- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1155-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00391-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. K., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltic foil“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais tarp ieškovės BUAB „Baltic foil“ ir atsakovės UAB „Plasteks“ sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sandorį pagal 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041; pagal 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041 atliktus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą ir kitus mokėjimus; taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB „Plasteks“ ekvivalentą pinigais, t. y. prekių savikainos sumą – 74 481,38 Eur; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Plasteks“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį/ar kitą ilgalaikį materialų turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant ieškovės reikalavimams užtikrinti atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovės UAB „Plasteks“ lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, 74 481,38 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų mokėti tik privalomas mokestines įmokas į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei atsiskaityti su ieškove.
3. Nurodė, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turėdama neteisėtų tikslų bendrovei esant faktiškai nemokiai dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo patenkinti savo finansinį reikalavimą bei pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą, panaikinant galimybę kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Atsakovė yra linkusi veikti nesąžiningai ir neteisėtai. Atsakovės finansinė situacija yra bloga, o jos lėšos banko sąskaitoje bei apyvartoje esančios ir būsimos prekių atsargos, kurios sandėliuojamos adresu Gudžionių g. 6, Jonavoje, yra įkeistos UAB „Kauen craft“ naudai. Atsakovės grynasis pelnas 2019 m. sudarė 105 Eur, o 2020 m. – 67 304 Eur. Atsakovė neturi ilgalaikio turto, trumpalaikį turtą iš esmės sudaro atsargos ir yra įkeistos UAB „Kauen craft“ naudai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 320 432 Eur sumą. Ieškovės vertinimu, ieškinio suma atsakovei yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas vertino, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes) ir atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, panaikinant galimybę kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto, o be to, Audito ataskaita patvirtina, kad atsakovė savo interesais yra linkusi veikti nesąžiningai, galimai net neteisėtai, yra susiję su ginčo esme, todėl dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys spręsdamas šalių ginčą iš esmės.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės ketinimą turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė BUAB „Baltic foil“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina aplinkybės, kad ji sąmoningai nesąžiningai įsigijo iš ieškovės įvairias prekes žemesne kaina (67 074,11 Eur be PVM) nei prekių savikaina (74 481,38 Eur be PVM), turėdama tikslą iki atsakovės bankroto pasisavinti didelės vertės jos turtą. Taip pat atsakovė įsigijo prekes iš ieškovės prieš pat bankroto bylos iškėlimą, taip pažeidžiant kitų atsakovės kreditorių interesus.
8.2. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. atsakovė yra susijusi su ieškove per kitus fizinius ir juridinius asmenis, t. y. G. U., V. P., UAB „Kauen craft“ ir UAB „Druskininkų Rasa“.
8.3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė konkrečius atsakovės veiksmus (turto perleidimo sandoris), kuriuos ji atliko, sumažinant ieškovės turto mastą. Tai, kad šiuo metu turto perleidimo sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiu teismo sprendimu nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas
8.4. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog reikalavimo sumos dydis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei lėšų areštui, tačiau ši aplinkybė gali būti vertintina kaip papildomai patvirtinanti būtinybę taikyti laikinąsias pasaugos priemones.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Plasteks“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ginčijamų sandorių fakto, kai jie buvo sudaryti likus daugiau kaip metams iki šioje byloje nagrinėjamo ieškinio gavimo, nepakanka išvadai, kad juos atsakovė sudarė elgdamasi nesąžiningai. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti analizuojami. Objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, nepateikta.
9.2. Taip pat byloje nėra duomenų apie 2019 metų liepos mėnesį turėtus bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kuriuos vertinant su 2019 metų liepos mėnesį į balansą įrašyto turto verte, būtų pagrindas konstatuoti jos nemokumą.
9.3. Aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė buvo susijusi su ieškove per V. P., UAB „Kauen craft“, UAB „Druskininkų Rasa“ neįrodo atsakovės nesąžiningumo taikant laikinąsias apsaugos priemones, bei neturi įtakos nagrinėjamam klausimui.
9.4. Audito ataskaitos išvadų objektyvumas bei pagrįstumas kelia abejonių ir minėta ataskaita apskritai negali būti vadovaujamasi, kadangi ji parengta pažeidžiant auditoriui taikomas etikos kodekso nuostatas ir kitus įstatyminius reikalavimus.
9.5. Ieškovei nepateikus duomenų, pakankamų spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo bei egzistuojančios grėsmės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl didelės ieškinio sumos savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gegužės 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopiją, o atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtą Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą; išrašą iš auditorių sąrašo; duomenis apie auditorių iš www.teismoekspertai.lt interneto svetainės.
12. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių teikiamus įrodymus, nes jie yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
14. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
15. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakys ir iškart vertins ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė egzistuojant grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ieškovės nurodomi argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė imasi ar gali imtis veiksmų, siekdama išvengti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
18. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovė yra nesąžininga ir tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovė ginčo sandorius su ieškove sudarė, turėdama neteisėtą tikslą pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes), panaikinant galimybę kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Taip pat nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra didelis ir nors nesudaro savarankiško pagrindo, bet yra svarbi aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės atžvilgiu.
19. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, įsigyjant prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turint tikslą pasisavinti didelės vertės ieškovės turtą (prekes), panaikinant galimybę kitiems ieškovėms kreditoriams patenkinti savo reikalavimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovės UAB „Plasteks“ galimą nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti jai priklausantį turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
20. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
21. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovė UAB „Plasteks“ vengs įvykdyti teismo sprendimą (imsis nesąžiningų veiksmų), apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog ieškinio reikalavimo suma yra itin didelė, todėl byloje atsakovės atžvilgiu turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
24. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.