veiksmus 2022-02-10, jokio neteisėto minėtų pareigūnų elgesio nenustatė ir pasiūlė dėl V. G. skunde nurodytų aplinkybių tarnybinio patikrinimo nepradėti. Įvertinęs šias išvadas 2022-02-17 Imuniteto valdybos atstovas surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo, kuriuo informavo V. G., kad atlikus aplinkybių patikslinimą, pareigūnų veiksmuose neteisėtos veikos ir netinkamo elgesio nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas. Taip pat minėtu tarnybiniu pranešimu V. G. buvo informuotas, kad sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo negali būti skundžiamas, o jeigu jis mano, jog policijos pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, jis gali juos ginti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta tvarka administraciniame teisme (taigi – administracinės teisenos tvarka).
18. Apeliantas cituoja ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir teigia, kad net jei jis neteisingai nurodė konkretų ANK straipsnį, pagal kurį turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, Institucija ir pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų veiksmus ir tik tada vertinti, jo manymu, neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus ANK ar kitų teisės aktų kontekste. Vis dėlto apygardos teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai ar kiti asmenys būtų netinkamai elgęsi ar apskritai atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus dėl kurių jiems galėtų kilti administracinė atsakomybė.
19. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2022-06-27 nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.