Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo S. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. už kiekvieną nelegaliai dirbusią darbuotoją po 10 000 Lt bauda, iš viso 20 000 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. 500 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., S. P. paskiriant galutinę administracinę nuobaudą - 20 000 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. už tai, kad ji, būdama S. P. individualios įmonės „A (duomenys pakeisti)“ savininke, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimu būdama bausta dėl nelegaliai 2011-10-17 dirbusios darbuotojos, 2012-09-06 apie 14 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau - Vilniaus teritorinis skyrius) inspektorių M. I., V. Ž. ir K. V. patikrinimo metu kavinėje „P (duomenys pakeisti)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastos nelegaliai dirbusios indų plovėja Z. G. ir padavėja A. M.. Patikrinimo metu su minėtomis darbuotojomis darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. S. P. taip pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas.

Taip pat S. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama S. P. individualios įmonės „A“ savininke, Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektorių M. I., K. V. ir V. Ž. inspektavimo metu 2012-09-06, apie 14 val., kavinėje „P“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo viešai - įmonės informaciniame stende paskelbusi įmonės darbuotojų 2012 metų rugsėjo mėnesio darbo grafiko, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos DK 147 str. 3 d. nuostatas.

Visos anksčiau aptartos faktinės ir teisinės aplinkybės reiškia, kad yra pagrindas taikyti S. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš S. P. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jai paskirta galutinė administracinė nuobauda) užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Apylinkės teismas paskyrė S. P. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 10 000 Lt baudą ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 20 000 Lt baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-137-648/2012).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. S. P. padarė teisės pažeidimą darbo srityje. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009).

Apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima laikyti jos prisipažinimą padarius teisės pažeidimą ir nuoširdų gailestį. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). S. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji leido A. M. ir Z. G. pasimokyti kavinėje be jokių teisinių įsipareigojimų (b.l. 10). Apeliantė teismo posėdyje nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir rašytiniame paaiškinime (b.l. 43). Tokių S. P. paaiškinimų davimas neleidžia tvirtinti, kad ji prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo, o jos gailėjimasis yra nuoširdus.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė padarė inkriminuotą teisės pažeidimą jau būdama bausta administracine tvarka už nelegalų darbą (b.l. 25-27). Įstatymų leidėjas, įvertinęs pakartotinio nelegalaus darbo pavojingumą, nustatė griežtas administracines nuobaudas. Be to, toks S. P. elgesys itin neigiamai apibūdina jos asmenybę, kadangi ji visiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, jai praeityje paskirta administracinė nuobauda nepadarė jokio teigiamo poveikio.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad S. P. individuali įmonė 2010-2011 m. patyrė nuostolius, ji yra pensinio amžiaus, darbo inspektoriai 2012-10-17 atliko jos individualios įmonės patikrinimą, per kurį nenustatė nelegalaus darbo atvejų ir kitų teisės pažeidimų, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti apeliantės teisinę padėtį. Pasak S. P., nedelsiant po darbo inspektorių patikrinimo ji įformino darbo santykius su įmonės darbuotojomis. Akivaizdu, kad apeliantės tokių veiksmų atlikimo priežastis buvo darbo inspektorių patikrinimas, o ne savanoriškas siekis oficialiai įdarbinti kavinės darbuotojas, mokėti mokesčius. Todėl pastaroji aplinkybė negali būti pripažinta kaip S. P. atsakomybę lengvinanti. Teisės pažeidimo trumpalaikiškumas, kai teisės pažeidimas nustatytas asmenims nelegaliai dirbant trumpą laiką, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti išimtį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Nagrinėjamu atveju nesiremtina apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nes jose nustatytos aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas taip pat neaktualus šioje byloje, nes minėtame nutarime buvo sprendžiamas visiškai kitas klausimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasi šia nuostata, apeliantė gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jai būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-10 nutarimą S. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimą nepakeistą ir S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.