Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-03-26 · Byla Nr. A2.1.-61-870/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-03-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
A2.1.-61-870/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-05322-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-61 - 870/2012Proceso Nr. 4-02-3-05322-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Galinai Levickienei, Laurai Rimšaitei,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui T. B.,

išnagrinėjusi T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedusio, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2011-10-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 3 dalį už tai, jog jis, būdamas darbdavys 2011-07-18 susitarė su V. S. dėl darbo bendrovėje (Statybos projektų vadovo) statybos objekte, esančiame adresu Sietyno g. 21 Vilniaus m., darbo užmokesčio 2000 litų per mėnesį, darbo laiko po 8 valandas, 5 dienas per savaitę; su V. L., R. J., T. Š., A. P., V. N. dėl darbo bendrovėje (patalpų tinkavimo, dažymo darbai) statybos objekte, esančiame adresu Sietyno g. 21, Vilniaus m., darbo užmokesčio – 12 litų už 1 kv. m. sienų apdailos ir 14 (keturiolika) litų už 1 kv. m. lubų apdailos darbus, darbo laiko - po 8 valandas, 5 dienas per savaitę ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo; su R. Č. ir V. J. dėl darbo bendrovėje (patalpų dažymo darbai), statybos objekte, esančiame adresu Sietyno g. 21, Vilniaus m., darbo užmokesčio – 8 litai už 1 kvadratinį metrą sienų ir lubų apdailos darbus, darbo laiko - nuo 8 val. iki 17 val. per dieną ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė su minėtais asmenimis darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo leido V. S., laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19, V. L., R. J., T. Š. – laikotarpiu nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26, A. P. ir V. N. - 2011-08-03, Č. ir V. J. laikotarpiu nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21 dirbti nelegalų darbą bendrovėje. Tuo bendrovės direktorius T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir 99 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Protokole taip pat nurodyta, kad bendrovės direktorius T. K. būdamas darbdavys, 2011-08-24 darbuotojui V. S. adresu Nemenčinės pl. 43A-5 Vilniaus m., tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 400 litų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo bendrovės vadovas T. K. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu T. K. paaiškino, kad kaltinimas jam aiškus. Visi darbuotojai, kurie dirbo ir dirba, pirmiausia atvažiuoja pas juos į ofisą (duomenys neskelbtini) parašo prašymus dėl darbo, nurodo pareigas. Jie yra instruktuojami, po instruktažo pasirašo į žurnalus, pasirašo darbo sutartis ir tik tada važiuoja dirbti. O tokių, kaip čia (protokole) mini, dieną ar kelias anksčiau, nežino, kodėl taip šneka, tam pagrindo neturėtų būti, nes taip nėra. Kas liečia V. S., dėl to jo teigimo, kad jam neišmokėta, jis nežino, iš kur jis tai yra ištraukęs, nes kas buvo išmokėta visi dokumentai yra atiduoti buhalterinės apskaitos įmonei, kuri tvarko buhalteriją.

Jis neįsivaizduoja, kodėl protokole rašoma, kad S. leido dirbti nelegaliai nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19. Jis nusistatęs yra prieš tokius dalykus, kad dirbti nelegaliai. Pirmiausia darbuotojai sudaro sutartis, jis turi visus prašymus, įsakymus, darbo sutartis. Ir darbuotojai patys pasirašė, išklausė instruktažą. Būdavo, kad su žmogum susitinka šalia objekto, pasikalba apie darbo sąlygas ir jeigu jam tinka, tada jis pakviečiamas atvažiuoti į ofisą pasirašyti darbo sutartį. Nebent galbūt jis mano, kad tas pokalbis buvo darbo pradžia. Jis buvo gavęs iš S. CV ir jis buvo pagal CV išsikviestas, jis nežino, nebent jis skaito, kad jo darbo pradžia buvo nuo tada, kai jis CV siuntė. Mano, kad S. klysta, jis tikrai nedirbo liepos 18 ir 19 dienomis. Prieš darbo pradžią su minėtais asmenimis visada sudarė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešė Sodrai. Netiesa tai, kas rašoma protokole. V. S. darbo rezultatai jo netenkino, jis nepraėjo bandomojo laikotarpio. Jam tai buvo pranešta, bet jis su tuo nesutiko. Jis gavo jų įvertinimą, buvo konfliktas, išsiskyrimas buvo nelabai geras, iš S. pusės buvo necenzūrinių žodžių. Kas liečia tris darbuotojus V. L., R. J. ir T. Š., tai jie buvo pas juos kaip viena brigada, jie buvo atėję dirbti pas juos vienu metu. Su jais buvo sudarytos darbo sutartys, jie išklausė instruktažą, buhalterei buvo liepta pranešti Sodrai. Tačiau tie darbuotojai turėjo problemą: jie dirba, dirba, po to užgeria ir jų nėra darbe. Bet, aišku, V. S. tuos dalykus žymėjo ir jam pranešė tarnybiniais pranešimais, kad jų nėra objekte. Jie buvo informuoti, kad jiems užrašytos pravaikštos, buvo parašyti įsakymai dėl papeikimų. Kas liečia darbuotojus V. N. ir A. P., tai jie pas jį dirbo labai trumpą laiką, jų darbo kokybė buvo kaip ir nebloga, bet juos netenkino darbo sąlygos ir jie jam numetė pareiškimus išeiti iš darbo, nors jis sakė jiems atvažiuoti pas jį į ofisą pasikalbėti, galbūt suras kažkokį kitą sprendimą, bet jie pasakė, kad nenori čia dirbti. Taip jie ir išėjo. O kas liečia darbuotojus J. ir Čeponį, tai su jais jis iš viso nieko nesitarė, su jais tarėsi V. S., nes jis jam paskambino, pasakė, kad yra du žmonės, kurie norėtų dirbti. Jis pasakė, kad gerai, tegu atvažiuoja į ofisą, susitvarko dokumentus ir važiuoja dirbti, bet jis jų taip ir nesulaukė ofise. Jis nežino, ar J. ir Č. dirbo, jis jų nematė. Jam susidarė toks vaizdas, kad skundą parašė ir viską čia padarė V. S., nes jie su juo negražiai išsiskyrė, jis jam dar pasakė išeidamas iš ofiso, kad jam bus taip ir anaip, kad jis čia nedirbs, kad jis padarys viską, kad taip atsitiktų. Tai jis bando ir kitus žmones prieš jį paveikti. V. S. jo įmonėje išdirbo nepilnus tris mėnesius. Jam buvo išduota ir telefono kortelė, kad darbo reikalais galėtų susisiekti, bet iki šios dienos jis jos negrąžino ir pasakė, kad negrąžins. V. S. darbas jo netenkino. Jis vėluodavo atvažiuoti į darbą. Darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o jis atvažiuodavo 9 ar 10 val. Jam būdavo skiriamos užduotys, pavyzdžiui, kažką suskaičiuoti ir pateikti jam, bet turėdavo laukti dvi-tris dienas. Turėdavo bendrauti su užsakovais, kad priduoti darbus, bet tempdavo gumą, atrodė taip, kad jis neturi intereso, kad įmonei būtų geriau. Tokie dalykai kenkė įmonei iš finansinės pusės. O dėl to, kad atlyginimai buvo mokami pagal orderius, tai tie žmonės, pradirbę dvi-tris dienas, prašydavo pinigų, sakydami, kad neturi už ką nusipirkti talonėlių, neturi ką valgyti. Dėl to jiems buvo išduodami pinigai, bet jie už tuos pinigus pasirašydavo. Čia ne jo siūlymas buvo, nes pagal darbo sutartis jie buvo parašę prašymus, kad pinigus jiems išmokėti kartą į mėnesį. Tačiau jie pradeda skambinti, sakyti, kad neturi už ką gyventi ir panašiai, todėl bendru sutarimu kažkiek pinigų jiems buvo išmokama, bet po to sekančią dieną tų darbuotojų jis darbe nematydavo ir visi tie darbuotojai buvo būtent iš to objekto, kur dirbo S. Kitame objekte buvo du darbuotojai A. D. ir Martinkus, kuriems irgi taip buvo išmokami pinigai, tačiau dėl jų kažkodėl problemų nebuvo. Todėl jis mano, kad čia viskas dėl V. S., nerado su juo bendros kalbos, jis buvo nepatenkintas ir galvoja, kad jis čia visus sukurstė.

Šalies argumentai

V. S. teismo posėdyje paaiškino, jog žino, dėl ko yra pakviestas liudytoju, turbūt nuo jo visa byla prasidėjo. Jis naudodamasis internetu rado skelbimą, ieškojo darbo, paskambino, atsiliepė T. K.. Už darbą siūlė 2800 Lt. Bandomajam laikotarpiui sutarė, kad jis jam mokės 2000 Lt, bet sutartį atvežė pasirašyti 800 Lt ir bandomąjį laikotarpį nurodė tris mėnesius, nors jis sakė, kad pasirašė mėnesiui. Jis dirbti pradėjo liepos 18 d. Atėjęs į statybas rado du darbuotojus Tomą ir Saulių, jų pavardžių net nežino, nes jie dirbo nelegaliai, jis turi net Sauliaus fotofiksaciją, tai yra statybvietėje jis yra nufotografuotas. Tomas buvo įdarbintas oficialiai, berods, vienai dienai, o Saulius, jam atrodo, iš viso nespėjo įsidarbinti, nes jis paskui pabėgo iš tų statybų. Jie ten savaitę ar porą dirbo. Kaip suprato, nelegaliai jie dirbo todėl, kad tuo metu stovėjo darbo biržoje ir iš ten gavo pinigėlių taip pat. Darbo sutartį su T. K. liepos 19 d. pasirašė, bet pradėjo dirbti anksčiau, t.y. liepos 18 d. pirmas dvi savaites iš viso dirbo iš savo pinigų, su savo telefonu, su savo automobiliu, savo įrankius davė darbininkams. Faktiškai jis turėjo išlaidų, o T. K. nelabai stengėsi. Per visą laikotarpį jis suskaičiavo, kad yra gavęs 1600 Lt, galbūt klysta, gal 1500 Lt, gal 1700 Lt, kadangi mokėjimų buvo daug ir visi smulkūs. Pirmus 100 Lt gavo praėjus 10 dienų nuo darbo pradžios, nes pasakė Tomui, kad telefonas ir kuras kainuoja, be to, darbininkų tuo metu buvo ieškoma, darbininkai Sietyno gatvę rasdavo sunkiai, todėl reikėdavo važiuoti juos atsivežti. Visa tai išlaidos ir Tomas žadėjo tas išlaidas kažkaip apiforminti ir padengti, tačiau to neatsitiko. Kažkur rugpjūčio 19 d. gavo 200 Lt, kaip ir visi kiti objekte dirbę žmonės, tai yra Š., J, L, N, P. Mokėdamas pinigus Tomas visą laiką duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderį, deklaruodavo, kad tai yra vidinei buhalterijai pas jį. Ten buvo situacija tokia: trys likę darbininkai – Š, J ir L užgėrė ir dingo, berods, savaitei. Jis rašė pranešimus Tomui apie pravaikštas. Pradėjo pykti ir nerimauti genrangovas iš (duomenys neskelbtini) S. A.. Tada jis skambino Tomui, Tomas ragelio nekėlė, tada jis perskambino projekto vadovui, sutarė, kad ieško naujų darbininkų. Darbininkus jis surado, bet jie iš karto pareikalavo mokėti avansą. Kadangi tų pinigų nemokėjo, jis pasakė, kad pats paims ir išdažys tas sienas, nes ten viena patalpa turėjo būti skubiai baigta ir priduota. Suderėjo kainą, už kurią tai bus padaryta ir nedarbo metu išdažė tas sienas. Sumokėjo jam 400 litų, vėlgi paduodant kasos išlaidų orderį, bet jis pasirašyti atsisakė, nes matė, kad su pinigais vyksta „bardakėlis“, kad tie pinigai gali būti įkalkuliuoti nežinia kur. V. J. ir R. Č. darbo sutartis sudarė su T. K., bet tuos darbuotojus surado jis. Jie spėjo įsidarbinti, Sodros knygelės pas juos buvo, jie buvo atidavę jas Tomui. Realiai jie dirbo, atrodo, tik porą dienų. Paskui jie išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) Jam raštus T. K. išsiuntė, kai jis jam parašė raštą, kuriame informavo, kad eina į mokesčių inspekciją. Išsiskyrė su Tomu nelabai gražiai. Jis pasakė jam „arba tvarkaisi, Tomai, arba aš einu į mokesčių inspekciją ir į darbo inspekciją“. Į mokesčių inspekciją nuėjo, į darbo inspekciją dar ne, bet į darbo inspekciją linkę nueiti ir tie patys darbininkai, nes buvo nelegalus darbas. Iš pradžių T. K. buvo labai patenkintas jo darbu, bet kai iš jo pusės prasidėjo prašymai mokėti pinigus, tada prasidėjo konfliktai. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad atlyginimas turi būti mokamas du kartus per mėnesį. Bet realiai būdavo, kad mokėjo po 100 lt kas dvi savaites, būdavo, kad į savaitę du kartus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. S. nurodė, kad kai Tomas duodavo pinigus, jis pasirašinėdavo kasos pajamų orderius, yra nepasirašęs tik vieną kartą, nes tai buvo pinigai už papildomą darbą ir jam kilo įtarimas, kad tuos pinigus įkalkuliuos į jo visą bendrą užmokestį. Taip pat tuo metu jau buvo prasidėjusios pretenzijos, pavyzdžiui, kodėl yra nepadaromas atliktų darbų aktas, kai tie darbai dar nebaigti. Jis buvo spaudžiamas tai daryti, nors realiai tie darbai nebuvo atlikti. O kadangi darbininkų trūko, jis labai abejojo, kad darbai bus baigti iš viso. Už 400 Lt Tomas jam siūlė pasirašyti orderį, bet jis nepasirašė, nes, jo manymu, tie pinigai turėjo būti įforminami kitaip – ar tai premija, ar kaip kitaip. Jis mano, kad Š, L ir J dirbo nelegaliai. Jie buvo nepatenkinti darbo apmokėjimu, nes mokėjo ne taip, kaip buvo sutarta – sutartyje vienaip, o žodžiu kitaip. Su Tomu buvo sutarta, kad apmokėjimas bus už išdirbį. Š ir J buvo atleisti už pravaikštas. Jis turi tabelį su T. K. parašu už rugpjūčio mėnesį, jame yra surašytos visos darbuotojų pavardės. Šitą darbo grafiką buvo paprašytas pildyti po kokių 3 savaičių nuo darbo pradžios, datos dabar tiksliai neatsimena, T. K. jį jam atsiuntė internetu. Jis tuo nori pasakyti tai, kad pradėjus darbą tai nebuvo tvarkoma ir jis taip suprato, kad iki tol žmonės dirbo nelegaliai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas V. A. parodė, kad jis surašė protokolą T. K. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo ir nelegalaus darbo. Protokolas ir pažyma buvo surašyti remiantis rašytiniais asmenų paaiškinimais, tai yra dėl 8 asmenų, kad jie dirbo nelegalų darbą ir dėl vieno asmens V. S., kad jam buvo išmokėtas 400 Lt neapskaitytas darbo užmokestis. Tie žmonės buvo atvykę, iš viso paaiškinimus pateikė dešimt žmonių, bet aštuoni iš jų teigė, kad tam tikrą laiką jie dirbo be darbo sutarčių, tai yra buvo pradėję dirbti, bet darbo sutartis su jais buvo sudaryta vėliau. Du žmonės – R. Č. ir J buvo atvykę, dirbo objekte, bet darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, tai yra bent jie tos sutarties nepasirašė. Į apskaitą nebuvo įtraukta suma 400 Lt, kuri 2011-08-24 buvo išmokėta darbų vykdytojui V. S.. Pagal V. S. paaiškinimą ta suma jam buvo išmokėta įmonės biure adresu Nemenčinės pl. 43a-5. Jis paaiškino, kad jeigu nėra V. S. parašo, tai tas išmokėjimo dokumentas galėjo būti ir neduotas jam pasirašyti, jis galėjo būti ir vėliau padarytas. Tai, kad ta suma buvo išmokėta jam 2011-08-24, savo paaiškinime patvirtina V. S. ir būtent tos sumos nėra buhalterinės apskaitos dokumentuose, bent jau registruose. Tyrimas buvo pradėtas 2011-09-01. Kitokių tiesioginių, akivaizdžių nelegalaus darbo įrodymų, be jau paminėtų žmonių paaiškinimų, nėra. Iš netiesioginių įrodymų gali paminėti, kad buvo padarytas priešpriešinis patikrinimas statybos objekte Skorinos mokykloje Sietyno gatvėje. V. S. teigė, kad ten žurnale yra įrašai, kad statybininkai dirbo išeiginėmis dienomis, todėl buvo patikrinta ir rasti tokie bendro pobūdžio įrašai. Patys darbininkai ten neminimi, ten yra tik įrašai, kad dirbs statybininkai. Tas patikrinimas buvo padarytas siekiant įsitikinti, ar buvo, ar ne. Jie pasižiūrėjo darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus, kasos knygą, V. S. dokumentus ir nerado, kad jam buvo duodamas pasirašyti kasos pajamų orderis dėl 400 Lt. Tokios išmokėtos sumos dokumentuose nėra.

Teismo posėdyje D. D., kuri tvarko (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą paaiškino, kad su T. K. jis 2011 m. balandžio ar gegužės mėnesį, dabar tiksliai nepamena datos, sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, yra paskirta buhaltere šitoje įmonėje. Buhalterinė apskaita įmonėje tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, viskas daroma tvarkingai. Nieko nežino apie S. išmokėtus 400 Lt. Ko negavo, to ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Ji pastebėjo, kad kai tik darbininkams yra pinigai išmokami, tai sekančią dieną būna pravaikšta, bet taip ne visi darydavo, tik ta grupelė žmonių, kuri minima šioje byloje. Pinigai išmokami darbuotojams ne tik grynais, yra ir per banką, bet pagrinde pagal kasos išlaidų orderius.

Realiai ne ji išmoka pinigus, ji nei su kasa, nei su banku neturi nieko bendro. Kasininkas yra direktorius. Apie priėmimą į darbą Sodrai praneša buhalterinė firma. Iš direktoriaus ji gauna nuskanuotą prašymą priimti į darbą ir tą pačią dieną, kai žmogus priimamas į darbą, praneša Sodrai. Tai yra būtinas dalykas. Kada realiai žmogus pradeda dirbti ji nemato ir nežino, ji su žmonėmis neturi kontakto.

Teismo posėdyje V. N. paaiškino, kad T. K. bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2011-08-03. Atėjo dirbti su dokumentais ir įrankiais. Dokumentus darbų vykdytojui padavė tą pačią dieną, kad įformintų sutartį. Jį kaip darbuotoją įformino tą pačią dieną, tik sutartį atvežė kitą dieną. Darbo sutartis buvo įforminta 2011-08-04, o bendrovėje dirbo nuo 2011-08-03. Jis nedirbo nelegaliai, kokia problema dėl vienos dienos. Žmogus su juo sąžiningai iki galo atsiskaitė. Jis darbo sutartį pasirašė rugpjūčio 4 dienos ryte, nes rugpjūčio 3 dieną jam nespėjo atvežti sutarties. Jis dirbo kartu su A. P..

Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad Kada tikslai pradėjo dirbti pas T. K. nepamena, 2011-08-02 ar 2011-08-03. Nežino ar darbo sutartis su juo buvo sudaryta tą pačią dieną kai pradėjo faktiškai, nežiūrėjo sutarties datų. Jis dvi savaites dirbo, paprašė avanso, direktorius iš pradžių nenorėjo duoti, paskui sumokėjo visą sumą. T. K. už darbą jam atsiskaitė. Jis tą pačią dieną su N. pradėjo dirbti ir tą pačią dieną išėjo iš darbo. Jei ne S., jie nebūtų žinoję, kad vieną dieną dirbo be sutarties.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad jis dirbo su R. Č. beveik dvi nepilnas dienas. Atidavė dokumentus, kad paruoštų sutartį, tarėsi, kad sutartį atveš vakare, bet nei vakare, nei kitą dieną jos neužvežė, susirinko daiktus ir išėjo iš darbo. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi T. K.. Kada atvyko susitarti dėl darbo ir kada realiai pradėjo dirbti nepamena, bet data yra ta, kuri nurodyta Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime, juo ir reikia vadovautis, ten nurodė tikslias datas. Darbo sutarties nepasirašė, nes jos neatvežė, buvo susitarimas, kad vakare atveš sutartį, buvo pateikti visi duomenys, nuotraukos ir savaitės juk nelauksi kol sutartį atveš. Jie dirbo dvi nepilnas dienas, tačiau darbo sutarties nepasirašė. Už tas dvi dienas pinigų nesumokėjo. Kad darbo sutartis būtų pasirašyta dokumentus atidavė direktoriui, dėl darbo sąlygų tarėsi su darbų vadovu. Jie dvi dienas padirbo be sutarties, prašymo pervesti pinigus į kortelę nebuvo pateikęs, manė, kad čia nerimta įmonė – perėjo dirbti į kitą įmonę.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. paaiškino, kad firmoje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2011-07-26, tiksliau tuomet buvo pasirašyta darbo sutartis, pradėjo dirbti 27 dieną, bet faktiškai pradėjo dirbti vieną savaitę anksčiau, tik po savaitės atvežė sutartį pasirašyti. Dirbo trise: T. Š., V. L. ir ji. Jie visi trys darbą pradėjo 20 dieną, t. y. vieną savaitę prieš sudarant sutartį. Tomas buvo atvažiavęs, sakė, kad sutartis bus vėliau atvežta. Dėl darbo, dėl atsiskaitymo tarėsi su T. (K.), V. (S.). Pagal įkainius, pagal kvadratūrą bus skaičiuojamas darbo užmokestis. Pirmą kartą atlyginimas buvo sumokėtas po 2 savaičių darbo, po 300 litų kaip avansas. Dirbo Karoliniškių mokykloje. Kai atvežė 300 Lt ant tuščio lapo pasirašė pavardes ir sumą. Kitą kartą po 100 Lt atvežė, sakė padarome etapą ir sumoka. Jie darbų vadovui sakė, kad antrą kartą nedažys, Vaidas pasakė, kad bus apgavystė, nes Tomas „suka uodegą“ ir juos atleido. Jie visi kartu su darbų vadovu nutarė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad nepamena kada pradėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) Buvo taip, kad draugas supažindino jį su meistru V. (S.). Jis pasiūlė darbą baltarusių mokykloje. Jie paklausė kaip dėl dokumentų tvarkymo, sakė, kad viskas jokių problemų, dirbti reikės dabar, o dokumentus vėliau tvarkys. Jie jau buvo dirbę visą dieną, vakare, apie 5 val. rašė pareiškimą nuo tos dienos, kurią jau dirbo, kad priimtų į darbą. Direktorius tikriausiai žinojo, kad dirbo, nes jie, kai direktorius buvo atvažiavęs buvo su darbo drabužiais. Po to kitą dieną žadėjo atvežti darbo sutartis, bet to nepadarė. Po to kai nuvyko į VMI sužinojo, kad visai nebuvo priimti į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) Paklaustas, kodėl išėjo iš įmonės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam nepatiko V. (S.) vadovavimo stilius – jis už nugaros stovėjo ir aiškino kaip reikia dirbti. Teismo posėdyje pagarsinus jo paaiškinimą rašytą 2011-09-23 Vilniaus mokesčių inspekcijoje , jis nurodė, kad viskas parašyta teisingai. Dėl darbo sąlygų tarėsi su V. S., tačiau apie tai žinojo įmonės vadovas T. K..

Liudytojas T. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad susirado darbą pagal skelbimą, atėjo dirbti liepos 18 dieną, buvo įformintas liepos 26 dieną. Jis atėjo kartu dirbti su L., J., ir dar vienu žmogumi. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su V. S., o po to su T. K.. Jie susitiko bare. Už tą savaitę, kuomet dirbo be sutarties jiems atvežė pirmą avansą. Teisėjai pagarsinus jo Valstybinei mokesčių inspekcijai rašytą paaiškinimą, esantį bylos lape Nr. 34, pirmame tome, jis paaiškino, kad viskas parašyta teisingai, galima remtis šiais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau–DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010

Teismas įvertinęs teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1-4, 5)), operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 8), darbuotojų paaiškinimus rašytus Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39) darbo sutarčių kopijas (b. l. 50-51, 52-53, 54-55, 56-57, 58-59, 60-610, kasos išlaidų orderių kopijas (81-94), pagalbinio personalo ir kitų mokyklos darbuotojų registracijos žurnale fiksuotus duomenis (b. l. 106), informaciją iš Sodros (b. l. 115-117) prieina prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl nelegalaus darbo pasitvirtino iš dalies, t. y. dėl šešių žmonių. Nors T. K. neigia, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, tačiau šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Č., R. J., V. J., A. P., V. N., T. Š. neilgą laiko tarpą, tačiau dirbo nesudarę darbo sutarties. Tai, kad R. J. dirbo T. K. vadovaujamoje įmonėje nelegaliai laikotarpiu nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26 patvirtina R. J. paaiškinimas teismo posėdyje, jos 2011-09-01 paaiškinimas rašytas Vilniaus valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 33), darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija (b. l. 42), darbo sutarties kopija (b. l. 52-53). Teismas neturi pagrindo abejoti R. J. parodymais, kadangi jos parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kito kartu su ja dirbusio asmens paaiškinimas, t. y. T. Š.. Teismas vertina, kad ir T. Š. dirbo analogišku laikotarpiu kaip ir R. J. nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26 nelegaliai. Tai patvirtina T. Š. paaiškinimas teismo posėdyje, R. J. paaiškinimas, darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija (b. l. 42), darbo sutarties kopija (b. l. 54-55). Tai, kad dirbo V. J. su R. Č. nelegaliai pusantros dienos įmonėje (duomenys neskelbtini) patvirtina V. J. ir R. Č. parodymai teismo posėdyje, jų paaiškinimai rašyti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 38, 39), darbo sutarties kopijos (44, 45-46, 49, 50-51), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 8), V. A. paaiškinimai teismo posėdyje. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad T. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) įmonėje abu drauge nelegaliai pradėjo dirbti V. N. ir A. P.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis jų parodymais teismo posėdyje. Nors nei vienas, nei kitas nesureikšmina, jog vieną dieną dirbo be darbo sutarties, tačiau abu patvirtino, kad vieną dieną, t. y. 2011 m. rugpjūčio 3 d. dirbo nelegaliai. Tai patvirtina be jų abiejų paaiškinimų teismo posėdyje ir V. N. paaiškinimas, kurį jis pateikė 2011-09-23 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 29), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 8), V. A. paaiškinimai teismo posėdyje.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. L. mirė 2011-09-26 (b. l. 129, t. 1) ir teismas neturi galimybės jo apklausti teismo posėdyje, sprendžia, kad nepakanka duomenų, t.y. jo paaiškinimo, rašyto Vilniaus mokesčių inspekcijai 2011-09-01 (b. l. 23, 24, 30, 31; t. 1) ir laiko, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. L. dirbo kartu su R. J., T. Š. nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26 nelegaliai įmonėje (duomenys neskelbtini)

Pažymint į tai, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas vertina, kad nepakanka duomenų teigti kad V. S. įmonėje (duomenys neskelbtini) kuriai vadovavo T. K. dirbo nelegaliai nuo 2011-07-18 iki 2011-07-19. Informacija, kad V. S. dirbo nelegaliai gauta tik iš paties V. S.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp V. S. ir T. K. buvo konfliktas, iš darbo V. S. išėjo ne savo noru, išėjimo iš darbo priežastis - pripažinimas, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (b. l. 141), T. K. parengė pranešimą, kuriuo V. S. prašė pasišalinti iš statybvietės (b. l. 143, 144). Tiek V. S., tiek T. K. neneigė teismo posėdyje buvusio konflikto tarp jų.

Pastebėtina, T. K. teisme duoti paaiškinimai, iš kurių galima suprasti, kad V. S. kaip ir turėjo pasirūpinti, kad žmonės nepradėtų dirbti nesudarę sutarties bei, kad dėl darbo sąlygų darbuotojai tarėsi su V. S., jo įmonėje dirbusiu darbų vadovu, nešalina jo atsakomybės už nelegalų darbą, nes kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t.y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Taip pat T. K. buvo inkriminuotas ir ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas už tai, jog jis būdamas darbdavys, 2011-08-24 darbuotojui Vaidui sūnaičiui adresu Nemenčinės pl. 43A-5 Vilniaus m., tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 400 litų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo bendrovės vadovas T. K. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija)4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Kaip matyti iš V. S. ir T. K. paaiškinimų teisme tarp jų buvo konfliktas. V. S. paaiškino, kad už 400 Lt T. (K.) jam siūlė pasirašyti orderį, bet jis nepasirašė, nes, jis manė, kad tie pinigai turėjo būti įforminami kitaip – ar tai premija, ar kaip kitaip. Teismas mano, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų neapskaityto darbo užmokesčio tyčinį mokėjimą, priešingai liudytoja D. D., kuri sudariusi su T. K. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, teismo posėdyje parodė, kad buhalterinė apskaita įmonėje tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, viskas daroma tvarkingai. Ji nieko nežino apie S. sumokėtus 400 Lt, todėl ir pastarieji pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti T. K. kaltę ir taikyti jam ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę atsakomybę. Byloje esančios abejonės dėl T. K. kaltės nėra pašalintos ir teismas sprendžia, kad galimybės surinkti papildomus įrodymus nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo T. K. atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.).

Teismas skirdamas nuobaudą T. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. T. K. neteistas, nei karto nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuotinas teigiamai, visi asmenys (R. J., T. Š., A. P., V. N., išskyrus V. J. su R. Č., kurie patys savo noru perėjo dirbti į kitą įmonę „Vilprima“) vėliau buvo tinkamai įdarbinti, taigi pažeidimo padariniai nedelsiant buvo pašalinti. T. K. pirmą kartą baudžiamas už šį pažeidimą ir, kaip matyti iš jo pozicijos, nevisiškai suvokė veikos neteisėtumą, todėl teigia nepripažįstantis pažeidimo. Nors šios nustatytos aplinkybės nepaneigia T. K. atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį, tačiau kartu su kitomis anksčiau paminėtomis teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis laikytinos išimtinėmis, teikiančiomis pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, T. K., remiantis ATPK 30¹ straipsniu ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, skirtina švelnesnė bauda, negu numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio R. Č. paskirti 2000 litų baudą.

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusios R. J. paskirti 2000 litų baudą

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio V. J. paskirti 2000 litų baudą.

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio A. P. paskirti 2000 litų baudą.

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio V. N. paskirti 2000 litų baudą.

T. K. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio T. Š. paskirti 2000 litų baudą.

Galutinę administracinę nuobaudą laikyti 12 000 litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

T. K. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė