Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vairavo savo automobilį „Tojota Yaris“. Iš Žemaitijos gatvės suko į kiemą – į dešinę pusę. Prieš sukdamas pasižiūrėjo į dešinę, kairę, kliūčių nebuvo. Jau iš dalies jam pravažiavus pėsčiųjų taką, pamatė iš dešinės pusės dideliu greičiu parvažiuojantį elektrinį paspirtuką. Paspirtukas artėjo pėsčiųjų taku jam iš dešinės pusės. Pamatė prieš pat susidūrimą. Staiga stabdė, bet viskas vyko labai greitai, per sekundę nuo pamatymo iki atsitrenkimo. Paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į dešinės pusės priekines automobilio dureles. Kliudė dureles, slenkstį ir lango rėmą virš durų. Su juo kartu važiavo D. P. Ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje, šalia jo. Į jos pusę ir atsitrenkė. Jis važiavo apie 5-8 km/h greičiu. Buvo jau įsisukęs į įvažiavimą į kiemą, sulig pėsčiųjų taku. Kai į jį atsitrenkė paspirtukas, jis išlipo iš automobilio, D. M. buvo sąmoningas. Iškvietė policiją, greitąją. Jis buvo visiškai sustojęs, kai pamatė, kad artėja paspirtukas. Manė, kad paspirtuko vairuotojas išvengs kliūties jį apvažiuodamas iš priekio, bet jis įvažiavo į stovintį jo automobilį. Į priekį pavažiuoti nebūtų spėjęs. Paspirtukas važiavo pėsčiųjų taku. Dviračių takas yra pažymėtas raudonai, o paspirtukas važiavo pėsčiųjų taku. Jo mašina sustojo priešais dviračių taką, o jis atsitrenkė į dureles. Mano, kad paspirtuko vairuotojas būtų išvengęs atsitrenkimo, jei būtų važiavęs dviračių taku. Mano, kad dėl įvykio yra abipusė kaltė. Jo kaltė yra tame, kad turėjo atidžiau vairuoti, labiau apsižiūrėti. Mano, kad prieš sukdamas apsižiūrėjo, bet nepastebėjo. Kai pamatė paspirtuką, buvo tik akimirka iki atsitrenkimo. Kad paspirtukas važiavo dideliu greičiu sprendžia iš sulankstytų mašinos durelių, galėjo važiuoti apie 30-40 km/h. Mano, kad eismo įvykį lėmė paspirtuko per didelis greitis ir kas dar, nežino. Jo kaltė yra tame, kad neįsitikino, jog saugiai gali sukti į kiemą. Prieš sukdamas jis matė, kad paspirtuko vairuotojas atvažiavo pėsčiųjų taku, o jis iš pagrindinės gatvės suko į dešinę pusę, į įvažiavimą į kiemą. Kai važiavo gatve, važiuojančio paspirtuko vairuotojo nematė. Iš kur jis atsirado, nežino. Iki atvažiuojant policijai, jis mašiną patraukė, nes norėjo pravažiuoti kita mašina. Paspirtuko nepraleido, nes manė, kad jis pravažiuos jam pro priekį. Jis užtvėrė pėsčiųjų taką, o dviračio takas beveik buvo laisvas. Buvo galimybė pralėkti dviračio taku ir dar buvo galimybė įsukti į kiemą. Jei paspirtuko greitis būtų buvęs mažesnis, mano, kad būtų galėjęs išvengti susidūrimo (t. 2, b. l. 33-35).

3. Nukentėjusysis D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su paspirtuku važiavo užsidėjęs ausines, klausėsi muzikos ir automobilis priešais jį atsirado iš niekur. Jis nebeturėjo galimybės nieko padaryti, nes jis buvo per arti, todėl ir atsitrenkė. Automobilis važiavo tikrai greičiau, nei sako kaltinamasis. Kitu atveju būtų spėjęs sustabdyti, stabdžiai veikė gerai. Su tuo paspirtuku galima važiuoti iki 60 km./h. Važiavo 20-25 km/h daugiausiai. Važiavo dviračių taku, kuris pažymėtas raudonai, atskirtas juosta nuo pėsčiųjų tako. Pripažįsta, kad turėjo važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, nedėvėjo šalmo. Bet, kad įvyko autoįvykis yra vairuotojo kaltė, nes jis jo nepastebėjo. Ar būtų eismo įvykis įvykęs, jeigu jis būtų važiavęs gatve, nežino. Patirtus sužalojimus gydėsi apie tris savaites. Buvo praskeltas antakis, paakys sužalotas, nosis. Civilinio ieškinio nereiškia. Mano, kad tai abipusė kaltė. Žino, kad paspirtuku negalima važiuoti dviračių taku. Žino, kad paspirtuku galima važiuoti 20-25 greičiu. Nežino kokiu greičiu gali važiuoti dviračių taku, jis neturi teisių. Būtų galėjęs sustoti, jeigu mašina būtų važiavusi lėčiau. Jis iššoko jam prieš akis neapsižiūrėjęs. Jis turėjo jį matyti ir praleisti. Atsitrenkė į mašinos dureles, ar į priekį. Atsimena merginos veidą. Negalėjo išvengti atsitrenkimo, nes mašina atsirado jam tiesiai prieš akis. Jis neturėjau laiko nei sustoti, nei prasukti. Žino, kad važiavo dviračiu taku ir jei nors pusę būtų neužstojęs to tako, jis būtų pravažiavęs ir neatsitrenkęs. Automobilis užstojo visą taką, kuriuo jis važiavo. Anksčiau jokių nosies traumų nėra turėjęs. Gavo administracinio nusižengimo protokolą, neginčija jame nurodytų aplinkybių (t. 2, b. l. 35).

4. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pasistatęs automobilį prie Žemaitijos g. 21 namo, jis sėdėjo automobilyje, kai pro jį pralėkė paspirtukas. Jis važiavo nuo „Putino“ pusės. Jis važiavo šalia jo mašinos, mano, kad pėsčiųjų taku. Tiksliai negali garantuoti, bet pralėkė šalia jo mašinos, po to išgirdo garsą ir pamatė nukritusį paspirtuką. Paspirtuko vairuotojas atsitrenkė beveik į priekines mašinos dureles. Mašina suko į kiemą ir buvo sustojusi ant šaligatvio. Dviračio tako nebuvo kirtusi, gal vos prasikišusi. Mašina užkirto pėsčiųjų taką. Pro automobilio priekį, gal ir galėjo apvažiuoti. Paspirtukas susidūrimo galėjo išvengti, jeigu būtų važiavęs dviračių taku. Paspirtukas tikrai ne 20 ir ne 25 km/h. greičiu važiavo, kaip leidžiama, čia buvo iš tų, kurie lekia. Jis stovėjo per 3-4 metrus nuo įsukimo. Stovėjo pirmoje vietoje, stovėjimo aukštelėje. Po įvykio automobilio vairuotojas patraukė mašiną, nes norėjo pravažiuoti kita mašina. Nukentėjęs paspirtuko vairuotojas buvo sąmoningas. Jis dar atėjo prie jo ir klausė ar neišmušti jam dantys. Jis numetė savo paspirtuką tolyn nuo gatvės ir tik paskui atsisėdo prie namo. Paties susidūrimo nematė, tuo metu žiūrėjo į telefoną, tik matė pravažiuojantį paspirtuką ir išgirdo susidūrimo garsą. Sėdėdamas mašinoje matė kaip numetė paspirtuką ir išlipęs matė sustojusią mašiną, ji dar nebuvo patraukta iš įvykio vietos. Sukančio automobilio nematė, matė pravažiuojantį paspirtuką. Jam sėdint automobilyje aiškiai matėsi visas pėsčiųjų ir dviračių takas. Sprendžia pagal atstumą nuo mašinos, kad paspirtukas važiavo pėsčiųjų tako dalimi, bet tiksliai kuria dalimi judėjo ratai, nežino. Matė taką, bet garantuoti negali, kuria dalimi jis važiavo. Vertina pagal artumą, kai pravažiavo pro jį ir vietą, kurioje sustojo automobilis. Spėja, kad paspirtukas važiavo daugiau nei 20 km/h greičiu, žymiai greičiau. (t. 2, b. l. 36, 64).

5. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo kartu su D. A., įsukus jam į kiemą, į automobilį atsitrenkė paspirtukas. Išlipo, paklausė, ar reikalinga jam greitoji pagalba, jis pasakė, kad ne, viskas gerai. Paskui pastebėjo, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas jam ir iškvietė greitąją. Prieš atvykstant greitajai D. A. patraukė mašiną šiek tiek toliau. Paspirtukas atsitrenkė į keleivio pusėje esančias dureles, priekyje. Ji jokių sužalojimų nepatyrė. Važiavo Žemaitijos gatve, abu apsižiūrėjo ir įsukus į kiemą atsitrenkė paspirtukas. Įsukus į kiemą labai mažu greičiu važiavo D. A. Atsitrenkus iš karto sustabdė automobilį. Paspirtuko atsitrenkimo metu stabdė. Sustabdymo momentas buvo, kai įsuko į kiemą ir tą pačią sekundę pamatė paspirtuką į juos važiuojant. Mašina jau buvo įsukusi į kiemą, nebuvo išlindusi į gatvę. Priekis buvo kur prasideda dviračių takas, asmuo sėdėjo ant pėsčiųjų tako. Paspirtukas buvo ties pėsčiųjų taku. Kai ji išlipo, paspirtukas buvo nukritęs ties pėsčiųjų taku. Tą sekundę matė, kad jis važiavo pėsčiųjų taku. Paspirtuko greitis buvo užsifiksavęs ir nukentėjusiajam bekeliant paspirtuką jis nuskrido. Užsifiksavęs greitis, tai paspirtukui sukosi ratai, matomai, kad susitrenkimo metu buvo užstrigęs greitis. Paspirtukas turėjo ekraną, bet nematė koks greitis galėjo būti. Sustojus automobiliui, jo priekis buvo ties dviračių tako pradžia, o pėsčiųjų takas buvo kažkiek užstatytas, bet mašina nedidelė. Keleivio durelės, į kurias atsitrenkė, buvo ties pėsčiųjų taku. Atvažiuojantį paspirtuką pamatė, kai įsuko į kiemą. Paspirtuko vairuotojas rankoje laikė telefoną, kai jį pamatė išlipę iš mašinos (t. 2, b. l. 62).

6. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atvyko su kolega į įvykį. Rado prie laiptinės paspirtuką ir jo vairuotoją. Ten stovėjo nukentėjusysis, kairėje pusėje stovėjo automobilis, prie jo stovėjo vairuotojas ir, kaip suprato, keli pašaliniai asmenys. Buvo vyriškis, kuris paties eismo įvykio nematė, tik girdėjo garsą. Pastebėjo, kad yra apgadintas automobilis, automobilis stovėjo namo kiemo aikštelėje. Buvo patrauktas tiek automobilis, tiek paspirtukas. Tą vyriškį apsiklausė, kolega nufotografavo įvykio vietą, paspirtuką, automobilį ir nuėjo apsižiūrėti prie pėsčiųjų tako, ar yra pažymėtas ir dviračių takas, norėjo sužinoti, ar galėjo taku važiuoti paspirtukas. Buvo pažymėtas pėsčiųjų-dviračių takas. Negali pasakyti, ar buvo kitaip pažymėtas takas tarp pėsčiųjų ir dviračių tako. Paspirtukas važiavo Žemaitijos g. nuo „Maximos“ link Ventos g. pusės dviračiu taku. Liudytojas, kuris sėdėjo automobilyje priešais dviračių taką, nurodė, kad matė, kaip pravažiavo paspirtukas. Kad važiavo dviračiu taku, nusprendė kartu su kolega. Kiek pamena, pasakojo, kad apsidairė į visas puses ir nieko nebuvo, todėl važiavo. Nukentėjusysis buvo sąmoningas (t. 2, b. l. 103).

7. Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad specialisto išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, konkrečiai, Mažeikių ligoninės gydytojo įrašo iš ligos istorijos numerį numeris 24P-6451 duomenimis. konstatuota, kad tiriamasis buvo pristatytas į ligoninę 2024 m. balandžio 25 d. 19:35 val., konsultuotas chirurgo, taip pat buvo konsultuotas radiologo, atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas Nr. 19328. Konstatavo, kad apimtuose kaukolės pamato, skliauto kauluose lūžių nematyti. Nosies kaulų ir nosies pertvaros skeveldriniai lūžiai su saikiomis dislokacijomis. Pats tiriamasis nebuvo atvykęs apžiūrai. Tyrimų nuotraukos buvo pateiktos diske. Kadangi yra aprašyta radiologo kompiuterinė tomografija, jie patys neturi kompetencijos vertinti kaip radiologai. Jeigu yra kažkoks įtarimas, kad kaip rašo radiologas - galimai lūžo, įtariamas lūžis, tada siunčia konsultacijai radiologo papildomai, o čia tiesiog konstatuota, kad yra lūžių be jokių įtarimų ir specialistas aprašo, tai jokių abejonių nekilo dėl to. Neturėjo duomenų, kad anksčiau būtų sužalotas asmuo. Senų traumų nebuvo fiksuojama niekur. Jeigu nukentėjusysis būtų važiavęs mažesniu greičiu, negali pasakyti ar būtų patyręs tokias traumas. Labai individualu, kiti gali šiuos sužalojimus patirti nevažiuojant – einant ar griūnant. Rėmėsi paskutiniais duomenimis, kuriuos pateikė Mažeikių ligoninė. Jeigu yra seni lūžiai, tai ir aprašomojoje dalyje parašo, kad tai yra sugiję ar gyjantys lūžiai (t. 2, b. l. 62-63).

8. Ekspertas Ernestas Grigelis teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą ir paaiškino, kad kurio asmens padaryti kelių eismo pažeidimai turėjo didesnį priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti negali vertinti. Atliekant tyrimą yra duota būtent tokia išvada, kad būtent nurodyta eismo situacijoje šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju abiejų veiksmai sąlygojo eismo įvykį, arba kažkurio vieno buvo pagrindinė sąlyga, ar galbūt kito eismo dalyvio veiksmai buvo priežastiniame ryšyje. Jeigu būtų nustatyta aplinkybė, kad asmuo su paspirtuku važiavo pėsčiųjų taku, o ne dviračių taku, tai žiūrint į trečią išvados punktą, keistųsi tik ši faktinė aplinkybė, bet išvados esmės tai nekeičia. Šiuo atveju kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas techniniu požiūriu. Važiuojant dviračių taku elektrinio judrumo priemonės vairuotojam, kai artėja prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privaloma sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, taigi šiuo atveju važiuojant dviračių taku privaloma mažinti greitį. Tiek automobilio, tiek elektrinio paspirtuko greičio negalėjo nustatyti, nes abi transporto priemonės buvo jau patrauktos. Pagal paspirtuko atsitrenkimą šioje situacijoje ir automobilio sugadinimą greičio pasakyti negalėtų. Būtent su šiuo konkrečiu paspirtuku negalima važiuoti nei dviračių taku, nei pėsčiųjų taku. Maksimalaus greičio nėra apibrėžta kokiu galima važiuoti dviračių taku, bet maksimalaus greičio nėra apibrėžta. Šiuo konkrečiu atveju, artėjant prie važiuojamosios dalies susikirtimo dviračių taku dviratininkams ir elektrinio mikrojudumo priemonių vairuotojams privaloma važiuoti dviračių taku, tai artėjant link važiuojamosios dalies susikirtimo privalo mažinti važiavimo greitį. Kaip ir minėjau, tęsti toliau judėjimą tik tada kai yra saugu. O apvažiuojant pėsčiąjį greitis turi būti nuo 3 km/h iki 7 km/h. Dviračių taku draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. O jeigu būtų tokia situacija, kai apvažiuojamas pėsčiasis tada jį turi apvažiuoti, draudžiama pro jį važiuoti didesniu kaip 7 km/h greičiu. Paspirtukai priskiriami elektrinėms mikrojudumo priemonėms, jie privalo važiuoti dviračių taku, jie tada pėsčiųjų taku negali važiuoti, jeigu nėra dviračio tako, tai tada jie gali važiuoti kitose vietose atitinkamai yra nurodyta. Kadangi čia šiuo atveju nagrinėjama situacija, yra ir pėsčiųjų, ir dviračių takas, tai tada čia galėjo važiuoti tiktai dviračių tako išskirta dalimi. Asmuo, važiavęs automobiliu, ir įsukęs į tą kiemą, iš esmės turėjo pareigą iš dešinės praleisti asmenis, judančius ar einančius pėsčiųjų taku. Kadangi nežino tikslaus greičio, prie kurio gavosi tokie automobilio sugadinimai, todėl negali įvertinti, kokie sugadinimai būtų prie mažesnio greičio. Įtakos laipsnio nenustatinėja. Jeigu yra abiejų sąlyga, tai taip ir pasako. O pateiktų punktų vertinimas yra teisiniai dalykai. Šiuo atveju tiek vieno, tiek kito eismo dalyvio padaryti veiksmai sąlygojo eismo įvykį (t. 2, b. l. 63-65).

9. 2024 m. balandžio 25 d. alkoholio kiekio matuokliu D. A. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 29). 2024 m. balandžio 25 d. alkoholio kiekio matuokliu D. M. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 29).

10. 2024 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta randasi Mažeikiai, Žemaitijos g. ties namu pažymėtu Nr. 21 (t. 1, b. l. 12-28).

11. 2024 m. gegužės 7 d. pateikti duomenys, kad elektrinis paspirtukas „Kugo G-booster“, 1600W, 23 Ah. (t. 1, b. l. 30, 31).

12. 2024 m. gegužės 9 d. gauta specialisto išvada Nr. G 507/2024(04): 1. D. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, žaizdos dešiniame antakyje ir dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimai dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, abiejuose keliuose ir kairėje blauzdoje. Kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, nubrozdinimai dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, abiejuose keliuose ir kairėje blauzdoje gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kuo padarytos žaizdos dešiniame antakyje ir dešinės akies apatiniame voke, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas žaizdų pobūdis. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų ir pertvaros lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 59-60).

13. 2024 m. rugsėjo 19 d. gauta specialisto išvada Nr. 11Š-145(24, 11Š-194(24): 1. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio prieš pat susidūrimą, negalima. 2. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti elektrinio paspirtukas „Kugo G-booster“, greičio prieš pat susidūrimą, negalima. 3. Nurodytoje eismo situacijoje šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai: elektrinio paspirtukas „Kugo G-booster“ vairuotojas D. M. važiavo dviračių taku, o ne Žemaitijos gatvės važiuojamąja dalimi kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojo D. A. veiksmai, - išvažiuodamas iš Žemaitijos gatvės į Žemaitijos gatvės namo Nr. 21 kiemo įvažiavimą, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam elektriniam paspirtukui „Kugo G-booster“ (t. 1, b. l. 96-100);

14. 2024 m. birželio 12 d. apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų:

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas PSS-20240425-191028UTC+0300. Peržiūrimas naudojant VLC-leistuvė. Įrašo data 2024-04-25. Įrašo trukmė 4.37 min. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu atvyksta į namo Nr. 21 kiemą, kur kairėje pusėje su įjungtais avariniais šviesomis stovi Toyota markės automobilis. Policijos pareigūnas išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio eina prie namo kieme stovinčio vaikino, kuris stovi šalia „Toyota“ automobilis ir paprašo, kad vaikinas papasakotų, kas čia nutiko, kas važiavo, kur ir kaip važiavo? Ant namo laiptinės stovi kitas vaikinas, moteris ir į šalia laiptinės pastatytas ir atremtas juodos spalvos paspirtukas. Policijos pareigūnas vaikino kuris stovėjo ant namo laiptinės paklausia: ar alkoholio nesate vartojęs? Vaikinas atsako: ne, nesu ir eina link policijos pareigūno. Matosi, kad vaidas kruvinas. Vaikinas sako, kad neina nieko atgaminti, neprisimena nieko. Tada policijos pareigūno paprašo, kad vaikinas stovėjęs prie automobilio papasakotų. Vaikinas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai D. A.) nurodo, kad jis sukosi į kiemą, pasižiūrėjo, nieko nematė, įsisuko čia ir iš ėjimo takelio pamatė, kad tiesiai į duris parvažiuoja iš „Maxima“ pusės. Policijos pareigūnas: čia yra dviračių ir pėsčiųjų takas. Mergina: mes įsukom į kiemą ir į mus atsitrenkė paspirtukas. Mes įvažiavome į kiemą ir jis tiesiog tiesiai į mus įvažiavo. Prie asmenų prieina vyras, kur policijos pareigūnas paprašo, kad kolegė užsirašytų liudytojo kontaktus, nes vyras nurodo, kad jis sėdėjo savo automobilyje ir viską aiškiai matė. Atvyko greitosios pagalbos automobilis, kur nusiveda į savo tarnybinį automobilį vaikiną stovėjusį prie laiptinės. Automobilio vairuotojo paprašoma, kad nueitų pas kolegę nusistatyti girtumą. Policijos pareigūnė užsirašo liudytojo duomenis. Peržiūrėjus visą vaizdo ir garso įrašą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta, įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas PSS-20240425-191656UTC+0300. Peržiūrimas naudojant VLC-leistuvė. Įrašo data 2024-04-25. Įrašo trukmė 13.20 min., tęsiamas vaizdo ir garso įrašas. Policijos pareigūnas prieina prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame yra nukentėjęs vaikinas. Policijos pareigūnas vaikino paklausia: ar turi paspirtuko dokumentus ir koks yra leistinas važiavimo greitis?

Vaikinas: dokumentų neturiu, leidžiamas yra iki 60 km/h., bet aš tiek nevažiavau ir neatsimenu kokiu greičiu važiavau. Policijos pareigūnas med. gydytojo paklausia: ar jį vešit į ligoninę? Atsako, kad taip, nes gali būti galvos trauma. Policijos pareigūnas nueina ir užfiksuoja kelio ženklą „Dviračiai“, taip pat ant trinkelių yra nupaišyta baltais dažais dviratis. Policijos pareigūnas grįžta prie policijos tarnybinio automobilio, kurio viduje sėdi automobilio vairuotojas D. A., bei pasako, kad yra kelio ženklas "Dviratis" ir kad ant šaligatvio yra pažymėta, kad dviračio takas.

D. A.: bet kad aš jo nemačiau.

Policijos pareigūnas: bet tu turėjai jį pralesti, paaiškina kelių eismo taisykles, kad važiuodamas Žemaitijos gatve ir sukdamas į kiemą turėjo praleisti paspirtukininką, nes jei yra dviračių takas, jam yra pirmenybė.

D. A.: o jeigu jis nevažiavo 25 km/h greičiu, ten buvo žymiai greičiau?

Policijos pareigūnas: tai jau įrodinėti reikia. Taip pat paaiškina, kokia jam atsakomybė gresia.

Policijos pareigūnas apžiūri paspirtuką, užfiksuoja apgadinimus po to, apžiūri automobilį "Toyota", užfiksuoja keleivio pusės priekinių durelių apgadinimus.

Policijos pareigūnas pakartotinai prieina prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame guli paspirtuko vairuotojas ir jo paklausia: kokiu greičiu važiavai?

Vaikinas atsako: neatsimenu.

Medikė: o kaip jūs jį radote?

Policijos pareigūnas: stovėjo, bendravo su moterimi. Kad jis buvo atsirėmęs į paspirtuką.

Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas PSS-20240425-191731UTC+0300. Peržiūrimas naudojant VLC-leistuvė. Įrašo data 2024-04-25. Įrašo trukmė 06.52 min. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vaikiui, kurio veidas yra kruvinas, tai yra D. M. nustatomas alkotesteriu girtumas. Prie policijos tarnybinio automobilio prieina vyras, kuris paaiškina, kad jis sėdėjo savo automobilyje ir tas jaunuolis pro jį pralėkė ir „blum“, o tie jau buvo įsisukę ir į priekines duris atsitrenkė su paspirtuku. Pareigūnė užsirašo kontaktinius asmens duomenis. Automobilio vairuotojui taip pat alkotesteriu nustatomas girtumas. Peržiūrėjus visą vaizdo ir garso įrašą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas PSS-20240425-191731UTC+0300. Peržiūrimas naudojant VLC-leistuvė. Įrašo data 2024-04-25. Įrašo trukmė 04.22 min. Policijos pareigūnė užsirašo kontaktinius duomenis tiek automobilio vairuotojo, tiek liudytojos ir automobilio vairuotoją nusiveda į policijos tarnybinį automobilį. Peržiūrėjus visą vaizdo ir garso įrašą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta (t. 1, b. l. 85-86).

15. 2025 m. kovo 25 d. D. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis Žemaitijos g. 21, Mažeikiai vairavo elektrinę transporto priemonę (1,6 kw) galios, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), važiavo pėsčiųjų taku, o ne gatvės važiuojamąja dalimi, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalis krašto, nedėvėdamas ir neužsisegęs šalmo, atsitrenkė iš pagrindinės gatvės į kiemą įvažiuojantį automobilio šoną, dėl ko buvo sugadinta elektrinė transporto priemonė, automobilis ir sužalotas elektrinės transporto priemonės vairuotojas, t. y. padaręs ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Nurodyta, kad pažeidė KET 14, 123, 124, 128, 204 punktų reikalavimus. Nukentėjusiuoju pripažintas D. A. 2025 m. balandžio 9 d. priimtas nutarimas, kuriuo D. M. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį galutine 300 Eur bauda bei 9 mėnesių specialiosios teisės atėmimu (t. 2, b. l. 92-97).

16. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

17. Kaltinamasis kaltinamas tuo kad jis pažeidė KETT 9 ir 102 punktų reikalavimus, numatančius pareigą eismo dalyviams imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas) ir įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 102 punktas).

18. Bylos medžiaga nustatyta, to neginčija ir pats kaltinamasis, kad jis suko iš Žemaitijos gatvės į Žemaitijos gatvės namo Nr. 21 kiemo įvažiavimą, taip pat nustatyta, kad paspirtukas jam atvažiavo iš dešinės. Tokius duomenis patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, ekspertizės išvadoje esantys duomenys.

19. Kaltinamasis iš esmės pripažino, kad jis padarė KET pažeidimus, t. y. kad jis neįsitikino, kad sukti į dešinę yra saugu ir niekam nesudarys kliūties. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino dėl savo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau nesutiko, kad jo veiksmai lėmė nukentėjusiojo sužalojimus ir parodė, kad jis, sukdamas iš Žemaitijos gatvės į kiemą, apsižvalgė ar niekas nevažiuoja dviračių taku ar neina pėstieji, įvažiavo iš pagrindinės Žemaitijos gatvės į namo kiemą ir, pavažiavęs kokius 6-7 m., automobilio priekis buvo sulig dviračių taku, tada pažiūrėjo į šalia sėdinčią draugę ir pamatė, kad link automobilio iš dešinės pusės parvažiuoja paspirtukas, kurs nuo jo buvo apie 2-3 m. Iš karto stabdė ir pajuto smūgį. Nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad paspirtukas važiavo labai greitai, neturėjo šalmo, todėl ir susižalojo (t. 1, b. l. 165-166). Apklausiamas pakartotinai, D. A. jau nepripažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tvirtino, kad jis, prieš sukdamas į kiemą, apsidairė tiek į dešinę, tiek į kairę ir jokio paspirtuko nematė, todėl važiavo toliau į kiemą (t. 1, b. l. 174-175). Teismo posėdžio metu kaltinamasis vis tik pripažino, kad jo kaltė yra tame, kad turėjo atidžiau vairuoti, labiau apsižiūrėti, mano, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų kaltės. Be to, nurodė, kad jo kaltė yra tame, kad neįsitikino, kad saugiai gali sukti į kiemą (t. 1, b. l. 165-166, t. 2, b. l. 34-35).

20. Kaltinamasis iš esmės teisme neneigė, kad jis turėjo pareigą praleisti iš dešinės artėjantį paspirtuką, tačiau nesutiko su tuo, kad jo veiksmai lėmė eismo įvykį. Tiek jis, tiek jo gynėjas tvirtino, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai turėjo esminį priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti. D. A. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vertino tik kaip formalius, neturėjusios lemiamos įtakos eismo įvykiui kilti, todėl kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo kaltinamasis nepripažino ir prašė išteisinti nesant jo veiksmuose visų BK 281 straipsnio1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

21. Bylos medžiaga taip pat neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. M. eismo įvykio metu buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina specialisto išvada, kur konstatuota, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas D. M. konstatuotas dėl nosies kaulų ir pertvaros lūžių (t. 1, b. l. 59-60). Savo išvadą ekspertas patvirtino ir teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad sveikatos sutrukdymo mastą nustatė pagal pateiktus medicininius dokumentus bei pažymėjo, kad jokių senų nosies traumų nebuvo fiksuota (t. 2, b. l. 62-63). Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti eksperto išvada dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų leidžiančių abejoti šia išvada.

25. Taigi šioje byloje būtina nustatyti teisinį priežastinį ryšį, t. y. nustatyti ar D. A., ar paspirtuko vairuotojo D. M. padaryti KET pažeidimai sukūrė pavojingą situaciją, kuri buvo aktyvi ir nesibaigė iki pat pavojingų padarinių atsiradimo momento.

26. Remiantis teismų praktika, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976/2021). Vieno eismo dalyvio padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-204/2005, 2K-382/2008, 2K-150/2008, 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

28. Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus (nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. A. vairuotojo ir paspirtuko vairuotojo veiksmus kiekvienam jų darant KET pažeidimą), žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai.

29. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta, kad eismo dalyvis – tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Pagal bendrąsias KET normas vairuotojas, keleivis, dviratininkas ir pėsčiasis yra lygiaverčiai eismo dalyviai, turintys lygiavertes pareigas vienas kitam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-247-303/2022).

30. Vertinant paspirtuko vairuotojo D. M. veiksmus pagal būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles būtina nustatyti, ar jo padaryti KET 14, 123, 124, 128 ir 204 punktų reikalavimų pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Vertinant jo padarytus KET pažeidimus matyti, kad paspirtuko vairuotojas neturėjo teisės vairuoti tokią transporto priemonę ir neturėjo teisės važiuoti pėsčiųjų/dviračių taku, tačiau vien dėl jo padarytų KET pažeidimų eismo įvykis nebūtų įvykęs - nesant jam sudarytos kliūties, jis būtų kirtęs įvažiavimą į kiemą, būtų toliau tęsęs savo pavojingą veiką (važiavęs taku, kuriuo neturėjo teisės važiuoti), tačiau vien dėl to nebūtų kilę neigiamų padarinių, kurie šiuo atveju buvo patirti: sugadintas D. A. automobilis ir nesunkiai sutrikdyta paties nukentėjusiojo sveikata. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad D. M. padaryti KET pažeidimai, už kuriuos jam taikyta administracinė atsakomybė, buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti.

31. D. A. kaltinamas tuo, kad išvažiuodamas iš Žemaitijos gatvės į Žemaitijos gatvės namo Nr. 21 kiemo įvažiavimą, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam elektriniam paspirtukui ir taip pažeidė KET 102 punkto reikalavimus. Tačiau šis punktas nurodo kaip reikia važiuoti įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, t. y. nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Tačiau įvertinus tiek kaltinimą, tiek visą bylos medžiagą akivaizdu, kad D. A. suko ne iš kiemo į pagrindinį kelią (KET 102 punktas), o išvažiavo iš kelio, todėl turėjo būti nurodytas KET 103 punkto pažeidimas, kuriame nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 103 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad KET punkto pakeitimas šiuo atveju visiškai nekeičia kaltinimo esmės, kur nurodyta, kad D. A. išvažiuodamas iš Žemaitijos gatvės į Žemaitijos gatvės namo Nr. 21 kiemo įvažiavimą, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam elektriniam paspirtukui, todėl KET punkto patikslinimas kaltinime nekeičia paties kaltinimo esmės ir nepažeidžia kaltinamojo interesų. Taigi teismas, pasisakydamas apie D. A. padarytus KET pažeidimus, vertina būtent KET 9 ir 103 punktus.

34. Kaltinamasis akcentuodamas D. M. padarytų pažeidimų įtaką eismo įvykiui kilti, akcentavo tai, kad nukentėjusysis viršijo greitį ir tai buvo viena iš esminių sąlygų eismo įvykiui kilti.

35. Kaltinamasis D. A. iš karto po eismo įvykio pareigūnams nurodė, kad jis sukosi į kiemą, pasižiūrėjo, o kai įsuko, pamatė, kad teisiai į duris parvažiuoja paspirtukas, pareigūnei nurodžius, kad jis turėjo praleisti paspirtuką, nurodė, kad jis jo nematė, klausė pareigūnės dėl situacijos, o jei paspirtukas nevažiavo 25 km/h greičiu, ten buvo žymiai greičiau, važiavo apie 30 km/h greičiu (t. 1, b. l. 85-86), teisme teigė, kad paspirtuko greitis galėjo būti apie 30-40 km/h greičiu (t. 2, b. l. 34). Taip pat teigė, kad jis patas važiavo apie 5-10 km/h greičiu (t. 1, b. l. 165-166, t. 2, b. l. 34).

36. Paties nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo važiavimo greičio taip pat skirtingos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiavo apie 30-40 km/h greičiu (t. 1, b. l. 34-35), teismo posėdžio metu teigė, kad važiavo 20-25 km/h greičiu (t. 2, b. l. 35). Nukentėjusysis teigė, kad automobilis važiavo tikrai greičiau nei 5-10 km/h greičiu (t. 2, b. l. 35).

37. Liudytojas V. P. nurodė, kad jis sėdėjo savo automobilyje, kurį buvo pastatęs prie Žemaitijos g. 21 namo, buvo 3-4 metrai nuo įsukimo. Matė kaip pro jį pravažiavo paspirtukas ir po to tik išgirdo susidūrimo garsą. Teigė, kad paspirtukas važiavo tikrai greičiau nei 20-25 km/h greičiu. Liudytojas teigė nematęs kaip įsuko automobilis į kiemą (t. 2, b. l. 36). Liudytoja D. P. teigė, kad paspirtuko greitis buvo užsifiksavęs ekrane, matė, kad sukosi ratai, bet koks greitis buvo, ji nematė (t. 2, b. l. 62).

38. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra išlikusių transporto priemonių pėdsakų ar susidūrimo vietą apibūdinančių objektų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, jų suartėjimo pobūdį bei apskaičiuoti transporto priemonių greičius prieš pat susidūrimą (t. 1, b. l. 98). Taigi jokių objektyvių duomenų apie abiejų eismo dalyvių važiavimo greitį iki susidūrimo, nėra ir jų gauti nėra galimybės.

39. Vertinant ar turėjo įtakos eismo įvykiui kilti paspirtuko greitis ar vis tik paties D. A. padaryti KET pažeidimai, teismas įvertina aplinkybes, susijusias, su momentu, kada eismo dalyviai vienas kitą pamatė.

40. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis, sukdamas iš Žemaitijos gatvės į kiemą, apsižvalgė ar niekas nevažiuoja dviračių taku ar neina pėstieji, įvažiavo iš pagrindinės Žemaitijos gatvės į namo kiemą ir pavažiavęs kokius 6-7 m., automobilio priekis buvo sulig dviračių taku, tada pažiūrėjo į šalia sėdinčią draugę ir pamatė, kad link automobilio iš dešinės pusės parvažiuoja paspirtukas, kurs nuo jo buvo apie 2-3 m. Iš karto stabdė ir pajuto smūgį. Nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad paspirtukas važiavo labai greitai, neturėjo šalmo, todėl ir susižalojo (t. 1, b. l. 165-166). Teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sukdamas pamatė, kad paspirtuko vairuotojas atvažiavo pėsčiųjų taku. Taip pat nurodė, kad paspirtuką pamatė, kai jis buvo per metrą nuo jo automobilio, kad viskas nuo pamatymo iki susidūrimo per akimirką (t. 2, b. l. 34).

42. Nukentėjusysis tvirtino, kad automobilis jam staiga atsirado prieš akis ir jis neturėjo laiko nei sustoti, nei prasukti, automobilis užstojo visą taką, kuriuo jis važiavo, be to, teigė, kad jei automobilis būtų važiavęs greičiau, jis tikrai būtų spėjęs sustoti, nes stabdžiai paspirtuko yra geri ir jie veikė (t. 2, b. l. 35). Eismo įvykio schemoje nėra nustatyta paspirtuko stabdymo žymė (t. 2. b. l. 27).

43. Liudytojas V. P. teigė, kad iš karto po to, kai pro jį pravažiavo paspirtukas, tik nuleido akis į telefoną ir išgirdo smūgį (t. 2, b. l. 36). Liudytoja D. P. taip pat teigė, kad automobilį stabdė iš kaso atsitrenkus paspirtukui, stabdymo momentas buvo kai įsuko į kiemą ir tą pačią sekundę pamatė paspirtuką atvažiuojantį į automobilį. Mašina jau buvo įsukusi į kiemą, kai atsitrenkė paspirtukas, jį pamatė kai įsuko į kiemą (t. 2, b. l. 62).

44. Pirma, jokių objektyvių duomenų, kokiu greičiu važiavo abu eismo dalyviai, byloje nėra gauta ir jų neįmanoma gauti, nes abi transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos iš eismo įvykio vietoje nebuvo rasta jokių stabdymo pėdsakų. Ekspertas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pagal automobilio sugadinimus neįmanoma nustatyti paspirtuko greičio prieš pat susidūrimą. Antra, įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes tiek dėl jų pačių važiavimo greičio, tiek dėl momento, kada pamatė vienas kitą, darytina išvada, kad susidūrimas įvyko staiga, tik įsukus automobiliui į kiemą. Nors šiuo atveju kaltinamasis teigia, kad eismo įvykis kilo tik dėl to, kad paspirtukas viršijo greitį ir nestabdė prieš susidūrimą, tačiau objektyvių duomenų, nėra. Be to, įvertinus visų apklaustų asmenų parodymus, matyti, kad eismo dalyviai vienas kitą pamatė tik prieš pat susidūrimą, kas patvirtina, kad vis tik D. A., prieš sukdamas į dešinę, neįsitikino, kad jis nesudarys kliūties eismo dalyviams, judantiems pėsčiųjų/dviračių taku. Nukentėjusysis tvirtino, kad jam net nebuvo kada stabdyti ar pasukti siekiant išvengti susidūrimo, nes viskas įvyko per akimirką. Tai, kad nebuvo užfiksuoti paspirtuko stabdymo žymė, patvirtina ir eismo įvykio schema bei specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, kad jis šiuo atveju neturėjo galimybės stabdyti ar pasukti į kitą pusę siekiant išvengti susidūrimo, vien dėl to, kad automobilis jam staiga išvažiavo prie akis. Be to, kaltinamojo aplinkybė, kad jis sukdamas į dešinę važiavo 5-10 km/h greičiu mažai tikėtina, nes automobilis tokiu greičiu faktiškai tik pradeda judėti iš vietos. Be to, pats kaltinamasi teigė, kad jis pavažiavo į kiemo įvažiavimą kokius 6-7 metrus, tačiau liudytoja D. P. teigė, kad tik įsukus į kiemą tą pačią sekundę pamatė paspirtuką į juos važiuojant. Taigi, negalėjo D. A. sukdamas į dešinę judėti apie 5-8 km/h ar 10 km/h greičiu, kaip pastarasis teigė.

45. Taigi nesant jokių objektyvių duomenų apie paspirtuko bei automobilio važiavimo greitį bei nesant D. M. taikytos administracinės atsakomybės už tai, kad jis prieš kelių sankirtą nesumažino greičio, nėra pagrindo teigti, kad būtent paspirtuko greitis lėmė eismo įvykio kilimą. Be to, pažymėtina, kad KET nėra apibrėžta kokiu greičiu galima važiuoti dviračių taku, yra tik įtvirtinta pareiga artėjant link važiuojamosios dalies susikirtimo sumažinti greitį (KET 66.5). Duomenų, kad D. M. nesumažino, nėra, be to, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad susidūrimas įvyko staiga ir nukentėjusysis neturėjo galimybės dar labiau sumažindamas greitį išvengti susidūrimo.

47. Kaltinamojo gynėjas, teigdamas, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, t. y. kad jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su įvykiu ir jo metu kilusiomis pasekmėmis, akcentavo tai, kad nukentėjusysis važiavo pėsčiųjų taku, o ne dviračiams skirta kelio dalimi, kaip nurodyta eksperto išvadoje, nes tokiu atveju būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimą apvažiuodamas automobilį iš priekio. Tačiau teismas, įvertinęs, byloje esančius duomenis, neturi jokio pagrindo teigti, kad eismo įvykio kilimui esminę reikšmę turėjo D. M. važiavimas pėstiesiems, o ne dviračiams skirta kelio dalimi.

48. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl to kuria kelio dalimi su paspirtuku važiavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis važiavo dviračiams skirta kelio dalimi, kaltinamasis teigė priešingai, t. y. kad nukentėjusysis važiavo pėstiesiems skirta kelio dalimi. Liudytoja D. P. teigė, kad nukentėjusysis važiavo pėsčiųjų taku. Liudytojas V. P. tiksliai negalėjo nurodyti, kuria kelio dalimi važiavo paspirtukas, tačiau mano, kad pėsčiųjų, nes jis važiavo šalia jo mašinos. Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad paspirtukas judėjo dviračiams skirta tako dalimi (t. 1, b. l. 27). Apklausta pareigūnė A. Š. nurodė, kad remdamiesi liudytojo, sėdėjusio automobilyje, parodymais nustatė, kad paspirtukas važiavo dviračiams skirta kelio dalimis, tačiau tiksliai nurodyti, kuo remiantis padarė tokią išvadą, negalėjo (t. 2, b. l. 103). E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. A. sukdamas į dešinę nepastebėjo dviračių taku tiesiai važiuojančio paspirtuko (t. 1, b. l. 1). Nutarime dėl administracinės atsakomybės taikymo D. M. nurodyta, kad jis važiavo pėsčiųjų taku. Iš įvykio apžiūros protokolo duomenų matyti, kad arčiau važiuojamosios kelio dalies yra pėstiesiems skirta kelio dalis, o dviračiams skirtos kelio dalies danga yra skirtingomis trinkelėmis bei toliau nuo važiuojamosios kelio dalies (t. 1, b. l. 24). Paspirtuko vairuotojui D. M. buvo taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad jis vairavo elektrinę transporto priemonę (1,6 kw) galios, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs) ir važiavo pėsčiųjų taku, o ne gatvės važiuojamąją dalimi (t. 2, b. l. 96).

64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. A. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, įvertinus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, matyti, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamasis teisme vis tik pripažino, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau savo pažeidimus vertino ne kaip turėjusius lemiamą įtaką eismo įvykiui kilti. Byloje vis tik nustatyta, kad eismo įvykiui kilti turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. techniniu požiūriu konstatuota abipusė kaltė. Esant tokiai situacijai, vien tai, kad kaltinamasis neigė savo kaltę manydamas, kad tik nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, nesudaro pagrindo taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Teismo vertinimu, D. A. vien baudžiamasis procesas turėjo teigiamą poveikį ir jis suprato savo neatsakingo, neatsargaus elgesio pasekmes ir daugiau nedarys KET pažeidimų.