Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jis, 2018-11-30 apie 20.40 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjęs prie neįgaliojo parkavimo vietoje stovinčio automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. Š. tyčia vieną kartą spyrė į vairuotojo dureles, o nukentėjusiajam bandant užsidaryti, jas atplėšė, atlenkdamas į kitą pusę ir taip jas sugadindamas, po ko tyčia vieną kartą spyrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Š. į kairį šoną, po ko nemažiau 14 kartų smūgiavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei 2 kartus spyrė į kairį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. U. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018-11-30 apie 20.40 val. išėjęs iš parduotuvės, pamatė, kaip taksi automobilis stovi per dvi neįgaliesiems skirtas vietas. Priėjęs prie automobilio, pabeldė į stiklą. Taksi vairuotojas kalbėjo telefonu. Jis pasakė taksi vairuotojui „Kaip čia taip pastatyta mašina“, jam vyras atsakė „Laukiu kliento“. Tada jis taksi vairuotojui pasakė, kad perstatytų automobilį. Iš pradžių su tuo vyru dar gražiai kalbėjo, o šis jam pradėjo sakyti „Nebijai, kad naktį tave kieme sudaužys“. Jis taksi vairuotojui atsakė „Nebijau, patrauk automobilį, nes kitaip paveiksluosiu ir persiųsiu policijai“, po ko, ėmė fotografuoti jo mašiną iš abiejų pusių. Tada vairuotojas ėmė plūsti jį, sakydamas „Padarysiu konservus“. Jam labai įstrigo tie pasakyti vairuotojo žodžiai - grasinimai, buvo šoke. Matė dar kitą automobilį, kuris stovėjo neįgaliojo vietoje, nuėjo prie to automobilio, bet ten buvo neįgaliojo ženklas. Taksi vairuotojas rėkė, kad jam blogai baigsis, pasakė, kad jis neva prie kamerų „šūstras“, siūlė važiuoti aiškintis, kur nėra kamerų. Sakė, kad užkas, buvo dar ir spalvingesni įžeidimai, kas ir išprovokavo grumtynes. Matyti vaizdo įraše, kaip jis spyrė į atidarytas taksi dureles. Durelės buvo atidarytos, pripažįsta, kad į jas spyrė ir durelės užsidarė. Taksi vairuotojas rėkė, tada jis atidarė automobilio dureles, bet jų neplėšė. Įvyko konfliktas. Vaizdo įraše viskas matyti, kaip galėjo dureles sulankstyti, kai jos buvo sulankstytos. Tvirtina, kad pasielgė pilietiškai, matydamas administracinį pažeidimą, nes taksi automobilis stovėjo per dvi neįgaliesiems skirtas vietas. Iš pradžių jis kalbėjo gražiai, bet kai jį pradėjo įžeidinėti, grasino sumušti, susidoroti, buvo išprovokuotas. Dėl to, kad sudavė smūgius, tai jis buvo susijaudinęs, spontaniškas jo veiksmas. Nei vienam jokie sužalojimai nepadaryti, mosikavosi tiesiog rankomis. Vyko grumtynės, bet muštynių nebuvo, fizinio skausmo nebuvo, nesudavė smūgių.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dirba taksi firmoje. Tą dieną išvažiavo į darbą, dirbdamas gavo užsakymą, kad reikia paimti klientą nuo PC (duomenys neskelbtini). Sakė, kad klientas paprašė, kad privažiuotų prie pat (duomenys neskelbtini) durų, nes klientas neįgalus. Atvažiavęs prie PC (duomenys neskelbtini), atsistojo priešais centrinį ėjimą į negaliojo vietą ir laukė kliento. Priėjo kaltinamasis, ėmė klausinėti, kodėl jo mašina stovi neįgaliojo vietoje. Jis atsakė, kad yra užsakymas paimti žmogų prie pat prekybos centro įėjimo. Tada jam kaltinamasis ėmė sakyti „ Kur tu stovi, pradėsiu filmuoti“. Jis pasakė kaltinamajam „Nebevark“. Tada T. U. pradėjo daryti duris, tiksliau spyrė į mašinos duris, tiksliau įsirėmęs į duris bandė plėšti dureles. Jis buvo užsidaręs iš vidaus, laikė mašinos dureles. Kaltinamasis išplėšė rankeną, duris, durų fiksatorių į aną pusę, dabar reikia tas duris dažyti. Kaltinamasis duris plėšė į kitą pusę, atlapotos durys atitrenkė į atramą, įlenkė kitas dureles. Kaltinamasis išplėšė durų rankeną, mosikavosi rankomis, todėl jis pasitraukė nuo durų ir nematė, ką jis darė. Dėl smūgių tyrėjai pasakė, kad neturi kaltinamajam jokių pretenzijų. Tardytoja peržiūrėjo vaizdo medžiagą, dėl to ir užfiksavo tiek smūgių. Kelis kartus kaltinamasis jam gal ir įtrenkė, seniai buvo, nelabai pamena. Jei kaltinamasis jam ir įtrenkė, skausmo nelabai juto. Gal šokas buvo. Jam svarbiausia dėl durelių. Ieškinys dėl automobilio durelių sugadinimo pareikštas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pirminius 3 smūgius prisimena, 14 smūgių tyrėja suskaičiavo, bet jis sakė, kad neturi dėl to pretenzijų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad gavo užsakymą vykti prie PC (duomenys neskelbtini) iš dispečerinės, o dabar sako, kad gavo užsakymą iš kolegos. Kolegos vardo pavardės nebežino, jis išvažiavo. Neatėjo tas neįgalus asmuo, jis to žmogaus nesulaukęs išvažiavo į policiją. Nežino, ar buvo paskambinta į dispečerinę, kad nepaimtas klientas. Jis atvažiavo prie PC (duomenys neskelbtini), nuėjo nusipirkti kavos, atsisėdo ir laukė kliento. Neigia sakęs, kad durelės neužsidaro, su tomis durelėmis mašina yra, važinėja ir dabar. Nežino, koks turėjo ateiti neįgalusis. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės yra 4 vietos neįgaliesiems, bet jis vienas stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Aplinkiniai į konfliktą neįsitraukė. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes norėjo pažiūrėti, su kokia mašina važiuoja kaltinamasis. Nusirašęs kaltinamojo mašinos numerius nuvažiavo į policiją. Neigia grasinęs kaltinamajam.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad A. Š. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK dėl to, kad buvo užpultas nepažįstamo asmens bei dėl turto apgadinimo (b. l. 1-3, 12).

2018-11-30 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad automobilio kairės pusės priekinės durelės prie priekinio sparno yra įlenktos, nubrėžti dažai, nuplėšta sandarinimo guma. (b.l. 19-22)

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. Š. iš pateiktų atpažinimui nuotraukų, atpažino T. U., kaip asmenį, jį užpuolusį ir apgadinusį jo vairuojamą automobilį, (b.l. 45-48)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD diskas su vaizdo įrašu, kuriuo nustatyta, kad 2018-11-30 20:30:15 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, į neįgaliesiems skirtą vietą įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, ant priekinių ir galinių durelių yra užrašai. 20:41:07 val. prie minėto automobilio prieina vyriškis, ant galvos užsidėjęs kepurę. Vairuotojas atidaro vairuotojo dureles. Vyriškis priėjęs prie automobilio, išsitraukia iš kišenės telefoną ir ima fotografuoti neįgaliųjų vietoje stovintį minėtą automobilį. Po to sugrįžta prie vairuotojo. Matosi, kad jie kalbasi, tada vyriškis, kuris fotografavo automobilį, pasideda maišą ant žemės ir spiria vieną kartą į automobilio vairuotojo dureles, tuomet bando jas atplėšti, tačiau vairuotojas jas laiko. Vyriškis jėga dureles atplėšia ir vieną kartą spiria vairuotojui, po to ima smūgiuoti rankomis. Kiek smūgių ir į kurias vietas vyriškis sudavė vairuotojui nesimato, tačiau matosi, kad vyriškis yra užgulęs ir nemažiau 14 kartų atlieka smūgio judesį. Atsitraukęs nuo vairuotojo, vyriškis dar kartą spiria vairuotojui ir toliau muša rankomis, o po to trenkia vairuotojo dureles. 20:43:20 val. vyriškis pasiima maišą ir nueina. (b.l. 66-68)

2019-06-18 antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota automobilio LEXUS LS400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklė: durelių kraštas ties durų vyriais įlenktas, durų rankenos kampe užfiksuotas įplyšimas, vairuotojo pusės durelės atsidaro platesniu spinduliu nei keleivio pusės (b. l. 144-148).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. U. viešoje vietoje, PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pat (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur neįgaliųjų stovėjimo vietoje buvo sustojęs nukentėjusysis A. Š., priėjo prie nukentėjusiojo ir liepė patraukti iš neįgaliųjų vietos automobilį, o šiam atsisakius ir pagrasinus susidorojimu, kaltinamasis spyrė į automobilio vairuotojo pusės dureles, po ko jėga atidaręs tas pačias dureles (nukentėjusysis laikė dureles užsidaręs automobilio viduje), spyrė kelis kartus bei sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tai, kad suduoti smūgiai buvo, neginčija ir pats kaltinamasis, tačiau nesutinka, kad dėl to sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį. Vis dėlto teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su tokiais kaltinamojo teiginiais. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, todėl kad kiltų atsakomybė pagal komentuojamąjį straipsnį, pakanka nustatyti, bent vieną iš kaltininko veiksmų: įžūlų elgesį ar grasinimaus ar patyčias ar vandališkus veiksmus ir kad dėl tokių veiksmų kilo padariniai - sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje vertintinas kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams (kasacinės nutartys 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad kaltinamajam atliekant smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, iš (į) parduotuvę einantys žmonės atkreipia dėmesį į kilusį konfliktą, o kiti sustoja ir stebi, ir tai akivaizdžiai patvirtina, kad tokiais savo veiksmais T. U. akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas ir sutrikdė visuomenės rimtį. Aptarti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam, šalia parduotuvės įėjimo, matant pašaliniams asmenims, T. U. suvokė, jog bus sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip elgtis.

Sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo galimumą kaltinamojo atžvilgiu, pažymėtina tai, kad administracinės atsakomybės taikymas galimas tik tuomet, kai dėl kaltininko veiksmų nekilo padariniai, t.y. realiai nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis (kasacinė nutartis 2K-103-689/2019). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog viešoji tvarka pažeista buvo realiai, t.y. T. U. pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tai matė pašaliniai asmenys, kurie atkreipė dėmesį į kilusį konfliktą, todėl šiuo konkrečiu atveju kilo padariniai ir T. U. veika atitinka ne administraciniame įstatyme, o baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl pagal BK 284 straipsnį veika kvalifikuota tinkamai.

Kaip ir buvo minėta, motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo tyčia susiformavo staiga, dėl nederamo nukentėjusiojo elgesio. Nors nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad automobilį neįgaliųjų vietoje pastatė, nes laukė neįgalaus kliento, tačiau tokie nukentėjusiojo teiginiai paneigti vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad nukentėjusiojo automobilis, neatitinka keleivių vežimo automobiliais taksi taisyklių, t.y. buvo be plafono, taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis priparkavęs neįgaliųjų vietoje automobilį, iš kart išlipo ir užrakinęs nuėjo. Po poros minučių grįžęs stovėjo dar 8 minutes. Minėtos aplinkybės, taip pat nenuosekli nukentėjusiojo pozicija dėl iškvietimo aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gavo iškvietimą iš dispečerio, teisme tvirtino, kad iškvietimą perdavė kažkoks kolega, kurio nei vardo, nei pavardės nežino), leidžia pagrįstai abejoti, kad nukentėjusysis į įvykio vietą atvyko neįgalaus kliento, ir todėl lieka nepaneigti kaltinamojo teiginiai, kad paprašius taksi vairuotojo patraukti neleistinai pastatytą automobilį, buvo nukentėjusiojo išvadintas įžeidžiančiais žodžiais bei išprovokuotas. Ši aplinkybė pripažintina T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo veiksmai, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti T. U. paskyrus švelniausią bausmę, numatytą BK 284 straipsnyje, t.y. baudą, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nustatytinas minimalus, t.y. 50 MGL (2500 Eur).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo T. U. priteisti 420 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl neteisėtais T. U. veiksmais buvo sugadintos automobilio durelės ir dėl to jis patyrė išlaidų (b. l. 42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teismui nepateikė jo turėtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, nors tvirtino, kad kitas dureles įsigijo jau seniai, taip pat į tai, kad iš pateiktos IĮ (duomenys neskelbtini) sąmatos nėra aišku, kokie konkretūs sugadinimai bus tvarkomi ir šių sugadinimų sutvarkymo kaina, taip pat į tai, kad 2018-11-30 apžiūros protokolu nustatyta, kad automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio kairės pusės priekinės durelės prie priekinio sparno įlenkimas, nubrėžti dažai, nuplėšta sandarinimo guma. Kad būtų atitrūkusi vairuotojo pusės durelių rankenėlė, taip pat vairuotojo pusės durelės atsidarinėtų platesniu spinduliu, apžiūros protokole nebuvo fiksuota, todėl teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad visi sugadinimai atsiradę ant nukentėjusiojo automobilių vairuotojo pusės durelių, yra padaryti kaltinamojo veiksmais.

Esant tokiai situacijai, t.y. trūkstant duomenų (remonto darbų kainos) apžiūros protokole fiksuotiems automobilio durelių gedimams pašalinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ar kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.