Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. V. 2018 m. liepos 8 d. apie 10.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto metu šeimos narei – sugyventinei R. B. įspyrė vieną kartą į sėdmenis, po to pastūmė, dėl ko nukritus ji susižalojo kairę ranką ir dėl kairio stipinkaulio logotipinio lūžimo, alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo nukentėjusiajai R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. V. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, paaiškino, kad 2018 m. liepos 8 d. rytą pasiūlė R. B., kuri tą naktį miegojo jo namuose, važiuoti su jo dukrytėmis uogauti. Kadangi R. pasakė, kad uogų nevalgo ir jai jų nereikia, tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. kalbėdama kėlė balsą, todėl jai liepė išeiti, dėl ko ji dar labiau supyko. Jo namuose buvo R. keli rūbai, juos paėmęs, padėjo prie durų ir liepė eiti iš buto. R. supykusi griebė jam už akių, jis ją atsistūmė, dėl to ji, susipainiojusi tarp išmėtytų drabužių, pargriuvo. Bute su jais buvusios jo dukros, kurių vienai - 8 metai, o kitai - 9 metai, buvo išėję iš kito kambario pažiūrėti kas vyksta ,tačiau jis liepęs mergaitėms grįžti į savo kambarį. R. nuo grindų pakilo pati, nesakė, kad jai skauda ranką. Apie rankos skausmą ji pradėjo kalbėti tik atvykus policijai. Jis pats iškvietė policijos pareigūnus dėl R. sukeltos konfliktinės situacijos matant mažametėms mergaitėms. Iki atvykstant pareigūnams pats parašė pareiškimą ir nurodė įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams R. nurodė, kad konflikto metu ją sumušęs ir išlaužęs ranką, todėl policijos pareigūnai į jo raštišką paaiškinimą nereagavo, bet dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pristatė jį į policijos komisariatą ir sulaikė dvejoms paroms. Rasą iš jo buto išsivežė jos atvažiavusi dukra. R. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, jai niekur nespyrė, sąmoningai jos nestūmė, gindamasis nuo R. agresijos buvo atstatęs rankas, todėl mano, kad R. nugriūti galėjo ir pati, kai jos kojos susipynė tarp ant žemės buvusių darbužių, be to, R. dažnai svaigsta galva, ji vartojo vaistus, todėl galėjo prarasti pusiausvyrą. Jo dukros tuo metu buvo kitame kambaryje ir nematė konflikto. Mano, kad civilinis ieškinys yra nerealus, su juo nesutinka, nes nesijaučia kaltas. Teigė, kad su nukentėjusiąja nevedė bendro ūkio, nebuvo ir bendrų tikslų, juos siejo tik lova ir tai ne ištisai, R. jo bute gyveno su pertraukomis apie 4-5 metus. Valgydavo atskirai, nes nesutapo jų skoniai. Pinigais disponavo kiekvienas atskirai. Neneigia, kad R. bute laikė savo drabužius, tačiau ir kitų moterų drabužių yra jo namuose. Jis pats R. nelaiko savo sugyventine. Jam nepatiko R. elgesys su jo dukromis, nes ji neskirdavo joms dėmesio. Pripažįsta, kad su R. gyveno intymų gyvenimą, tačiau intymiai bendravo ir su kitomis moterimis. Gyvenant su nukentėjusiąja jie dažnai išsiskirdavo ir vėl sueidavo. Jam žinoma, kad R. turi motiną ir dvi dukteris. Jam teko lankytis motinos namuose, bendrauti su nukentėjusiosios dukterimis. Gyvendami kartu jie vykdavo į išvykas, kartu lankė sveikuolių klubą, važiuodavo prie jūros, žinojo, kur nukentėjusioji dirba, nes ją kartais nuveždavo ir parveždavo iš darbo. Žinojo, kad nukentėjusioji buvo nuo jo pastojusi, norėjo to vaiko. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvena iš santaupų, gauna socialinę 120 eurų pašalpą, mergaičių pinigus iš Išlaikymo fondo - 150 eurų, todėl per mėnesį susidaro apie 300 eurų. Kadangi yra savanoris (duomenys neskelbtini), yra socialiai remtinas, maisto gauna iš labdaros organizacijų, gauna kompensaciją už butą, turi dvi transporto priemones, taip pat materialiai jam padeda jo dukterėčia.

Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 8 d., sekmadienio rytą, išgėrusi kavą, ruošėsi nueiti pas savo mamą pasiimti skalbinių (tarp kurių buvo ir jos sugyventinio R. V. skalbiniai). Tuo metu mergaitės grojo, o kaltinamasis sėdėjo prie kompiuterio. Kadangi dar iš ankščiau jai buvo žinoma, kad kaltinamasis yra prisiregistravęs pažinčių svetainėje, o tą dieną iš pažįstamos gavo žinutę, kad jis vėl naršo pažinčių svetainėje, užėjusi į kambarį jam pasakė, kad eina parsinešti drabužių ir užeis į turgų. Jam paklausus, ką jam veikti, atsakiusi, kad jis ir toliau gali bendrauti pažinčių svetainėje. Dėl tokių jos pastabų kaltinamasis supyko, apkaltino ją paranoja, pavydu. Jai esant prie durų ir aunantis batus, kaltinamasis kalbėdamas ėjo link jos, kai ji darė buto duris, jis jau buvo užsimojęs, bet susilaikė, pasakė ,,jeigu tu taip darai, tai susirink daiktus ir išeik“. Ji pasakiusi, kad grįš ir susirinks. Konflikto pradžioje, kai drabužiai dar nebuvo išmėtyti, R. V. įspyrė jai į sėdmenis, pasakė, kad niekas čia jos nelauks ir, atsidaręs spintą bei buto duris, į laiptinę ir pradėjo mėtyti jos daiktus, drabužius. Ji surinko tuos daiktus iš laiptinės ir nešė atgal į spintą, tuomet jis kitus drabužius išmetė koridoriuje. Ji nerėkė ant R. V. ir jo tikrai nestūmė. Benešant drabužius kaltinamasis abiem rankomis ją stūmė, neleisdamas eiti su nešamais drabužiais prie spintos, ji nugriuvo, nes nuo smūgio neišsilaikė, po to bandė stotis ir pajuto, kad skauda ranką. Krisdama rėmėsi ranka, kad susilaikyti, nes toje vietoje, kur nukrito, baldų nebuvo. Pasakė R. V., kad jis jai sulaužė ranką ir kad kvies policiją. Jis pasakė, kad galinti kviesti, nes jis policijos nebijo. Atsistojusi norėjo susirinkti išmėtytus daiktus, bet dėl skaudamos rankos negalėjo, todėl paskambino dukrai ir paprašė, kad ji atvažiuotų. Kai po kokių 5 minučių atvyko jos dukra, buvo pilnas koridorius jos rūbų, o R. V. bėgiojo iš kampo į kampą. Dukra padėjo surinkti daiktus, kurių buvo visas automobilis, ir juos išvežė. Kai surinko daiktus, jai labai skaudėjo ranką, todėl dukros paklausė, ar ji nuveš ją į ligoninę. Kaltinamasis liepė kviesti policiją, o ji jam atsakiusi, kad ligoninėje bus policija, tuomet jis iškvietė policiją. Atvykusi policija iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri ją išvežė į ligoninę. Pareigūnai jos klausė, kas nutiko, ji pasakė, kad buvo ginčas, kurio metu prieš ją buvo panaudotas smurtas. Dėl šio įvykio buvo nedarbinga beveik tris mėnesius. Teigė, kad galva iki įvykio jai nesvaigo ir dabar nesvaigsta. Iki įvykio jokių vaistų nevartojo. Traumą patyrė dėl kaltinamojo tyčinio stūmimo, kai kaltinamasis paėmęs drabužius metė ant jos ir tuo pačiu ją stūmė, neleisdamas jai prieiti prie spintos. Tuo metu jis buvo labai įpykęs. Ji jo nenorėjusi apdraskyti, jo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Šis atvejis buvo antras, kai jis prieš ją pavartojo smurtą. Pirmą kartą tai buvo 2015 metais rugsėjo mėnesį, kai ji laukėsi nuo R. V. ir jis tą žinojo, po šio smurto pavartojimo dėl streso įvyko persileidimas. Ji vaikščiojo su kraujosruvomis, bet niekur nesikreipė, tai gali paliudyti darbe ją matę žmonės. Kad R. V. smurtavo ir anksčiau, niekas nežinojo, nes jai buvo gėda. Dėl šeimyninio statuso nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio beveik 5 metus ji su R. V. kartu gyveno kaip sugyventiniai. Jokių ketinimų įregistruoti jų santykius nebuvo. Gyvendama kartu ji važinėjo į kaltinamojo sodą, ten dirbdavo, tvarkydavo namelį, augino pomidorus, agurkus, abu sodindavo daržoves. Abu rūpinosi buto išlaikymu, ji duodavo į mėnesį 200 eurų už patarnavimus bei maistą. Maisto pirkdavo mažai, nes gaudavo iš ,,Raudonojo kryžiaus“ ir iš kitų organizacijų. Kiekvieną vasarą jie važiuodavo prie jūros, lankėsi jos mamos sodyboje, ten nakvodavo. Gamindavo mergaitėms valgyti, šukuodavo joms plaukus, ruošdavo ir lydėdavo mergaites į koncertus muzikos mokykloje, nuvesdavo jas į būrelius, lydėdavo į cirko būrelį kultūros rūmuose, į (duomenys neskelbtini) būrelį Jaunimo centre. Kai jie susipykdavo, iš namų neišsikraustydavo, visą laiką gyveno pas jį, kartu švęsdavo metines šventes, kartais važiuodavo į Jonavą pas jo dukterėčią, pas draugus, jos anūkė buvo kelis kartus atėjusi pas mergaites į gimtadienį. Taip pat buvo palikę pagloboti mergaites jos mamai, nes jie vyko į jos klasės susitikimą. Teigė, kad tuo metu, kai ji pas jį gyveno, kitos moterys pas jį negyveno, tačiau ji žinojo, kad jis susitikdavo mieste su pažįstamomis, kartu leisdavo laiką, jai sakė, kad ji jam neuždrausianti bendrauti su kitomis moterimis. Per penkis bendro gyvenimo kartu metus nebuvo tokio tarpo, kad jie būtų išsiskyrę ir per laikotarpį nuo 2013 metų iki šio įvykio jie visada gyveno kartu. Prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 172,55 eurų turtinei žalai atlyginti ir 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl patirto sužalojimo vis dar gydosi pas medikus, yra tęsiamos procedūros, nes jai yra sunku dirbti, vis dar jaučia skausmą ir naktį pabunda. Buvo lūžę abudu rankos kaulai per sąnarį, todėl ranka yra sunkiai valdoma, ji nėra tokia darbinga, kokia ji buvo iki įvykio, nes ranka nelinksta tiek, kiek reikia, lenkiant jaučia skausmą. Visas krūvis tenka kitai rankai, dėl ko pradeda skaudėti ir kitą ranką. Su sužalota ranka ji dar negali pilnai viską daryti taip, kaip buvo iki lūžio. Turėjo nedarbingumo lapelį, dėl ko buvo prarasta dalis pinigų, todėl prašo priteisti skirtumą - 132,60 Eur. Nurodė pirkusi vaistus ir, kadangi Lietuvoje vaistai brangūs, o dukra dažnai važiuoja į Lenkiją, tai dalį vaistų ji perka ten, nes pigiau. Pirko nuo skausmo ir raminančius vaistus, pavadinimo neatsimena, receptą išrašydavo gydytoja. Pradžioje gėrė raminamus, kad galėtų miegoti, nes su gipsu miegoti buvo labai sunku. Patyrė neturtinę žalą, nes jai buvo sukeltas skausmas, nepatogumas, baimė, stresas. Bijojo, nes kelis kartus kaltinamasis buvo pastebėtas prie dukros namo vakare su mašina pravažiuojant, taip pat grasino ir telefonu. Nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), jos darbas yra fizinis, reikalaujantis fizinės rankų jėgos, nes reikia pakelti ir apžiūrėti pagamintas detales. Prašė darbdavio, kad suteiktų fiziškai lengvesnį darbą, bet prašymas nebuvo patenkintas. Dirba (duomenys neskelbtini), detalės sveria 10-15 kg, jas ir su dviem rankomis sunku pakelti, o su viena, tuo labiau, darbas susijęs su fizinės jėgos panaudojimu, todėl dirbti padeda bendradarbiai. Jos atlyginimas nenukenčia tik gerų bendradarbių dėka, bet ar taip bus visada, negali pasakyti. Jaučia gėdą prieš bendradarbius, kad jai sugyventinis sulaužė ranką. Ranka buvo gipse visą vasarą, viena pati namuose ne viską galėjo apsitvarkyti, reikėjo, kad kažkas padėtų pasidaryti paprastus buitinius dalykus. Taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo nerimas, nemiga, dar ir dabar ramiai nesimiega dėl buvusio įvykio. Po šito įvykio dėl jos pergyveno abi dukros ir anūkė. Dabar gyvena pas dukrą, nors turi savo nuosavą būstą. Po įvykio prasidėjo ir galvos skausmai, nors anksčiau galvos neskaudėjo.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, liepos 8 dieną buvo gautas pranešimas, kad yra įvykęs buitinis konfliktas ir buvo panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Kiek žino, moteris kažkur norėjo išeiti, bet vyriškis neišleido, jie susipyko, vyras pradėjo mėtyti daiktus. Su kolege nuvyko nurodytu adresu, rado konfliktuojančius asmenis: vyrą ir moterį. Jie buvo sugyventiniai ir konfliktavo žodžiais. Bute, kambaryje, buvo du mažamečiai vaikai ir mergina, ant žemės buvo išmėtyti įvairių sezonų drabužiai, jų buvo nemažai. Moteris nurodė, kad buvo pastumta ir nukritusi ji susižalojo ranką, ji sakė, kad rinko daiktus ir vyras ją pastūmė ir jai įspyrė. Jos ranka buvo sutinus ir panirus. Vyriškis neigė, kad ją stumdė ir mušė. Negalėjo pasakyti, kodėl vyriškis kvietė policiją, jis jiems teikė kažkokį lapą, negalėjo pasakyti, kas ten buvo parašyta. Tą vyriškį vežėsi į komisariatą ir jis tą savo raštą pasiėmė su savimi pas tyrėją. Moteris prašė iškvieti greitąją med. pagalbą, todėl ji buvo iškviesta. Atvykusi greitoji med. pagalba apžiūrėjo moteriai ranką ir pasakė, kad reikės vykti į ligoninę. Vyriškį vežėsi į policijos komisariatą, nes jis buvo įtariamas smurtu artimoje aplinkoje. Vaikai elgėsi ramiai, jie buvo kitame kambaryje, iškvietė vaikų teisių apsaugos specialistus ir vaikai buvo perduoti kitam asmeniui. Nufotografavo įvykio vietą. Kiek atsimena, nukentėjusioji kaltinamąjį įvardijo kaip sugyventinį, sakė, kad jie nesusituokę.

Liudytoja K. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dienos nepamena, tačiau žino, kad nuvykus į įvykio vietą pamatė moterį su sužalota ranka, vyriškį ir dvi mergaites. Moteris buvo šoko būsenoje, susijaudinusi, teigė, kad jai skauda ranką, kad ją stumdė kaltinamasis. Nepamenanti, ar nukentėjusioji minėjo apie spyrį. Moteris buvo susijaudinusi, pasakojo, kad įvyko konfliktas. Vyras atrodė visiškai ramus, teigė, kad konfliktai vyksta ne pirmą kartą, pykosi su nukentėjusiąja. Moteris teigė, kad kaltinamasis ją pastūmė, vyriškis tai neigė. Jis nurodė, kad nukentėjusioji norėjo išeiti su draugėmis į miestą, dėl to kilo konfliktas, o moteris teigė, kad jis nenorėjo jos išleisti. Kiek pamenanti, policiją kvietė moteris. Įvykis buvo fiksuotas vaizdo registratoriumi. Buvo iškviesti medikai ir moterį išsivežė, kadangi įtarė lūžį. Kaltinamasis įvykio metu davė jiems pareiškimą, kurio nepriėmė, nurodė, kad galės pateikti tyrėjui, kadangi jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, o paskui moteris atėjo rašyti pareiškimo. Kaltinamasis ir nukentėjusioji patys pripažino aplinkybę, kad jie gyvena kartu. R. V. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo sulaikytas dviem paroms.

Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos mamos R. B. sugyventinis. 2018 m. liepos mėnesį paskambinusi mama, pasakė, kad įvyko konfliktas su Romu, paprašė, kad atvažiuotų ir padėtų jai susirinkti daiktus. Atvykusi pamatė, kad mamai sužalota ranka, todėl ji surinko išmėtytus daiktus. Jai esant mama su kaltinamuoju dar kartą sukonfliktavo, kaltinamasis gąsdino policijos pareigūnais, neišleido iš buto. Atvykusiems pareigūnams motina papasakojo, kad jie sukonfliktavo, nes ji norėjo išeiti į miestą, o kaltinamasis jos neišleido, jis pastūmė mamą ir ji krisdama atsirėmė ranka ir taip ją susižalojo. Jai girdint kaltinamasis pripažino pareigūnams, kad įvyko konfliktas, jis tuo metu mamą pastūmė ir ji krisdama užsigavo ranką. Mamos turėtus daiktus iš kaltinamojo buto pervežė pas save į butą. Daiktų buvo pakankamai daug, nes jie penkis metus gyveno kartu. Mama su kaltinamuoju buvo sugyventiniai ir kartu gyveno nuo 2013 metų, mama pas jį gyveno pastoviai, o ne protarpiais, ji kaltinamojo mergaites nuvesdavo ir pasiimdavo iš darželio, vesdavo į būrelius, į muzikos mokyklą, kiekvienais metais važiuodavo į Palangą, stovyklaudavo prie Dusios ežero, pasiimdavo ir jos mergaitę kartu į Palangą, nes ji tuo metu dirbo. Kaip ir visi žmonės, gyvendama kartu, mama tvarkė namus, gamino valgį, rūpinosi vaikais, pačiu kaltinamuoju. Žino, kad kaltinamojo mergaitės lanko muzikos mokyklą, nes kartą mama vedė mergaitę į muzikos mokyklą ir ji ėjo kartu. Žino, kad kaltinamasis turėjo sodą, mama pradžioje dažnai važiuodavo kartu, paskui rečiau, sode ravėdavo daržus, laistydavo šiltnamį. Pažįsta R. dukras, žino jų vardus – R. ir K., su jomis ne kartą bendravo, būdavo mergaičių gimtadieniuose. Mamos ir kaltinamojo namuose vykdavo šventės: mergaičių gimtadieniai, Kalėdos. Per gimtadienius dalyvaudavo mergaitės, R., jos mama visada ruošdavo stalą, ateidavo mergaičių mama. Ją su dukra irgi pakviesdavo į gimtadienius. Palaikė artimus ryšius. Be kaltinamojo, kito draugo jos mama, kiek žino, neturėjo. Šiuo metu mama gyvena pas ją, turi savo asmeninį kambarį. Nurodė nežinanti, ar mama su kaltinamuoju naudojosi bendromis lėšomis, kartu mokėjo už butą, maistą, kurą. Teigė, kad jos mamos ir R. mergaičių santykiai buvo labai geri. Mama alkoholio nevartoja, tik per šventes simboliškai išgeria taurę vyno. Nėra girdėjusi, kad mamai svaigtų galva ar ji eidama kristų. Yra mačiusi, kaip mama iš parduotuvės į R. butą nešdavo maistą, kaip gamino maistą R. V. namuose. Mano, kad tarp mamos ir kaltinamojo buvo šeiminiai santykiai.

Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamasis - jos mergaičių tėvas, buvęs sugyventinis. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta, su ja susipažino per R. V.. Šiek tiek žino apie praeitų metų liepos mėnesio įvykius, kad įvyko konfliktas, kaip suprato, jis vyko dėl mergaičių. Nurodė, kad nukentėjusioji yra truputį isteriška, ji konfliktuodavo su mergaitėmis. Apie šį konfliktą sužinojo iš mergaičių, jos sakė, kad teta jas barė, o tėtė užstojo. Pats V. trumpai pasakojo apie šį konfliktą, minėjo, kad eilinį kartą susipyko. Jai neatrodo, kad nukentėjusi su R. V. kartu gyveno, nes nukentėjusioji tai būdavo, tai nebūdavo, ateidavo, susipykdavo, išeidavo. Ji pati dažnai būdavo pas mergaites bute, tik nenakvodavo. Kada mergaitėms buvo reikalinga pagalba, jos paskambindavo jai, ji ateidavo. Nurodė turinti problemų su alkoholio vartojimu, taip pat nurodė konfliktavusi su R. V., jis jai ne kartą buvo iškvietęs policiją. Iš pradžių, kai nukentėjusioji susipažino su kaltinamuoju, jos santykiai su mergaitėmis buvo normalūs, bet paskutiniu metu R. su jomis nesutardavo. Žino, kad R. V. su nukentėjusiąja važiuodavo į keliones, nesidomėjo, kur. Ji irgi dažnai važiuodavo kartu, važiuodavo trise, pvz., prie Dusios ežero. Nukentėjusioji važiavo kaip kaltinamojo draugė. Ar kaltinamasis su nukentėjusiąja važiuodavo į Palangą, nežino, taip pat nežino apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo artimesnį tarpusavio ryšį. Teigė, kad mergaites į muzikos mokyklą pagrinde vedžiodavo ji, nukentėjusioji tai darė gal kokį kartą. Pasitikėjo nukentėjusiąja dėl mergaičių, bet tas pasitikėjimas laikui bėgant išblėso. Jos mažesnė mergaitė groja smuiku, o vyresnė - fortepijonu. Vyresnė mergaitė pradžioje lankė chorą (duomenys neskelbtini), paskui sportinius šokius, dailę. Mažesnė irgi pradžioje lankė chorą (duomenys neskelbtini), paskui sportinius šokius, cirką lankė kultūros rūmuose, kur ji dažnai lydėdavo. Teigė, kad santykiai tarp jos mergaičių ir nukentėjusiosios pablogėjo prieš du-tris metus.

Liudytoja R. V., apklausoje dalyvaujant psichologei G. Č., parodė, kad neatsimenanti, kada teta R. B. pradėjo pas juos gyventi. Pradžioje tetos ir tėčio santykiuose buvo geri. Teta R. pas juos gyveno ne visada, kartais ji su tėčiu išsiskirdavo ir su daiktais išeidavo. Taip buvo kokius 5, 6 kartus, po to vėl grįždavo. Pradžioje teta buvo joms gera, bet po kiek laiko ji pradėjo truputį pykti ant jų. Teta pradėjo su jomis gyventi, kad jas prižiūrėtų, nes tėtis ieškojo tetos, kuri galėtų su jomis pabūti. Teta turėjo su jomis žaisti, bendrauti, bet taip nebūdavo, nes ji tik sėdėdavo ant fotelio, turėjo kompiuterį, ji daug laiko praleisdavo prie kompiuterio, dar žiūrėdavo televizorių. Kai tėčio nebūdavo namie, teta su jomis labai negražiai elgdavosi, vienai duodavo saldainį, o kitai neduodavo. Girdėdavo, kad tėtis su teta susibardavo, nes teta neduodavo pinigėlių už tai, kad ji naudoja vandenį, šviesą. Žino, kad teta turi anūkę. Įvykio dieną, kai tėtis su teta R. susibarė, teta išėjo iš namų. Tą dieną jie ruošėsi važiuoti uogauti, tėtis pasiūlė ir R. važiuoti kartu, ji sutiko, bet po to kažkaip slaptai, tyliai norėjo išeiti nieko nepasakius. Tėtis pastebėjo, kad R. ruošiasi išeiti ir jos paklausė, kur ji eis, ji pasakė, kad ruošiasi pas savo mamą. Tėtis jai pasakė, kad jie ruošiasi uogauti, po to jie susipyko. Ginčas tarp jų vyko namuose. Kai jie ginčijosi, ji paėmė K. ir jos nuėjo į savo kambarį, kad nematytų, kaip jie barasi. Būdama kambaryje išgirdo, kaip kažkas krito, tada pradarė kambario duris ir pamatė, kad teta R. yra ant žemės, ji sakė, kad ją tėtis pastūmė ir kad jai labai skauda ranką. Tada tėtis pasakė, kad ji pati slydo ant skuduro. Pati šio momento ji nematė. R. tėčio išsigando ir sakė, kad viskas jai gerai, bet tėtis paėmė jos daiktus ir padėjo ant žemės, kad juos pasiimtų ir greičiau išeitų. R. norėjo pas juos likti, bet tėtis nebenorėjo, nes ji labai kėlė ginčus. R. sakė, kad ji iškvies policiją ir parašys pareiškimą, tada tėtis atsakė, kad ir jis parašys pareiškimą ir iškvies policiją, įėjo į jų kambarį, pasiėmė lapą ir pradėjo rašyti pareiškimą, iškvietė policiją. Dar buvo iškviesta greitoji pagalba, nes tetai R. skaudėjo ranką. Atvykusi greitoji tetą išvežė, nes ranka jai buvo sulūžusi. Tėtis joms sakė, kad teta R. teisme sakė, kad ji jas vedžiojo iš būrelių, bet ji kokį vieną ar du kartus buvo jas parvedus. Jas daugiausia į būrelius vedžiojo mama. Jie su teta R. buvo nuvažiavę į Šventąją, kur R. su savimi vežėsi anūkę ir kelionei davė puse pinigų. Kartais jos pabūdavo kartu su R. anūke. Su teta R. yra važiavę į sodą gal kokius 5 kartus, kur R. ravėdavo braškes, tvarkydavo namelį. R. joms kartais pagamindavo valgyti, bet ji su jomis nevalgydavo. Ji yra šventusi šventes kartu, buvę pas R. mamą, buvo nuvykę į kaimą, ten nakvojo, ėjo į mišką grybauti. Teigė, kad teta R. pas juos gyveno gal metus laiko, vėliau patikslino, kad jai buvo 4 metai, kai teta pradėjo pas juos gyventi, ji dar į mokyklą nėjo, o dabar eina į trečią klasę. Dar būdavo, kad pas juos ateidavo ir kitos tetos: D., tetos su šunimis. Nurodė, kad teta R. nebuvo vienintelė teta, kuri gyveno pas juos visą laiką, bet R. gyveno ilgą laiką.

Liudytoja K. V., apklausoje dalyvaujant psichologei G. Č., parodė, kad tėtis susipyko su teta R.. Kas įvyko tą dieną, nematė, nes buvo uždarytos kambario durys. Tėtis jai pasakojo, kad jis liepė R. susirinkti rūbus, tačiau ji to nedarė, todėl tėtis juos pats iškrovė iš spintų. R. tada šoko ant tėčio, jis pasitraukė, todėl teta nugriuvo ir susilaužė ranką - taip jai pasakojo tėtis. Ji pati girdėjo tik tai, kad tėtis liepė tetai pasiimti visus rūbus ir girdėjo, kaip teta nukrito, po ko ji iš smalsumo atidarė duris ir pamatė, kad teta jau buvo parkritus. Tėtis tetai R. sakė, kad iškvies policiją, o teta atsakė ,,ir kviesk, tada man nereikės kviesti“. Po to tėtis paskambino policijai, kad išvežtų tetą, atvažiavo policija, tada teta paskambino greitajai pagalbai ir savo dukrai R.. Po to jos abi susikrovė rūbus, tetą išvežė su greitąja pagalba, tėtį išvežė policija, o jas pasiėmė jos krikšto tėtė. Tėtis su teta dažnai susipykdavo, bet po to jie vėl susidraugaudavo. Pažymėjo, kad prieš įvykį teta kelias savaites gyveno kartu su jais, teigė, kad teta R. jai nepatinka, nes ji jas erzindavo, t. y., kai tėtė būdavo šalia, teta vaidino gerutę, o kai nebūdavo, teta nekalbėdavo su jomis arba su viena iš jų draugaudavo, su kita nedraugaudavo. Jomis daugiau rūpinosi mama, o teta rūpinosi savo anūke. Valgyti joms gamino tėtis, teta R. kokius du kartus gamino valgyti. Rūbelius į mokyklą ruošdavo tėtis, teta tik kokį vieną kartą buvo suruošusi. Į mokyklą vesdavo tėtis, o į būrelius dažniausiai vesdavo mama. Teta R. gal kokius du kartus yra vedusi. Teta R. važiuodavo į sodą kartu, sode ji ravėdavo, kartais sutvarkydavo sodo namelį, kartais ir mama važiuodavo į sodą ir tvarkydavo namelį. Teta R. su jais yra šventusi Kalėdas, Naujus metus. Su ja važiavo prie jūros. Vieną kartą, kai vyko prie jūros, teta irgi vyko su savo anūke ir tik ja rūpinosi, o joms neleido su anūke pažaisti.

2018 m. liepos 8 d. protokolu-pareiškimu R. B. pranešė policijai, kad 2018 m. liepos 8 d. apie 10.30 val. prieš ją smurtavo sugyventinis R. V., spirdamas vieną kartą į sėdmenis, po to tyčia stūmė, dėl to ji griuvo ir susižalojo kairę ranką (1 t., b. l. 1).

Apžiūros 2018 m. liepos 8 d. protokole ir fotonuotraukose užfiksuota apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. liepos 25 d. išvada Nr. G 653/2018, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio logotipinio lūžimo, alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje (1 t., b. l. 48).

Tarnybiniu 2018 m. liepos 8 d. pranešimu policijos pareigūnė informavo apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį, apie kurį policijai pranešė nukentėjusios R. B. sugyventinis R. V.; pareigūnams R. B. paaiškino, kad sugyventinis R. V. koridoriuje vieną kartą spyrė jai į koją, po to pastūmė, dėl ko ji krisdama ant grindų susižalojo ranką, matomas kairės rankos riešo patinimas (1 t., b. l. 16-18).

Tarnybiniu 2018 m. liepos 8 d. pranešimu Alytaus apskrities VPK specialistas informavo, kad 2018 m. liepos 8 d. 12.14 val. Alytaus apskrities VPK buvo gautas Alytaus GMP darbuotojos telefoninis pranešimas, kad į ligoninės priėmimo skyrių pristatė R. B., kuri nukentėjo 2018 m. liepos 8 d. apie 11.00 val. namuose susimušusi su sugyventiniu. Nustatytas nepatikslintas riešo sužalojimas, vėliau nustatytas kairės rankos riešo lūžimas (1 t., b. l. 19).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2018 m. liepos 8 d. apie 11.05 val. R. V. pranešė policijai apie namuose kilusį konfliktą su buvusia sugyventine, kuri triukšmaudama išgąsdino du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 20-25).

Akistatos protokole fiksuoti dviejų suvestų į akistatą asmenų R. B. ir R. V. parodymai. Akistatos metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2018 m. liepos 8 d. apie 10.30 val. ji su savo sugyventiniu R. V. susipyko dėl to, kad ji norėjo išeiti iš namų, o jis pasakė, kad jo namuose bus jo tvarka. Konflikto metu R. jai pasakė, kad ji susirinktų savo daiktus ir išeitų iš jo namų, ji norėjo išeiti, pasakė, kad kai grįš, susirinks, bet jis priėjęs prie jos įspyrė į sėdmenis, ji pajautė fizinį skausmą, tuomet jis atsitraukė ir pradėjo iš spintos mėtyti drabužius, ji norėjo susirinkti savo daiktus ir priėjo prie jo, o jis ją ranka pastūmė, ji neišlaikė pusiausvyros ir krito atbula, krito daugiau ant kairio šono ir atsirėmė kaire ranka, tuomet pajautė stiprų skausmą ties riešu. Po to pasikėlė ir skambino savo dukrai, kad ji padėtų daiktus surinkti. Ji pati policijos nenorėjo kviesti, nes pareiškimo nesiruošė rašyti. Policiją iškvietė jos buvęs sugyventinis, bet kam kvietė, negirdėjo. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo, kas atsitiko, tada buvo iškviesta greitoji pagalba. Išklausiusi R. V. parodymus, nurodė, kad juos girdėjo ir suprato, bet pasiliekanti prie savo duotų parodymų.

Akistatos metu įtariamasis R. V. parodė, kad R. B. parodymus girdėjo, juos suprato ir su R. parodymais sutinka iš dalies, tai yra, sutinka, kad tarp jų buvo konfliktas, dėl to, kad ji norėjo išeiti, o jis norėjo, kad jie kartu pakalbėtų apie jų bendrus dienos planus, nesutiko su tuo, kad jis R. B. įspyrė į sėdmenis. Taip pat sutinka, kad jis iš spintos mėtė jos drabužius, nes norėjo, kad R. išeitų iš jo namų, tuomet ji priėjo prie jo ir norėjo rankomis apdraskyti jo veidą, bet jis atsitraukė ir rankomis norėjo apsiginti, tai gal ir galėjo netyčia R. pastumti, o gal ji pati susipainiojo tarp drabužių ir neišlaikius pusiausvyros nukrito. Po to jis paskambino į policiją su tikslu, kad apramintų jo draugę R. B., kadangi ji garsiai rėkia, triukšmauja, o namuose yra mažametės mergaitės. Mergaitės jų konflikto nematė, jos buvo savo kambaryje užsidarę duris (1 t., b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų bylos duomenų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. V. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, žodinio konflikto metu šeimos narei – sugyventinei R. B. įspyrė vieną kartą į sėdmenis, po to pastūmė, dėl ko nukritus ji susižalojo kairę ranką ir dėl kairio stipinkaulio logotipinio lūžimo, alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo nukentėjusiajai R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusios sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nepripažino įspyręs ir pastūmęs nukentėjusiąją, paaiškino, kad jis tik paėmė nukentėjusios drabužius, padėjo prie durų ir liepė eiti iš buto, po to nukentėjusioji stvėrė jam už akių, jis ją atsistūmė, dėl ko ji, susipainiojusi tarp rūbų, pargriuvo. Tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys, kurie patvirtina fizinio smurto, vartoto prieš R. B., faktą. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad įvykio dieną ji buvo prie durų, avėsi batus, o kaltinamasis kalbėdamas ėjo link jos. Kai ji darė buto duris, jis jau buvo užsimojęs, bet susilaikė. Kai ji ruošėsi išeiti į miestą, kaltinamasis įspyrė jai į sėdmenis bei, atidaręs spintą bei buto duris, į laiptinę pradėjo mėtyti jos daiktus, drabužius. Ji surinko tuos daiktus iš laiptinės ir nešė atgal į spintą, tai jis tada kitus drabužius išmetė koridoriuje. R. B. teigė nerėkusi ant R. V. ir jo tikrai nestūmusi. Benešant drabužius jis abiem rankomis ją stūmė, neleisdamas eiti su nešamais drabužiais prie spintos, ji nugriuvo, nes nuo to smūgio neišsilaikė, po to bandė stotis ir pajuto, kad skauda ranką. Krisdama rėmėsi ranka, kad susilaikyti. Iš karto pasakė R. V., kad jis jai sužalojo ranką. R. B. parodymus patvirtino posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. B. ir K. B., šie liudytojai patvirtino, kad atvykus į butą nukentėjusioji paaiškino tas pačias sužalijimo aplinkybes, nurodydama, kad sugyventinis R. V. smurtavo jos atžvilgiu, įspyrė į sėdmenis, pastūmė, ji nugriuvo ir susilaužė ranką. Nukentėjusios dukra liudytoja apklausta R. B. parodė, kad jai atvykus padėti mamai susirinkti išmėtytų drabužių, jau buvo atvykę pareigūnai ir mama pareigūnams sakė, kad jie sukonfliktavo, nes ji norėjo išeiti į miestą, o kaltinamasis jos neišleido, jis pastūmė mamą ir ji krito, atsirėmė ranka ir taip susižalojo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad R. V. pasakė pareigūnams, kad įvyko konfliktas, jis tuo metu mamą pastūmė ir ji krisdama užsigavo ranką. Mažametė kaltinamojo dukra R. V., apklausta liudytoja, parodė, kad būdama kambaryje išgirdo, kaip kažkas krito, tada pradarė kambario duris, pamatė, kad teta R. guli ant žemės, ji sakė, kad ją tėtis pastūmė ir kad jai dabar labai skauda ranką. Šie nukentėjusios ir liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo, o nukentėjusioji R. B. nukrito dėl to, jog jos kojos neva susipynė tarp išmėtytų drabužių. Specialisto išvada patvirtina, kad R. B. padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio stipinkaulio logotipinio lūžimo, alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; daugiau tikimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. tyčia spirdamas nukentėjusiajai į sėdmenis ir abiemis rankomis ją pastumdamas, suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. V. nukentėjusiajai R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015). Taigi, kaltinamojo R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš šeimos narį ar artimą giminaitį. Kadangi kaltinamasis neigė, kad jį su nukentėjusia siejo sugyventinių santykiai, teismas pasisako ir dėl šeimos narių sampratos. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu aspektu aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama <...> santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Dėl to būtų klaidinga teigti, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos <...>. Kita vertus, iš konstitucinės jurisprudencijos išplaukia ir tai, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013).

Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji nebuvo jo sugyventinė ir jis su ja nevedė bendro ūkio, nebuvo ir bendrų tikslų, juos siejo tik lova ir tai ne ištisai, taip jo bute jie su pertraukomis gyveno apie 4-5 metus, valgydavo atskirai, nes nesutapo jų valgomas maistas, todėl R. ruošdavo maistą sau atskirai ir atskirai jį pirko, teigė net nežinantis, koks yra jos uždarbis. Pripažino, kad jos rūbų buvo pas jį namie, tačiau taip pat nurodė, kad ir kitų moterų drabužių yra jo namuose. Jis R. nelaikė savo sugyventine, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad jis su nukentėjusiąja kartu gyveno jam priklausančiame bute, palaikė intymius santykius, taip pat kad jo bute buvo daug nukentėjusios įvairių sezonų drabužių bei asmeninio naudojimo daiktų. Juos siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. Kaltinamojo teigimu, gyvenant su nukentėjusiąja dažnai išsiskirdavo ir negyvendavo dėl nesutarimų, nes ji buvo konfliktinė asmenybė, tačiau partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktavo ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyveno atskirai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-222/2016, 2K-301-139/2016). Nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamasis pripažino, kad jis bendro gyvenimo su nukentėjusiąja laikotarpiu turėjo ir kitų moterų, tačiau ši aplinkybė byloja apie kaltinamojo netinkamą požiūrį į partnerystės santykius, tačiau jokiu būdu nepaneigia partnerystės (sugyventinių) su R. B. buvimo fakto.

Tai, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo sugyventinių santykiai, patvirtina nukentėjusios parodymai, kad jie kartu važinėjo į sodą, kur sutvarkė namelį, augino pomidorus, agurkus, abu sodino daržoves, abu kartu apkalė seną namuką. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis buvo nustatęs sumą, kurią ji jam duodavo už vandenį, šilumą, maistą, tai yra į savaitę po 40 eurų. Kai jis išvykdavo į komandiruotę kelioms dienoms, ji prižiūrėdavo mergaites, netgi susikeisdavo pamainomis, jei jos nesutapdavo, detaliai nurodė, kokius būrelius mergaitės lankančios. Teigė, kad kai susipykdavo su kaltinamuoju, iš namų neišsikraustydavo, visą laiką gyveno pas jį, kartu švęsdavo metines šventes, kartais važiuodavo į Jonavą pas jo dukterėčią, pas draugus. Per penkis gyvenimo kartu metus nebuvo tokio tarpo, kad jie būtų išsiskyrę ir per laikotarpį nuo 2013 metų ji niekada negyveno atskirai nuo kaltinamojo. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir jos dukters R. B. prodymai, kad jos mama R. B. su kaltinamuoju buvo sugyventiniai ir kartu gyveno nuo 2013 metų, mama pas jį gyveno pastoviai, o ne protarpiais, ji kaltinamojo mergaites nuvesdavo ir pasiimdavo iš darželio, vesdavo į būrelius, į muzikos mokyklą, kiekvienais metais važiuodavo į Palangą, stovyklaudavo prie Dusios ežero, pasiimdavo ir jos mergaitę kartu į Palangą, nes ji tuo metu dirbo; gyvendama kartu, mama tvarkė namus, gamino valgį, rūpinosi vaikais, pačiu kaltinamuoju. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kartu su mama yra vedusi kaltinamojo dukras į muzikos mokyklą, taip pat mačiusi, kaip mama iš parduotuvės į R. butą maistą nešdavo, kaip gamino maistą V. namuose, taigi, tarp kaltinamojo ir jos mamos buvo šeiminiai santykiai. Faktą, kad tarp R. V. ir R. B. buvo susiklostę šeiminiai santykiai, patvirtina ir teisiamąjame posėdyje apklaustų kaltinamojo mažamečių dukrų R.s ir K. V. parodymai, kad R. jų namuose gyveno keletą metų, jos su teta R. ir jos anūke buvo nuvažiavę į Šventąją, taip pat yra važiavę į sodą gal kokius 5 kartus, kur R. ravėdavo braškes, tvarkydavo namelį; kai teta R. gyveno su jomis, ji yra gaminusi joms valgyti, skalbusi drabužius, ruošusi rūbelius į mokyklą, prausdavusi jas, būdavusi kartu namuose.. Mergaitės teigė, kad su teta R. nelabai gerai sutardavusios, nurodė, kad teta su jais yra šventusi Kalėdas, Naujus metus, važiavusi prie jūros. Taigi, kaltinamojo teiginiai, kad R. B. nebuvo jo sugyventinė ir kad jie nevedė bendro ūkio, vertinami kaip siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, siekant padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į lengvesnę. Liudytojos N. J. parodymai, kad nukentėjusioji buvusi truputį isteriška, ji konfliktuodavo su mergaitėmis, kad R. V. su nukentėjusiąja važiuodavo į keliones, kad iš pradžių, kai nukentėjusioji susipažino su kaltinamuoju, jos santykiai su mergaitėmis buvo normalūs, bet paskutiniu metu R. su jomis nesutardavo, jų tarpusavio santykiai pablogėjo prieš du-tris metus, taip pat iš dalies patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusios partnerystės (sugyventinių) santykių buvimo faktą.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus konstatuotina, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį siejo partnerystės (sugyventinių) santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o smurtas kaltinamojo buvo pavartotas artimoje aplinkoje. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. V. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, veikė neapibrėžta tyčia, pagal pavojingumą ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. nedirba, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, anksčiau buvęs nuteistas ir nors teistumai išnykę, tai charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusikalsti. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) draugijos bei sveikuolių klubo (duomenys neskelbtini) pateiktuose raštuose yra charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, tačiau atsižvelgus į R. V. padarytos veikos pobūdį ir jos priežastis, į tai, kad nusikaltimas nesukėlė itin sunkių padarinių, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis vienas augina dvi mažametes dukras, yra teigiamai charakterizuojamas, siekiant išsaugoti jo teigiamus socialinius ryšius, teismas mano, kad bausmės tikslus dar galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurių visuma turės poveikį kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimas

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiosios R. B. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl ko nukentėjusiajai buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje (1 t., b. l. 134-135), jos gydymo išlaidos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Gydymo paslaugų apskaitos išraše detalizuotos nukentėjusiajai suteiktos gydymo paslaugos ir nurodyta jų kaina - 200,41 Eur (1 t., b. l. 136), todėl iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 200,41 Eur PSDF biudžetui padaryta žala dėl nukentėjusios gydymo.

Nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio ir turėtų išlaidų dėl advokato dalyvavimo procese išsprendimas

Nukentėjusioji R. B. civiliniu ieškiniu prašo iš R. V. priteisti 172,55 Eur turtinei ir 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 850 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 175-178). Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro 132,60 Eur neteiktų darbinių pajamų dėl du mėnesius turėto nedarbingumo ir 39,95 Eur išlaidų už medikamentus. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. R. B. nurodė, kad vis dar jaučia skausmą ir gydosi, jai yra sunku dirbti, ji nėra tokia darbinga, kokia ji buvo iki įvykio, nes ranka nelinksta tiek, kiek reikia, lenkiant jaučia skausmą. Visas krūvis tenka kitai rankai, dėl ko pradeda skaudėti ir ją. Su sužalota ranka ji dar negali pilnai visko daryti taip, kaip buvo iki lūžio. Patyrė neturtinę žalą, nes jai buvo sukeltas skausmas, nepatogumas, baimė, stresas. Bijojo, nes kelis kartus kaltinamasis buvo pastebėtas prie dukros namo pravažiuojantis su mašina, grasino ir telefonu. Teigė jaučianti gėdą prieš bendradarbius, kad jai sulaužė ranką. Ranka buvo gipse visą vasarą, viena pati ne viską galėjo apsitvarkyti, reikėjo, kad kažkas padėtų pasidaryti paprastus buitinius dalykus. Taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo nerimas, nemiga, dar ir dabar ramiai nesimiega dėl buvusio įvykio. Po šito įvykio dėl jos pergyveno abi dukros ir anūkė. Po įvykio prasidėjo ir galvos skausmai, nors anksčiau galvos neskaudėjo.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Nukentėjusios prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 132,60 Eur neteiktos darbinės pajamos dėl du mėnesius turėto nedarbingumo, kurių dydį patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 178) ir UAB (duomenys nesklebtini) pažyma apie R. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (1 t., b. l. 180) ir 39,95 Eur išlaidų už medikamentus, kurioms patvirtinti nukentėjusioji pateikė ,,Eurovaistinės“ kvitą 7,05 Eur sumai, nurodė, kad kiti medikamentai pirkti Lenkijoje pagal gydytojo išrašytus receptus. Remiantis šiais duomenimis yra nustatyta, kad nukentėjusiosios nurodytos 172,55 Eur išlaidos yra pagrįstos iš dalies – 139,65 Eur sumai, jos atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl jos privalo būti atlygintos, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo. Likusioje dalyje dėl 32,90 Eur turtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, taip pat, į tai, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017). Įvertinus tai, kad 32,90 Eur turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, deklaratyviai nurodydama, kad medikamentus pirko Lenkijoje, nes ten pigiau, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas tik 139,65 Eur sumai, o likusioje dalyje - dėl 32,90 Eur turtinės žalos priteisimo - atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad nukentėjusioji R. B. dėl kaltinamojo jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, dėl to sutriko miegas, pablogėjo sveikata, dėl jaučiamo rankos skausmo ji iki šiol negali dirbti taip, kaip dirbo iki sužalojimo, po sužalojimo reikėjo kitų asmenų pagalbos buityje. Visi šie išgyvenimai bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusios patirtą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusioji kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į kaltinamojo turtinę padėtį, siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajai nustatytina 2 000,00 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. prašo priteisti 850,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad pagal sutartį su advokatu jam sumokėjo 850 Eur (t. 1, b. l. 147 ir t. 2, b. l. 21).

Nukentėjusiąją bylos procese atstovavo advokatas A. V. Pilipčikas, kuris susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusios interesus ikiteisminiame tyrime, dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, kurie truko pakankamai ilgą laiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas kaltu, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, taip pat įvertinęs advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad už advokato suteiktas paslaugas prašoma priteisti 850,00 Eur suma yra teisinga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. V. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį R. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį R. V. per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. V. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 200,41(du šimtus eurų 41euro centą) Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš R. V. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. 139,65(vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 65 euro centus) Eur turtinei ir 2 000,00 (du tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 850,00 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.