Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. K. įgalioto atstovo advokato Tomo Bagdanskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo T. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo dėl nelegaliai dirbusių R. Č., R. J., V. J., A. P., V. N., T. Š. ir jam paskirta galutinė subendrinta 12000 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo dėl nelegaliai dirbusių V. S. ir V. L. bei dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. pažeidimo nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdamas darbdaviu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2011 m. liepos 18 d. susitarė su V. S. dėl darbo įmonėje (statybos projektų vadovo) statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., darbo užmokesčio 2000 Lt per mėnesį, darbo laiko po 8 valandas 5 dienas per savaitę; su V. L., R. J., T. Š., A. P., V. N. dėl darbo bendrovėje (patalpų tinkavimo – dažymo darbai) statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., darbo užmokesčio – 12 Lt už 1 m² sienų apdailos ir 14 Lt už 1 m² lubų apdailos darbus, darbo laiko – po 8 valandas 5 dienas per savaitę ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo; su R. Č., V. J. dėl darbo bendrovėje (patalpų dažymo darbai) statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., darbo užmokesčio – 8 Lt už 1 m² sienų ir lubų apdailos darbus, darbo laiko – nuo 8 val. iki 17 val. per dieną ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo; tačiau prieš darbo pradžią nesudarė su minėtais asmenimis darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo leido V. S. laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19 ir V. L., R. J., T. Š. laikotarpiu nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26; A. P. ir V. N. – 2011-08-03, R. Č. ir V. J. – laikotarpiu nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21 dirbti nelegalų darbą bendrovėje, taip pažeisdamas LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d. nuostatas ir padarydamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Taip pat T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas darbdaviu 2011 m. rugpjūčio 24 d. darbuotojui V. S., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 400 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nelegaliam darbui pripažinti yra būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-397/05, N575-858/2010).

Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009).

Nors T. K. neigia padaręs pažeidimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Iš įrašų Darbo sutarčių registracijos žurnale ir pateiktų darbo sutarčių matyti, kad darbo sutartys su R. J. ir T. Š. buvo pasirašytos 2011 m. liepos 26 d., sutartyse nurodyta, kad darbuotojai pradeda dirbti nuo 2011 m. liepos 27 d.; darbo sutartys su A. P. ir V. N. buvo pasirašytos 2011 m. rugpjūčio 3 d., sutartyse nurodyta, kad darbuotojai pradeda dirbti nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d.; 2011 m. liepos 19 d. darbo sutartys su V. J. ir R. Č. nepasirašytos. R. J., T. Š., A. P. ir V. N. darbo pradžią įmonėje taip pat patvirtina byloje esanti informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės.

R. J. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad su ja darbo sutartis buvo sudaryta 2011 m. liepos 26 d., tačiau realiai ji pradėjo dirbti prieš savaitę, nurodė, kad kartu su ja pradėjo dirbti ir T. Š., turėjo atlikti patalpų tinkavimo ir dažymo darbus, taip pat parodė, kad su T. K. susitarė dėl atlyginimo pagal atliktą darbą. Analogiškas įdarbinimo aplinkybes R. J. nurodė rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodyta, kad faktiškai ji dirbti pradėjo 2011 m. liepos 22 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas T. Š. patvirtino, kad darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2011 m. liepos 26 d., tačiau dirbti pradėjo maždaug prieš savaitę, dėl darbo sąlygų tarėsi tiek su V. S., tiek su T. K., susitarė dėl patalpų dažymo ir tinkavimo, pagal susitarimą atlyginimas turėjo būti mokamas už atliktą darbą, kartu su juo dirbti pradėjo R. J., taip pat patvirtino, kad rašytiniame paaiškinime nurodytos įdarbinimo aplinkybės, įskaitant ir tai, kad jis pradėjo dirbti 2011 m. liepos 22 d., yra teisingos. Tai, jog R. J. ir T. Š. iš darbo buvo atleisti už pravaikštas nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų santykiai su T. K. yra konfliktiški, dėl ko jie gali būti suinteresuoti duoti T. K. nepalankius parodymus, be to, jų parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys, todėl nėra pagrindo netikėti R. J. ir T. Š. parodymais.

V. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad pas T. K. pradėjo dirbti 2011 m. rugpjūčio 3 d., sutartį pasirašė kitą dieną, dieną prieš tai buvo susitikęs tiek su T. K., tiek su V. S. aptarti darbo sąlygų, susitarė dėl patalpų tinkavimo ir dažymo darbų, už atliktą darbą turėjo būti mokama pagal sutartus įkainius, jis dirbo kartu su A. P.. V. N. parodymai atitinka rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. P. parodė, kad dirbti pradėjo kartu su V. N., nors tiksliai negali prisiminti kurią dieną pradėjo dirbti, tačiau patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad pradėjo dirbti 2011 m. rugpjūčio 3 d., tą pačią dieną padavė dokumentus T. K., kad būtų įdarbintas ir tarėsi dėl darbo užmokesčio už atliktą darbą. Nors A. P. teisme negalėjo tiksliai nurodyti datos, nuo kurios pradėjo dirbti, tačiau patvirtino, kad dirbti pradėjo kartu su V. N., taip pat patvirtino, kad rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, todėl nėra pagrindo pripažinti A. P. parodymus nenuosekliais, be to, A. P. paaiškinimus patvirtina V. N. parodymai. Pažymėtina, kad tiek A. P., tiek V. N. nurodė, kad pretenzijų T. K. neturi, nes jais buvo atsiskaityta, be to, į Valstybinę mokesčių inspekciją nuvyko, nes juos ten iškvietė, o ne V. S. prašomi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi.

V. J. teismo posėdyje parodė, kad dirbo kartu su R. Č., turėjo išdažyti mokyklos patalpas, dėl darbo sąlygų tarėsi su V. S., tačiau visus dokumentus darbo sutarčiai atidavė T. K., kitą dieną neatvežus darbo sutarties išėjo iš darbo, buvo sutarę dėl atlyginimo už atliktą darbų kiekį. V. J. parodymai atitinka jo rašytinį paaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. R. Č. teismo posėdyje parodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su V. S., tačiau prašymus priimti į darbą parašė T. K., kuris buvo atvažiavęs į remontuojamą mokyklą, su direktoriumi kalbėjosi apie 20 minučių, iš darbo išėjo dėl to, kad nepatiko, jog V. S. nurodinėja kaip dirbti, kad buvo neįdarbinti sužinojo tik iškviestas į Valstybinę mokesčių inspekciją. V. J. ir R. Č. parodymai yra nuoseklūs, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, priešingai, pirmosios instancijos teisme jie patvirtino, kad T. K. jokių pretenzijų neturi, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nors V. J. ir R. Č. iš pradžių dėl darbo sąlygų tarėsi su darbų vykdytoju V. S., tačiau prašymus priimti į darbą pateikė T. K., be to, R. Č. patvirtino, kad T. K. girdėjo, jog jis dirba be sutarties. Pagrindo abejoti V. J. ir R. Č. parodymais nesudaro tai, jog abu nurodė skirtingas išėjimo iš darbo aplinkybes, nes tai neturi reikšmės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui, be to, išėjimo iš darbo priežastys gali būti skirtingos. V. J. ir R. Č. darbo negalima pripažinti neatlygintiniu, nes jie abu patvirtino sutarę, kad jiems bus mokamas darbo užmokestis, priklausantis nuo atliktų darbų kiekio.

Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklaustas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas V. A., kuris patvirtino, kad visi darbuotojai buvo atvykę į inspekciją ir surašė paaiškinimus, kuriais remiantis buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat jis dalyvavo atliekant patikrinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. J. ir T. Š. nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. liepos 26 d., A. P. ir V. N. 2011 m. rugpjūčio 3 d., R. Č. ir V. J. nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 21 d., sutarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. K. dėl visų būtinų darbo sutarties sąlygų, atliko patalpų tinkavimo ir dažymo darbus, už kuriuos buvo sutarta sumokėti pagal atliktą darbų kiekį, nors darbo sutartys nebuvo pasirašytos ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, todėl T. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šių asmenų nelegalaus darbo.

Nors byloje yra pateiktas 2011 m. liepos 27 d. pasirašytas darbų fronto perdavimo-priėmimo aktas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog R. J., T. Š., R. Č. ir V. J. negalėjo pradėti dirbti anksčiau nei 2011 m. liepos 27 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog darbuotojai nelegaliai išdirbo palyginti trumpai, o vėliau buvo įdarbinti oficialiai, todėl pritaikęs ATPK 30¹ str. paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. 2000 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Kadangi kitų išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindų T. K. skirti dar mažesnę baudą ar jos iš viso neskirti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, administracinė nuobauda jam paskirta teisingai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir T. K. įgalioto atstovo advokato T. Bagdanskio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.