Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.;3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.7.;3.3.4.3.;3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.;

2019 m. liepos 1 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. ir pareiškėjų V. T. bei L. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4026-1003/2019 pagal pareiškėjų V. T., L. K., I. N. patikslintus prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai V. T. ir L. K. patikslintu prašymu teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pakeisti 2018 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje – atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 b ir 9 punktus. Nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. paskolos rašteliu I. N. pasiskolino iš V. T. 60500 Lt sumą šeimos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, paskolinti pinigai yra V. T. ir L. K. santaupos. V. T., L. K., būdami pareiškėjų R. N. ir I. N. kreditoriais, apie santuokos nutraukimo bylą nebuvo informuoti, nebuvo įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis, todėl teismas nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Nutraukdami santuoką, R. N. ir I. N. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarė, kaip po santuokos nutraukimo bus vykdomos sutuoktinių pareigos atsiskaitant su kreditoriais. Be to, nėra pagrindo susitarti dėl kompensacijos vienam iš sutuoktinių išmokėjimo, kadangi dėl nuslėpto kreditorių reikalavimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodytas tikrovės neatitinkantis sutuoktinių turto balansas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia I. N., jos nepilnametės dukters U. N. teises ir teisėtus interesus.

2. Pareiškėja I. N. patikslintu prašymu teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pakeisti 2018 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje – atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkto b papunktį ir 8 punktą. Nurodė, kad R. N. ir I. N., spręsdami dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, buvo sulygę, jog R. N. motinos vardu bus perregistruotas faktiškai N. šeimai priklausęs, teisiškai V. T. vardu registruotas automobilis „Volvo XC90“, 5000 Eur vertės. 20000 Eur kompensaciją už I. N. po santuokos nutraukimo atitenkantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji sumokėjo R. N. dar iki 2018 m. spalio 11 d. sprendimo. R. N., dar prieš išsikraustydamas iš šeimos būsto, 2018 m. rugpjūčio mėnesį pasiėmė visas šeimos bendras santaupas – 14000 Eur, bei namų apyvokos daiktus – kompiuterį, fotoaparatą, auksinius auskarus, lovą. Kadangi šeimos santaupos atiteko R. N. nuosavybėn, šios piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į bendrą dalytiną turtą. Buvo sutarta, kad R. N. atitekę pinigai ir daiktai sudaro jam kompensaciją už I. N. atitenkantį butą. Kad sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, yra išdėstyta kitokia kompensacijos sumokėjimo tvarka ir terminai, egzistuoja prievolė sumokėti buvusiam sutuoktiniui 20000 Eur kompensaciją, I. N. sužinojo tik gavusi 2019 m. vasario 19 d. antstolio R. K. patvarkymą dėl priverstinio kompensacijos išieškojimo. I. N. buvo gavusi paštu neįsiteisėjusį 2018 m. spalio 11 d. sprendimą, tačiau sprendimo neskaitė, kadangi santuokos nutraukimo procesas ir nuolatiniai buvusio sutuoktinio užgauliojimai, grasinimai, terorizavimas ją išvargino tiek morališkai, tiek fiziškai, ji negalėjo prisiversti skaityti sprendimą ir dar kartą išgyventi jau patirtas neigiamas emocijas. Be to, ruošiant procesinius dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo, I. N. nebuvo atstovaujama advokato, procesinius dokumentus rengė R. N. atstovaujantis teisininkas. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių I. N. pasirašė išsamiai su ja nesusipažinusi, tikėdama, kad joje yra sąlygos, anksčiau aptartos su R. N..

3. Suinteresuotas asmuo R. N. prašė atmesti pareiškėjų prašymus dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad taip yra siekiama išvengti I. N. pareigos sumokėti R. N. 20000 Eur kompensaciją. I. N., pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtino, kad sutuoktiniai neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių. Be to, R. N. yra dirbęs užsienyje, tad turėjo santaupų ir pakankamai pajamų butui įsigyti. Mano, kad pareiškėjai praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, kadangi jiems apie R. N. ir I. N. santuokos nutraukimą buvo žinoma dar iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjų V. T., L. K. ir I. N. prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 netenkino.

5. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo. Teismas V. T. ir L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino motyvuodamas tuo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog R. N. ir I. N. santuokos nutraukimo metu turėjo galiojančią neginčijamą kreditorinio reikalavimo teisę abiem sutuoktiniams arba vienam iš jų, pavyzdžiui, įsiteisėjusį teismo sprendimą (vykdomąjį raštą) dėl skolos priteisimo, notaro išduotą vykdomąjį įrašą, patvirtinantį skolos pareiškėjams buvimą. Pateikti 2012 m. spalio 5 d. ranka rašyti paskolos rašteliai teismo neįtikino, kad V. T. ir L. K. neginčijamai buvo R. N. ir I. N. ar vieno jų kreditoriais, paskolos rašteliuose nenurodyti paskolos grąžinimo terminai, kuriuos praleidus paskolos davėjui atsiranda teisė susigrąžinti skolą priverstinai. R. N. ginčija šiuos paskolos raštelius, juose nėra R. N. parašų, jo sutikimo, todėl V. T. ir L. K. ginčo teisenos tvarka tektų pareiga įrodinėti, kad sandoris buvo sudarytas ir sudarytas sutuoktinių šeimos interesais, ginčo teisenos tvarka įrodžius paskolos teisinių santykių buvimą, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į I. N., tiek R. N. asmeninį turtą ir jiems nutraukus santuoką bei pasidalijus santuokoje įgytą turtą. Be to, R. N. ir I. N. 2018 m. rugsėjo 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei paaiškės jų įsipareigojimai kreditoriams, kiekvienas pagal savo vardu sudarytus susitarimus kreditoriams įsipareigojimus vykdys atskirai iš savo asmeninių lėšų.

6. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo. Teismas netenkino ir I. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad I. N. teiginiai neįtikinantys, deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais, neginčijamais įrodymais, I. N., net ir nesinaudodama profesionalaus teisininko paslaugomis, turėjo galimybę įvertinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, turėjo laiko susipažinti su sutartimi, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas nėra sudėtingas, nesutikdama su sutarties sąlygomis, turto padalijimu, galėjo prieštarauti, koreguoti jos sąlygas, prašyti teismą netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties, tačiau prieštaravimų, nesutikimo nereiškė ir pan. Vertindamas I. N. pateiktus įrodymus teismas pasisakė, kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad jose matomi pinigai priklausė buvusiems sutuoktiniams, o pačios nuotraukos darytos iki santuokos nutraukimo, pateiktas buvusių sutuoktinių susirašinėjimas neįrodo, kad santuokos nutraukimo metu I. N. patyrė buvusio sutuoktinio fizinę, psichologinę prievartą, ir dėl to negalėjo tinkamai įvertinti sutarties sąlygų, iš susirašinėjimo turinio teismas matė, kad R. N. labiau išgyveno dėl iširusios santuokos. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių senaties terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja I. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 ir atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkto b papunktį ir 8 punktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad R. N. atitekusios bendros 14 000,00 Eur santaupos ir namų apyvokos daiktai nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes pagal CK 3.127 str. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantė, būdama sąžininga ir tikėdamasi sąžiningumo ir iš buvusio sutuoktinio, pinigų paėmimo fakto neįformino jokiais dokumentais, tik nufotografavo pinigus, todėl nesutinka su pinigų nuotraukų teismo atliktu vertinimu ir mano, kad jos turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad žodžiu su R. N. aptarė santuokos nutraukimo pasekmes ir pasirašė sutartį, kurią jai pateikė sutuoktinis, neskaitė gauto neįsiteisėjusio 2018 m. spalio 11 d. teismo sprendimo, nes buvo labai išvarginta buvusio sutuoktinio veiksmų ir santuokos nutraukimo procedūrų, įsiteisėjusio sprendimo negavo. Apeliantė nurodo, kad iš savo sutuoktinio R. N. patyrė psichologinį poveikį, gąsdinimus nusižudyti, ji nėra teisininkė, atstovo neturėjo, ją konsultavo buvusio sutuoktinio pasamdytas advokatas, ne dėl savo aplaidaus neveikimo nesusipažino su sutarties turiniu, todėl yra visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išdėstytu procesinių terminų, nurodytų CPK 368 straipsnio 1 dalyje, skaičiavimu ir laikosi savo pozicijos, kad apie santuokos nutraukimo sąlygas sužinojo tik 2019 m. vasario 19 d. gavusi antstolio patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartis priimta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos bei neteisingai skaičiuoti procesiniai terminai, numatyti CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

8. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. T. bei L. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantai nesutinka, kad jų turimi paskolos rašteliai nepatvirtina jų reikalavimo teisės R. N. ir I. N., teigia, kad neegzistuoja teisės aktas, kuris reikalautų, jog, norėdami būti įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje, jie privalo pateikti ne tik sandorio sudarymo įrodymą, bet dar ir šio sandorio pagrindu priimtą vykdytiną dokumentą. Apeliantų nuomone, teismo motyvas, kad R. N. nesutinka su reikalavimu, nėra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindui pagrįsti pateikė paskolos raštelius. Apeliantai teigia, kad jiems nebuvo užtikrinta teisė į rungtynišką procesą, nes nebuvo įteiktas R. N. atsiliepimas į jų prašymą ir nesudaryta galimybė teikti atsikirtimus į jį. Apeliantai pateikia buto pardavėjos T. J. parodymus, duotus notarui, ji patvirtino, kad pinigus už butą gavo iš pareiškėjo V. T., visas pirkimo pardavimo sąlygas derino su L. K.. Apeliantai tvirtina, kad I. N. ir R. N. negalėjo turėti santaupų butui įsigyti, nes buvo jauno amžiaus, prieš tai niekur nedirbo, I. N. mokėsi (duomenys neskelbtini)universitete ir turėjo mokėti už mokslą, įsigijus butą (duomenys neskelbtini), buvę sutuoktiniai kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo buto šildymo išlaidoms kompensuoti. Teismas nepagrįstai, be jokių įrodymų apie gautas pajamas ir turėtas santaupas pripažino R. N. paaiškinimus, kad butą jis ir I. N. įsigijo iš asmeninių lėšų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas, net ir nustačius pareiškėjų kreditorinio reikalavimo sutuoktiniams realų buvimą, jį patvirtinus oficialiai, neigiamai paveiktų jų, kaip sutuoktinių kreditorių, interesus, nes po santuokos nutraukimo I. N. atiteko butas, adresu: (duomenys neskelbtini), o R. N. įgijo teisę į 20000 Eur kompensaciją.

9. Atsiliepimu į pareiškėjų V. T. bei L. K. atskirąjį skundą pareiškėja I. N. prašo jų atskirąjį skundą tenkinti.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. N. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantai V. T. ir L. K. realiai negalėjo turėti tokio dydžio santaupų, nes jie gaudavo socialinę paramą. Apeliantai neįrodė, jog turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į buvusius sutuoktinius R. N. ir I. N.. Proceso atnaujinimas R. N. ir I. N. santuokos nutraukimo byloje nėra vienintelė galimybė V. T. ir L. K. ginti savo interesus, jei jie realiai pažeisti. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-13601- 776/2018 priimtas 2018 m. spalio 11 d. sprendimas neužkerta kelio jiems ginčo teisena reikšti ieškinį dėl skolos ir įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą.

10.2. Apeliantė I. N. meluoja nurodydama sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo aplinkybes. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai pasirašė laisva valia, gerai žinodami tiek santuokoje įgyto turto vertę, tiek tai, kad jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. I. N. teiginiai, neva sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė neskaičiusi ir neskaitė gauto 2018 m. spalio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra neįtikinami ir nelogiški, neįmanoma, kad protingas ir apdairiai besielgiantis asmuo nepastebėtų, jog sutartyje numatyta pareiga kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. I. N. santuokos nutraukimo procese buvo aktyvi, domėjosi santuokos nutraukimo sąlygomis, konsultavosi su advokatu, išsakė pageidavimus dėl visų santuokos nutraukimo sutarties sąlygų ir sutartį pasirašė atidžiai ją perskaičiusi. Šeimos santaupas, daiktus, skirtus buičiai, rūbus, buvę sutuoktiniai buvo pasidaliję bendru susitarimu iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo, ir tai nebuvo susiję su sutartyje numatytu turto padalijimu bei R. N. naudai mokėtina kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo(nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo

15. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017).

16. Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje ir iš naujo spręsti klausimą, turėjo nurodyti naujas aplinkybes ir įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad R. N. atitekusios bendros 14 000,00 Eur santaupos ir namų apyvokos daiktai nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tai ir yra kompensacija sutuoktiniui už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį. Nors žodžiu su R. N. aptarė santuokos nutraukimo pasekmes ir pasirašė sutartį, jos neskaitė, nesusipažino su neįsiteisėjusio 2018 m. spalio 11 d. teismo sprendimu, nes buvo labai išvarginta buvusio sutuoktinio veiksmų ir santuokos nutraukimo procedūrų. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo atstovaujama advokato, ją konsultavo buvusio sutuoktinio pasamdytas advokatas, todėl ne dėl savo aplaidaus neveikimo nesusipažino su sutarties turiniu, ir mano, kad yra visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

18. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Bendrasis principas yra tai, kad toks teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai aplinkybės apie šeimos 14 000,00 Eur santaupas, namų apyvokos daiktus, kurie nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo žinomos. Taigi, apeliantės nurodomos santaupos ir namų apyvokos daiktai, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes neatitinka kriterijaus – kad ji nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjai, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

20. Vertindamas apeliantės nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes kartu su civilinėje byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjams ruošiant ir pateikiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu R. N. 2018-09-21 sudarė su advokatu teisinių paslaugų sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo ištuokos bylai. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta 2018-09-21, teismui ji pateikta 2018-09-24, o teismas ją patvirtino tik 2018-10-11, todėl apeliantė, nesutikdama su sutarties sąlygomis, galėjo jas koreguoti ar prašyti teismo netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties. Be to, tvirtinant sutartį nė vienai šaliai advokatai neatstovavo, tai iš esmės patvirtina abiejų šalių suderintą valią, todėl nepagrįstai apeliuojama į tai, kad apeliantė byloje nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Svarbia aplinkybe pripažintinas teismo sprendimo, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, neapskundimas apeliacine tvarka faktas. Apeliantės argumentai, kad ji dėl savo psichologinės būsenos neskaitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir nesusipažino su teismo sprendimu, apeliacinio teismo nuomone, negali lemti sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nesuvokimo. Sutarties 11 punkte pareiškėja patvirtino, kad sudarant šią sutartį tiek ji, tiek R. N. konsultavosi su savo teisės patarėjais, kad supranta šios sutarties turinį, sąlygas, iš jų kylančias teisines pasekmes ir laisva valia šią sutartį pasirašė. Pažymėtina ir tai, kad šia sutartimi šalys susitarė ir dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos po santuokos nutraukimo, todėl sutiktina su teismo pozicija, kad abejotina, jog būdama atidi, rūpestinga vaiko atstovė pagal įstatymą, pareiškėja pasirašė sutartį neskaičiusi ir nesusipažinusi su sąlygomis dėl vaiko interesų. Teikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pareiškėjai aiškiai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant teismo posėdyje. Santaupų paėmimo fakto, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina apeliantės pateiktos pinigų nuotraukos, todėl atmestinas argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, parašyta aiškiai, pasirašyta tiek apeliantės, tiek buvusio sutuoktinio, sprendžia, kad teigti, jog apeliantė nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė iš esmės proceso atnaujinimu siekia kitaip padalyti turtą išvengiant piniginės kompensacijos mokėjimo. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje.

22. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos teigimu, ji apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2019-02-19 gavusi 2019-02-15 antstolio R. K. patvarkymą, kuriuo buvęs sutuoktinis prašo vykdyti pareiškėjos įsipareigojimą sumokėti 20 000,00 Eur kompensaciją pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pati pareiškėja yra pripažinusi, jog gavo paštu jai siųstą neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, buvusių sutuoktinių turto padalijimo faktas Vedybų sutarčių registre išviešintas 2018 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme užregistruotas 2019 m. kovo 6 d., todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra praleidusi trijų mėnesių senaties terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai V. T. ir L. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Paminėtu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į procesą ir sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

25. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog, norėdami būti įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis dukters santuokos nutraukimo civilinėje byloje, jie privalo pateikti ne tik sandorio sudarymo įrodymą, bet dar ir šio sandorio pagrindu priimtą vykdytiną dokumentą.

26. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų.

27. Apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad buvę sutuoktiniai, teikdami teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenurodė, jog turi įsipareigojimų kreditoriams, todėl jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad 2012 m. spalio 5 d. paskolos rašteliuose nėra nurodyti paskolos grąžinimo terminai, juose nėra R. N. parašų, jo sutikimo, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pareiškėjų nurodoma prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė ar kad sandoris buvo sudarytas ir sudarytas sutuoktinių šeimos interesais. Kaip pagrįstai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, ginčo teisenos tvarka įrodžius paskolos teisinių santykių buvimą, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į I. N., tiek R. N. asmeninį turtą ir jiems nutraukus santuoką bei pasidalijus santuokoje įgyta turtą. Be to, R. N. ir I. N. 2018 m. rugsėjo 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei paaiškės jų įsipareigojimų kreditoriams, tuomet kiekvienas pagal savo vardu sudarytus susitarimus kreditoriams įsipareigojimus vykdys atskirai iš savo asmeninių lėšų. Taigi, byloje iš tiesų nėra duomenų apie tai, jog skola pagal paskolos raštelius iš dukters I. N. ar buvusio jos sutuoktinio R. N. yra priteista ar vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju, po santuokos nutraukimo I. N. atiteko butas, adresu: (duomenys neskelbtini), o R. N. įgijo teisę į 20000 Eur kompensaciją. Be to, teismo vertinimu, apeliantams, kaip I. N. tėvams, turėjo būti žinoma apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, tačiau jie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti. Atskirojo skundo argumentus, kad buto pardavėja T. J. patvirtino, jog pinigus už butą gavo iš pareiškėjo V. T., nes nei I. N., nei R. N. negalėjo turėti santaupų butui įsigyti, paneigia 2012-10-05 notarine tvarka sudaryta sutartis, kurioje nėra jokių duomenų, sutartyje įrašytų juridinių faktų, žymų, daiktinių teisių apie pareiškėjų paskolintus pinigus sutuoktiniams, taip pat duomenų, kad pareiškėjai dalyvavo šios sutarties sudaryme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali tam tikrais atvejais neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo pažeisti kreditorių interesai, nenustatyta, kad buvo pažeistos apeliantų, kaip kreditorių, teisės.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punkto pagrindais, nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl teismui nebuvo pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl to skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 338 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Suinteresuotas asmuo R. N. nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į atskiruosius skundus, todėl jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.