Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-116-1139/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-24
Bylos Nr.: 1-116-1139/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27176-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis: R. Š.
Advokatai: Algimantas Ruginis

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1139/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27176-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.1; 1.2.14.3.2.1; 1.2.18.2; 2.3.6.4.5.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Priedininkienei,dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei,kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nurodęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs:

- paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. Š. kaltinamas tuo, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 03:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), spardydamas automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J. (V. J.), abu galinio vaizdo veidrodėlius, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą ir apdailos detales, taip sugadino svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 03:43 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., nulupo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, taip pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad apiplėšė įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2019 m. vasario 13 d., apie 23:00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, paskambinęs į nukentėjusiosios I. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir paaiškinęs, kad ieško savo mamos V. L., nukentėjusiajai pasakius, kad jo mamos nėra ir bandant uždaryti buto duris, jis ranka pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę ir taip įsibrovė į buto vidų bei iš vidaus užrakinęs buto duris nukentėjusiąją už rankų nutempė į virtuvę, kur suėmęs už žastų ir jėga pasodinęs ant kėdės ėmė reikalauti jam atiduoti neva jo mamai V. L. priklausančius 100 eurų, o nukentėjusiajai atsakius, kad ji V. L. pinigų neturi, jis toliau reikalaudamas atiduoti jam šią pinigų sumą nukentėjusiajai I. B. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, dėl ko pastarajai nugriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau trijų kartų į šonus, o po to pakėlęs I. B. nuo grindų, suėmęs ją už naktinių marškinių, nutempė į miegamąjį ir pastūmė į lovą, suplėšė nukentėjusiosios naktinius marškinius ir jos kelnaites ir taip nukentėjusiąją apnuoginęs prieš ją masturbavosi, o I. B. prašant leisti jai apsirengti, priėjęs sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą, po ko nuo suduoto smūgio I. B. atsipeikėjus ir dar kartą paprašius leisti jai apsirengti bei pasakius, kad ji turi pinigų banko kortelės sąskaitoje, kuriuos galės jam duoti, jis leido šiai apsirengti, po ko I. B. pasiėmus savo piniginę ir jam parodžius, kad joje nėra pinigų, o yra tik AB „Swedbank” banko jai išduota mokėjimo kortelė su popieriaus lapeliu, ant kurio buvo užrašytas šios kortelės prisijungimo PIN kodas, jis, sugriebęs nukentėjusiąją už rankos, šią nuvedė į virtuvę ir pasodino ant kėdės, o pastarajai ant virtuvės stalo padėjus paminėtą banko mokėjimo kortelę ir popieriaus lapelį su ant jo užrašytu prisijungimo PIN kodu bei paprašius leisti ją į tualetą bei iš tualeto bandant pabėgti iš buto, jis pastarąją sučiupo už rūbų iš nugaros pusės ir sviedė ją į virtuvės duris, dėl ko I. B. galva atsitrenkė į virtuvės durų staktą ir nuo smūgio prarado sąmonę, taip mušdamas ir smurtaudamas dėl poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje, krūtinės dešinės pusės sumušimo, sukėlusio lokalų skausmingumą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. B. sveikatą ir pasišalindamas iš buto pagrobė nukentėjusiosios I. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 230 Dual SIM” 65 eurų vertės ir AB „Swedbank” banko I. B. išduotą mokėjimo kortelę su popieriaus lapeliu, ant kurio buvo užrašytas šios kortelės prisijungimo PIN kodas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario 13 d., 23:00 valandos, į 2019 m. vasario 14 d. naktį, tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, po to, kai įsibrovęs į patalpą apiplėšė nukentėjusiąją I. B., pasišalindamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė I. B. „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę su jos PIN kodu, taip neteisėtai įgijo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu R. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad kaltę pripažįsta ir parodė, kad nesuprato, ką darė, gal vaistų buvau negėręs. Girtas išėjo iš laiptinės, nulupo veidrodėlius – vieną nulupo, kitą nuspyrė. Jokio kito asmens nebuvo, viską darė vienas. Vienas veidrodėlis liko suskilęs, o kitą sudaužė mesdamas į namo sieną. Jis vienas stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Pareigūnai atvažiavo ir jį paėmė. Tuo metu buvo neblaivus. Prie laiptinės ir prie mašinos buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Po įvykio su niekuo nekalbėjo. Nusikalstamą veiką padarė jis vienas apie 3 val. nakties. Kaltinime nurodyta data atitinka. Automobilis stovėjo aikštelėje, prie penkiaaukščio, adreso nežino Jis buvo (duomenys neskelbtini) name, ten gyveno mano mama. Automobilis stovėjo kitoje kelio pusėje. Nežino, ar kas matė, jog jis sudaužė veidrodėlius. Prisimena, kad veidrodėlius nudaužė tuo pačiu metu. Tada buvo apsirengęs juodais šortais, balta ar juoda „maike“ ir „kedais“. Rūbai buvo tamsūs. Vieną veidrodėlį nunešė ir sudaužė į namo sieną. Nežino kodėl taip padarė. Jam veidrodėlių nereikėjo. Buvo užėjęs pyktis, gal išsilieti norėjo, su nervais negerai, todėl taip ir gavosi. Policininkai jį buvo atvedę prie automobilio. Jokių kitų asmenų nebuvo, tik jis ir pareigūnai. Kai išleido iš policijos komisariato, mamai sakė, kad jį kaltina sudaužius kažkokius mašinos veidrodėlius. Jam nėra prirašyti reikiami vaistai. Ilgą laiką (1 m. 4 mėn.) vartoja vaistus, kuriuos jam pritaikė Olandijoje – jie jam puikiai tinka. Būdavo, kad kitą dieną atsikėlęs, neprisimindavo ką padarė praėjusį vakarą. Taip yra buvę ne vieną kartą ir ne pirmas kartas, kai tokie panašūs įvykiai su mašinomis. Nežinojo kieno automobilis. Šalia buvo daugiau automobilių. Nežino, kodėl pasirinko būtent tą automobilį. Ėjo, su šonu užkliuvo už automobilio ir iš pykčio sudaužė veidrodėlį. Apėjo automobilį, nulupo kitą veidrodėlį, pasiėmė, paėjęs kelis žingsnius metė į penkiaaukščio namo sieną. Visiškai pilnai pripažįsta kaltę. Automobilio signalizacija iš karto nesuveikė, po to tik suveikė. Niekas nešaukė. Gal ne viską atsimena, ką atsimena, tą pasakė. Tikrai nevogė, tik sugadino. Tai ne pirmas jo toks padarytas nusikaltimas.

2.1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis parodė, kad nuėjo pas nukentėjusiąją, pasibeldė, jį įleido – neįsibrovė, nestūmė. Jis paklausė ar gali užeiti, sakė „žinoma“. Užėjo, atsisėdo, buvo girtas, pas ją ant stalo dar truputį buvo likę gerti – pabaigė. Klausė ar turi paskolinti pinigų parvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad neturi. Nežino kodėl, bet jai vieną kartą trenkė per šoną ar per veidą, ji jam trenkė atgal, jis jai netyčia suplėšė baltinius/naktinę pižamą. Daugiau nieko nepamena. Prisimena, kad prašė jos banko kortelės, ją su PIN kodu rado jos striukėje. Kortelę ištraukė iš striukės ir pasiėmė. Ant stalo rado mobilųjį telefoną – paėmė. Ji bandė pabėgti pro duris, bet jis neleido jai pabėgti iš namų – stūmė atgal į virtuvę. Paėmė telefoną, banko kortelę ir išėjo, nes nenorėjo toliau su ja muštis. Išėjęs iš laiptinės, daiktus išmetė, nes pradėjo suvokti, ką padarė, kad kažkas vyksta ne taip. Po tos dienos labai gailėjosi, kad taip jai padarė. Teigė, kad nukentėjusioji pati jį įsileido, jokios jėgos nenaudojo, ji nebandė uždaryti durų. Ją pastūmė, kai norėjo išeiti. Prieš tai ji buvo pas jo mamą ir visi kartu gėrė. Ji jau buvo užgėrusi. Po to jis susipyko su mama, išėjo, neturėjo kur eiti, buvo naktis, nuėjo pas ją – mamos kaimynę. Ji įleido jį, pas ją dar išgėrė. Viskas buvo ramiai, kalbėjosi ir gavosi tas konfliktas. Jam kažkas „užplaukė“ paimti banko kortelę, telefoną. Prašė pinigų, daugiau nieko nebuvo – jokio smurto daug nenaudojo. Vieną kartą trenkė per šoną ar per veidą, nepamena. Pas nukentėjusiąją buvo apie pusę valandos. Apie 20 minučių pas ją sėdėjo, parūkė, atsigėrė ir iš jos išeidamas paėmė telefoną ir banko kortelę. Nepamena, kodėl įvyko konfliktas. Prašė, kad paskolintų pinigų, ji nepaskolino. Tada vieną kartą trenkė, ji jam trenkė atgal, jis vėl vieną kartą trenkė per šoną – nesmarkiai, kiek pamena, savo jėgas valdė. Kortelė buvo striukėje, įkišo ranką ir rado. Ji buvo su striuke. Su juo ji ruošėsi važiuoti iki banko, kad nusiimtų pinigų ir duotų jam. Piniginės nerodė, sakė, kad pinigų neturi – viskas bankomate. Niekur nebevažiavo, nes įvyko konfliktas, mušėsi. Prieš tai smurto nevartojo viskas buvo pabaigoje, kai paėmė banko kortelę ir telefoną. Ją pastūmė, kad pasitrauktų nuo jo ir jis galėtų išeiti. Ją pastūmė mažame koridoriuje, prie virtuvės durų. Kai ją stūmė, jai suplyšo marškiniai/pižama. Ją stūmė koridoriuje Ji atsitrenkė į duris – nematė kas atsitiko, jis išėjo. Sąmonės nebuvo praradusi, girdėjo, kad užsirakino duris. Alkoholį vartojo virtuvėje, daugiau niekur nebuvo nuėjęs. Dar buvo nuėjęs į tualetą. Miegamajame nebuvo, nukentėjusiosios apnuoginęs nebuvo. Viską pripažįsta, bet nepamena tokių dalykų, ar buvo kambaryje ar nebuvo. Nepamena, kas ten buvo. Pamena, kas buvo virtuvėje, koridoriuje. Nukentėjusioji buvo su naktiniais marškiniais, daugiau nieko apsirengusi nebuvo. Suplėšė tik pižamą, kelnaičių nesuplėšė. Savo kelnių atsisegęs nebuvo, neatsimena. Su nukentėjusiąja buvo puikūs santykiai. Ji ateidavo pas jo mamą, kartu išgerdavo. Maloniai bendraudavo, kartais duodavo kelis eurus. Nežino, gal I. B. turėjo pagrindą jį apkalbėti, gal neturėjo. Nežino, ar iš vakaro mamai buvo atnešusi kokius pinigus. Nuėjo prie MAXIMOS, į bankomatą įkišo kortelę – nepriėmė ir ją išmetė į šiukšlių dėžę. Telefoną išmetė kažkur prie penkiaaukščio namo. Turėjo kortelės PIN kodą, jis buvo užrašytas ant lapelio, kartu su banko kortele. Nukentėjusioji apie PIN kodą nieko nesakė, taip galvojo, nes buvo užrašyti 4 skaičiai. Kaltę visiškai pripažįsta, tik nurodo, kad nepamena daugumos momentų, gailisi. Tiksliai nepamena, ar I. B. jį įleido, ar neįleido. Nepamena, ar su ja buvo miegamajame. Paėmė kortelę, bet nepamena kaip ją paėmė. Visi šie įvykiai galėjo būti, nepamena ir negali paaiškinti. Po įvykio su nukentėjusiąja susitikęs nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl nebandė jos atsiprašyti. Visiškai pripažįsta, kad įsilaužė į I. B. butą. Pilnai pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje

Žemesnės instancijos teismas

3. Nukentėjusysis V. J. į teismo posėdžius nevyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad yra išvykęs į užsienį. Teismo posėdžio metu pagarsinti jo parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 77-79), kur 2018-05-31 liudytoju apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2018-05-29, apie 20.00 val., jis grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur minėto namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko tvarkingą jam priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje signalizaciją įjungė bei išėjo namo. 2018-05-30, apie 07.00 val., išėjęs į kiemą, nes ruošėsi išvažiuoti automobiliu, pastebėjo, kad yra sugadintas jo automobilis, tai yra automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo nulaužtas, kurio neberado, o dešinės pusės automobilio galinio vaizdo veidrodėlis sugadintas, tai yra veidrodėlis buvo, tačiau jo gaubtas bei apdailos detalės nulaužtos. Jo buto langas išeina į tą pusę, kur aikštelėje stovėjo automobilis, tačiau kad būtų suveikusi automobilio signalizacija negirdėjo, jokių įtartinų garsų negirdėjo. Susipykęs su niekuo nėra, niekas nėra grasinęs, todėl nežino, kas galėjo apgadinti automobilį. Šiuo metu automobilis yra autoservise, meistrai sakė, kad automobilio sutvarkymas kainuos apie 400 eurų, apie padarytus tikslius nuostolius praneš vėliau, pateikdamas pažymą. 2018 m. liepos 17 d. papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad jam padaryta žala yra tik dėl vieno veidrodėlio, kurį turėjo pakeisti ir kurio vertė buvo 270 eurų. Taip pat parodo, kad dėl antrojo apgadinto automobilio veidrodėlio jam žala nepadaryta, nes jį autoservise pataisė. Viso padaryta turtinės žalos už 300 eurų, nes veidrodėlių keitimas ir tvarkymas kainavo 30 eurų. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam išaiškinta, ją suprato ir civilinį ieškinį pareikš iki įrodymų tyrimų pradžios teisme.

4. Liudytojas A. B., pareigūnas, vykęs į įvykio vietą, teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog prie (duomenys neskelbtini) pranešėja pro langą mato, kad yra spardomas automobilis. Buvo naktis, atvažiavę netoliese pamatė vieną pilietį, jį sulaikė. Tam kad įsitikinti, jog sulaikė pilietį, kuris apgadino automobilį, susisiekė su pranešėja. Ji priėjo prie lango ir pasakė, kad būtent jis apgadino tą automobilį. Jį sulaikė ir parvežė į komisariatą. Nepamena, gal pranešėja minėjo, kad šis asmuo buvo ne vienas. Ikiteisminio tyrimo metu sake tiesą. Ką sakė kaltinamasis, nepamena, jis atrodo, buvo neblaivus. Įvykio vietoje, daugiau pašalinių asmenų nebuvo, buvo vėlus paros metas, todėl nusprendė, kad gali būti šis asmuo. Pranešėja pasakė, kad tai yra tas asmuo. Antro asmens nematė. Kiek apžiūrėjo, buvo vienintelis asmuo, kurį sulaikė. Matė, kad buvo apgadinta transporto priemonė.

4.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95), kuris parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d. dirbant ekipaže „Lūšė 2025“ su vyresniąja patrule G. P., apie 03.43 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja mato, kaip prie gatvės du jaunuoliai nulaužė kojomis pilkos spalvos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlius ir juos pasiėmė. Taip pat budėtojo pranešime buvo nurodyta, kad jaunuolis yra su „maikute“, su šortais bei su „tapikėmis“ ir jis šalinasi link (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pastebėjo jaunuolį, kuris atitiko budėtojo pranešime apibūdintą jaunuolį, tačiau jaunuolis buvo ne su „tapikėmis“, o apsiavęs sportinius šviesios spalvos batelius. Pamatė, kad sustabdytas jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo paklausus, ką jis veikia prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, jis dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti. Aplinkui jokių pašalinių asmenų daugiau nesimatė. Paklausus jaunuolio, ar jis buvo vienas ar su dar kokiu nors asmeniu, jis atsakė, kad buvo vienas. Tada su kolege susisiekė su budėtoju ir pranešė, kad yra sulaikytas jaunuolis, galimai apgadinęs BMW automobilį. Budėtojas davė nurodymą eiti prie apgadinto BMW automobilio ir pasakė, kad jis tuoj susisieks su pranešėja, kuri gali atpažinti jaunuolį, kuris galimai apgadino BMW automobilį. Stovint su sulaikytu jaunuoliu prie minėto automobilio, budėtojas tuo pačiu metu bendravo su pranešėja apie įvykį. Budėtojas patvirtino, kad pranešėja žiūrėdama per savo buto langą atpažino jaunuolį ir pasakė, kad tai vienas iš dviejų buvusių vaikinų, kuris spardė ir apgadino automobilį BMW. Iš kokių požymių pranešėja atpažino jaunuolį, budėtojas nepasakė. Jis asmeniškai su pranešėja susitikęs nebuvo ir su ja nebendravo. Paklausus jaunuolio, ar tai jis apgadino automobilį, jaunuolis kategoriškai neigė tai daręs ir su savimi neturėjo jokių automobilio daiktų. Kadangi pranešėja budėtojui telefonu nurodė, kad tai tas pats jaunuolis ir jis nepateikė savo asmens duomenų bei pažeidė ANK 484 str., jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir uždarytas į laikino sulaikymo patalpas, kol bus išsiaiškinta jo tapatybė bei surašytas ANK protokolas. Nustačius, kad automobilio savininkas yra V. J., tą patį rytą su juo susisiekti nepavyko.

5. Liudytoja pareigūnė G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, jog kažkoks žmogus galimai gadina transporto priemones. Buvo tamsus paros metas. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo žmogų (kiek prisimena, pranešime buvo nurodyti apibudinimai, kaip jis atrodė), pradėjo su juo bendrauti ir paaiškėjo, kad tai jis. Nepamena, ar budėtojas, ar jie susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad tai būtent tas žmogus. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykis įvyko senai, todėl tikslių aplinkybių neprisimena. Nebeprisimena, ką jis sakė. Atrodo, kad daugiau žmonių nebuvo – jis buvo vienas.

5.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75), kuri apklausta 2018 m liepos 10 d. parodė, kad dirbant ekipaže „Lūšė 2025“ su A. B., apie 03.43 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai nulaužė kojomis pilkos spalvos automobilio BMW, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) veidrodėlius ir juos pasiėmė. Taip pat budėtojo pranešime buvo nurodyta, kad jaunuolis yra su „maikute“, su šortais bei su „tapikėmis“ ir jis šalinasi link (duomenys neskelbtini) pažymėto namo. Su kolega atvykus prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pastebėjo jaunuolį, kuris atitiko budėtojo pranešime apibūdintą jaunuolį, tačiau jaunuolis buvo ne su šlepetėmis, o apsiavęs sportinius batelius. Kokios spalvos buvo bateliai neatsimena. Kiek pamena, bet nėra visiškai įsitikinusi, jaunuolis vilkėjo mėlynos spalvos „maikutę“, tačiau kokios spalvos buvo šortai, tikrai neatsimena. Pamatė, kad sustabdytas jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo paklausus, ką jis veikia prie (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, jis dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti. Aplinkui jokių pašalinių asmenų daugiau nesimatė. Kadangi iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie minėto automobilio buvo du jaunuoliai, paklausus sulaikyto jaunuolio, kur nubėgo jo draugas, jis atsakė, kad buvo vienas. Tada su kolega susisiekė su budėtoju ir pranešė, kad yra sulaikytas jaunuolis, galimai apgadinęs BMW automobilį. Budėtojas davė nurodymą eiti prie apgadinto BMW automobilio ir pasakė, kad jis tuoj susisieks su pranešėja, kuri gali atpažinti jaunuolį, kuris galimai apgadino BMW automobilį. Stovint su susilaikytu jaunuoliu prie minėto automobilio, budėtojas tuo pačiu metu bendravo su pranešėja apie įvykį. Budėtojas patvirtino, kad pranešėja žiūrėdama per savo buto langą atpažino jaunuolį ir pasakė, kad tai vienas iš dviejų buvusių vaikinų, kuris spardė ir apgadino automobilį BMW. Iš kokių požymių pranešėja atpažino jaunuolį, budėtojas nepasakė. Su kolega B. su pranešėja susitikę nebuvo ir su ja nebendravo. Paklausus jaunuolio, ar tai jis apgadino automobilį, jaunuolis kategoriškai neigė tai daręs ir su savimi neturėjo jokių automobilio daiktų. Kadangi jaunuolis pažeidė ANK 484 str., jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir uždarytas į laikino sulaikymo patalpas, kol bus išsiaiškinta jo tapatybė bei surašytas ANK protokolas. Nustačius, kad automobilio savininkas yra V. J., tą patį rytą, su juo susisiekti nepavyko (1 tomas, b. l. 97).

6. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kai buvo gadinamas BMW X5 automobilis. Tikslios datos nepasakys, buvo vasara, naktį išgirdo triukšmą, atsikėlė, pažiūrėjo ir pamatė, kad vyriškis koja daužė veidrodėlį, bandė nuplėšti rankomis. Su ja buvo draugė, ji sakė, kad matė du asmenis, bet ji pati matė tik vieną. Nuvijo ir stebėjo, kas bus, pamatė, kad grįžo atgal ir iškvietė policiją. Kalbant su operatore, atvažiavo policija, policijos pareigūnas nuėjo, atsivedė jį atgal ir jai reikėjo atpažinti. Buvo tamsu, jo veido nematė, matė, kaip jis buvo apsirengęs, kaip atrodė. Jį atpažino pagal tai, kaip jis buvo apsirengęs, apsiavęs, pagal kūno sudėjimą. Ji kažką sušuko ir jis iš karto pabėgo. Maždaug po 10-15 minučių, asmuo, kuris draskė veidrodėlį, grįžo atgal. Pas ją buvo atvažiavusi draugė, ji buvo kitame kambaryje ir taip pat išgirdo triukšmą. Ji žiūrėjo pro vieną langą, o ji pro kitą. Ji matė vieną asmenį, o draugė sakė, kad buvo du. Kai ji sušuko, prie mašinos matė vieną asmenį. Kai jis grįžo prie mašinos, irgi buvo vienas. Matė, kad spardė su koja, rankomis bandė nuplėšti. Buvo didelis garsas, kuris ir pažadino. Kai jį išgąsdino, jis pabėgo. Po to grįžo ir toliau bandė draskyti veidrodėlį. Kiek atsimena, atrodo, kad iki galo jo nenulupo. Nematė ar abu veidrodėlius, jį matė vienoje pusėje. Kai jis grįžo, buvo vienas. Grįžęs vėl bandė nuimti veidrodėlį. Klausė operatorės, gal jį nuvyti, bet sakė laukti policijos pareigūnų. Kol jie atvažiavo, ji kalbėjo su operatore. Jis išeidinėjo, bet tuoj pat atvažiavo policija ir ji jiems nurodė į kurią pusę jis nuėjo. Kai nuėjo, girdėjosi, kad kažkas kalba. Buvo 3-4 valanda nakties. Ji gyvena 2 aukšte. Automobilis stovėjo priekiu į priešais esantį namą. Jos atžvilgiu – galu į mane. Stovėjo įstrižai. Matė, kad asmuo stovėjo vairuotojo pusėje – kairėje. Abu kartus matė toje pačioje pusėje. Nematė, kai jis buvo nuėjęs į kitą automobilio pusę. Pirmą kartą pamatė, kad spardo, o grįžęs spardė koja, rankomis bandė nuplėšti veidrodėlį. Abu kartus matė toje pačioje pusėje. Dešinėje automobilio pusėje nieko nematė. Kalbančius asmenis girdėjo kai jis grįžo antrą kartą. Nuo pirmo ir antro karto praėjo 10-15 minučių. Jokių įrankių nematė. Nematė, ar kažką paėmė nuo automobilio. Nežinojo kieno automobilis. Per langą matė, kad jis gyventojo iš kito namo. Liudytoja paaiškino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingiausi, nes jie buvo duoti iš karto po įvykio. Tik atsimena, kad buvo toks įvykis, kažkas gadino/draskė automobilį, o visų smulkmenų tikrai tiksliai nepasakys dabar.

6.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88-90), kuri parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 03.30 val., namuose miegojo, kai per balkono atidarą langą išgirdo triukšmą. Triukšmas pasireiškė tuo, kaip kažkas lauke daužytų automobilius. Išėjo į balkoną bei pastebėjo, kaip prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje vienas vaikinas, kuris vilkėjo juodą „maikutę“, tamsius šortus bei avėjo šviesios spalvos sportiniais bateliais, kojomis spardo minėtoje aikštelėje stovėjusio automobilio BMW X5, pilkos spalvos, veidrodėlius. Kokio amžiaus vaikinas buvo nežino, kadangi dar lauke buvo tamsoka ir veido bruožų neįžiūrėjo. Vaikinas buvo smulkaus kūno sudėjimo, iki 170 cm ūgio. Ji vaikinui sušuko, vaikinas išgirdo ir nubėgo už (duomenys neskelbtini) namo kampo, link (duomenys neskelbtini) namo. Ji paskambino į pagalbos centrą Nr. 112 bei iškvietė policiją. Bekalbant su pagalbos centro operatore, vaikinas grįžo prie minėto automobilio bei rankomis pradėjo lupti nuo automobilio veidrodėlį. Vaikinas kažką nuo veidrodėlio nulupo bei nešėsi rankoje ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, tuo metu ji dar kalbėjo su pagalbos centro operatore, kuriai pasakė, kur nuėjo vaikinas. Policijos pareigūnai taip pat nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo. Po kelių minučių policijos pareigūnai grįžo prie sugadinto automobilio, jie išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Jai paskambino pagalbos centro operatorė bei paklausė, ar galėtų atpažinti vaikiną, kurį sulaikė policijos pareigūnai, ji pasakė, kad gali. Jai būnant balkone, policijos pareigūnai iš savo automobilio išlaipino vaikiną ir ji operatorei pasakė, kad tai tas pats vaikinas, kuris sugadino automobilį. Tada policijos pareigūnai vaikiną įsodino į savo automobilį bei jį išsivežė. Ryte, apie 07.00 val., atsibudusi pamatė, kad automobilio BMW X5 vienas veidrodėlis buvo visai nulaužtas, o kitos pusės veidrodėlis buvo apgadintas. Vaikino atpažinti ji negalėtų, kadangi veido bruožų nematė. Papildomos apklausos metu 2018-06-19 parodė, kad 2018-05-30, apie 03.30 val., ji namuose miegojo, kai per balkono atidarą langą išgirdo triukšmą. Išėjusi į balkoną pastebėjo, kaip prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje vienas vaikinas, kuris vilkėjo juodą „maikutę“, kurią buvo užsitempęs ant galvos, tamsius šortus bei avėjo šviesios spalvos sportiniais bateliais, kojomis spardo minėtoje aikštelėje stovėjusio automobilio BMW X5 pilkos spalvos veidrodėlius. Tada išėjusi į savo balkoną tam vaikinui sušuko ir jis išsigandęs pabėgo. Jaunuoliui nubėgus, išgirdo dviejų žmonių balsus. Mano, kad nubėgęs jaunuolis buvo dar su vienu asmeniu, su kuriuo kažką kalbėjosi, bet to antrojo asmens tikrai nematė, o tik girdėjo jo balsą. Ką jaunuoliai abu kalbėjosi, negirdėjo ir pasakyti negali. Tada paskambino į pagalbos centrą Nr. 112 bei iškvietė policiją. Bekalbant su pagalbos centro operatore, vienas iš tų jaunuolių, apie kurį jau minėjo pirminėje apklausoje ir jį apibūdino, grįžo prie minėto automobilio bei rankomis pradėjo lupti nuo automobilio veidrodėlį. Toliau viskas vyko tai, kaip minėjo pirminėje apklausoje. To grįžusio jaunuolio veido tikrai nematė ir jo atpažinti negalėtų nei iš pateiktų atpažinti nuotraukų, nei iš gyvų asmenų.

7. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo kitame kambaryje nei jos draugė V. V., atėjo tik tada, kai policija jau buvo atvažiavusi. Matė policijos pareigūnus ir vaikiną, bet net neįsivaizduoja kaip jis atrodė, nes per draugės miegamojo langą nieko nesimatė – buvo medis. Išgirdo garsus ir po kiek laiko ėjo pažiūrėti kas vyksta. Paties įvykio nematė. Ėjo pažiūrėti vėliau – tada policijos pareigūnai jau važiavo pro šalį. Draugė sakė, kad tada skambino jau antrą kartą. Su drauge kalbėjo, kad spardė mašiną, daužė ar spardė veidrodėlius – nebežino, neprisimena. Matė tik vieną vaikiną tad kai jau buvo policija atvykusi. Neprisimena, kada buvo įvykis, gal prieš 3 metus, buvo vasara, naktis. Tada atostogavo pas draugę V. V.. Iš pradžių galvojo, kad sprogo kokia padanga. Po to pakalbėjo su drauge ir sakė, kad daužė. Garsai buvo pasikartojantys. Kai išgirdo, su dukra gulėjo toliau, užsidarė langą. Priėjusi prie lango neatkreipė dėmesio. Po kiek laiko nuėjo pas draugę. Tuo metu ji prie balkono durų kalbėjo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnus ir vaikiną matė prie kito namo laiptinės. Jie buvo kitoje gatvės pusėje – prie kito namo stovėjimo aikštelės. Jie stovėjo prie automobilio. Draugės telefonu klausė, ar ji matė šitą vaikiną, neatsimena ką ji atsakė. Tikrai neatsimena, ką prie automobilio darė policijos pareigūnai. Patvirtina, kad prie automobilio matė tik vieną vaikiną. Draugė sakė, kad prie automobilio matė vieną asmenį. Lauke kalbančių asmenų negirdėjo, tik išgirdo, kad draugė sušuko.

8. Liudytoja V. L., kaltinamojo motina, atsisakė teisme duoti parodymus. Teismo posėdžio metu pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur 2018 m. lapkričio 13 d. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų R. Š.. Buvo pavasaris ar vasaros pradžia. Pas ją buvo sūnus, ji su būsimu vyru miegojo. Sūnus miegojo virtuvėje. Kai atsikėlė, sūnaus nebuvo. Po pietų jis parėjo ir pasakė, kad parėjo iš policijos, nes buvo girtas viešoje vietoje, svirduliavo, kad jis nudaužė mašinos veidrodėlį. Paskui jis išvyko. Sūnus trumpai papasakojo, kad jis girtas svirduliavo viešoje vietoje, jis pasakė, kad jis yra nulaužęs veidrodėlį, o kokį ir kieno nesakė, tik pasakė, kad kaimynystėje. Šiandien ji žino, dėl ko yra baudžiamoji byla. Tai sužinojo iš apklausos. Pareigūnams pasakojo tą patį, daugiau nieko nematė ir nežino. Kiek veidrodėlių sūnus nulaužė, jis nesakė. Policijos komisariate ji buvo apklausta po savaitės po įvykio. Tuo metu sūnus gulėjo ligoninėje psichiatrijos skyriuje. Parodymai tokie patys, kaip ir pirmos apklauso metu. Sūnus nepasakė, kur padėjo nulaužtus veidrodėlius. Kalbos apie kokius veidrodėlius nebuvo, sūnus nesakė, ji suprato, kad veidrodėliai yra nuo automobilio. Sūnus pasakė, kad nulaužė nuo automobilio veidrodėlius. Sūnus turi problemų su psichika, jis nuolat gydomas psichiatrinėse ligoninėse. Nori kreiptis dėl neveiksnumo nustatymo. Sūnus nesakė, kad jį kažkuo kaltina, jis tik pasakė, kad numušė veidrodėlį (t. 1, b. l. 103-104).

9. Iš 2018 m. birželio 8 d. pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį) (t. 1, b. l. 1-2)

10. Iš 2018 m. gegužės 30 d. gauto V. V. pranešimo matyti, kad buvo pranešta apie tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d., 20.00 val., iki 2018-05-30, 07.00 val., nuo V. J. priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo pagrobtas automobilio kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis. Padaryta 270 eurų materialinė žala (t. 1, b. l. 1,10-11);

11. Iš 2018 m. gegužės 31 d protokolo-pareiškimo, nustatyta, kad V. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 apie 20 val. iki 2018-05-30 apie 7 val., buvo apgadintas jam priklausiantis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Apgadinti du automobilio priekiniai galinio vaizdo veidrodėliai, padaryta žala 400 Eur, ją patikslina vėliau. (t. 1, b. l. 12-13);

12. Iš 2018 m. gegužės 30 d. vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo R. Š., kuris buvo apsirengęs taip kaip nurodyta pranešime. Pilietį susilaikė ir nusivežė prie apgadinto automobilio. Telšių AVPK susisiekus su pranešėja, ji atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris spardė automobilį (t.1, b. l. 21);

13. Iš 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad buvo užfiksuoti automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai (t. 1, b. l. 73-74);

14. Iš 2018-05-30 pažymos apie atliktus darbus nustatyta, kad naudotas veidrodėlis kainavo 270 Eur, o veidrodėlio keitimas, 15 Eur (t. 1, b. l. 84-85);

15. Iš 2018- m. birželio 19 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. V. iš jai pateiktų nuotraukų neatpažino asmens, kurį matė spardant automobilį, nes jis tuo metu buvo užsitempęs savo juodą „maikutę“ ir jo veido nematė (t. 1, b. l. 92-93).;

16. R. Š. raštas dėl prisipažinimo, kur pripažino, kad sugadino automobilio BMW veidrodžius, dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 59).

Įrodymai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje.

17. Nukentėjusioji I. B. mirusi (t. 4, b. l. 113), todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 124-126), kur apklausta 2019 m. sausio 19 d. parodė, kad 2019-02-14, vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, būdama savo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), išgirdo buto durų skambutį. Nepažiūrėjusi pro durų akutę, jas atidarė, nes pamanė, kad atėjo kaimynė V. L., gyvenanti tame pačiame name 7 aukšte. Atidariusi duris, pamatė apie 20 metų jaunuolį, kurį žinojo iš matymo, kad tai - V. L. sūnus, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jaunuolis tarpduryje paklausė, ar yra mama. Ji atsakė, kad nėra, bandė uždaryti buto duris, tačiau jaunuolis abiem savo rankomis vieną kartą pastūmė ją į krutinę ir ji neišlaikiusi pusiausvyros atsitraukė nuo durų gilyn į koridorių. Jaunuolis įėjo į butą ir užrakino duris. Suėmęs ranka už naktinių marškinėlių, ją įstūmė į virtuvę ir jėga pasodino į kėdę. Jaunuolis ėmė sakyti: „Ponia, man atiduokit 100 eurų, kurie yra mamos, ir daugiau man nieko nereikia“. I. B. bandė jaunuoliui paaiškinti, kad neturi jokių jo mamos pinigų ir pati neturi tokios sumos. Tai išgirdęs jaunuolis rankos kumščiais ėmė smūgiuoti į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį ir rankas, po kiekvieno smūgio prašydamas pinigų. Į galvos sritį jaunuolis sudavė ne mažiau dešimt kartų. Nuo patirtų smūgių ji nukrito nuo kėdės ant grindų, jaunuolis tada ėmė spardyti kojomis į šonus, spyrė ne mažiau trijų kartų. Nustojęs spardyti jaunuolis vėl suėmė už naktinių marškinėlių ir jėga nusivedęs į kambarį pastūmė į lovą. Lovoje jaunuolis nuplėšė naktinius marškinius, apatines kelnaites ir atsistojęs priešais ją iki puses nusivilko kelnes bei apatines kelnaites. Pasiėmęs į ranką savo lytinį organą bandė masturbuotis, tačiau neįvykus erekcijai supyko ir priėjęs prie jos vieną kartą rankos kumščiu smogė į kaktą. Po smūgio ji prarado sąmonę, kiek buvo be sąmonės nepamena, tačiau atsigavusi pamatė, kad jaunuolis kambaryje esančioje spintoje ieško pinigų po sulankstytais drabužiais. I. B. atsikėlusi nuo lovos ir susisiautusi naktiniais marškiniais ėmė prašyti jaunuolio, kad leistų apsirengti ir jie kartu nueis iki bankomato išgryninti pinigus, kuriuos dar turėjo "Swedbank" sąskaitoje. Jaunuolis leido apsirengti. I. B. apsirengė ir nuėjo prie sekcijoje esančio baro pasiimti piniginės. Atidarė piniginę ir parodė jaunuoliui, kad su savimi neturi grynųjų pinigų, piniginėje yra banko mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas. Tačiau jaunuolis nesutiko paimti kortelės, sakydamas, kad ji nori pabėgti, todėl vėl suėmė ją už rankos ir jėga nusivedė į virtuvę. Virtuvėje ant stalo ji padėjo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu ir jo paprašė į tualetą. Jaunuolis neleido užsidaryti tualeto durų ir laukė. Ji atsistojusi nuo klozeto visa jėga išbėgo iš tualeto ir jaunuolį pastūmė į sieną. Koridoriuje su juo ėmė stumdytis bei grumtis, bandė atrakinti buto duris, tačiau jai nepavyko. Jaunuolis ją pastūmė ir ji neišlaikiusi pusiausvyros galvos kaire puse atsitrenkė į virtuvės durų staktą, ir prarado sąmonę. Prieš prarandant sąmonę pamatė, kad jaunuolis išbėgo pro buto duris. Atsigavusi ji apžiūrėjo butą, virtuvėje ant stalo neberado "Swedbank" banko mokėjimo kortelės su PIN kodu ir mobiliojo ryšio telefono "Nokia", kuriame buvo "Telia" abonentinė kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-02-15 ryte nuėjusi į „Swedbank“ banką išsiaiškino, kad sąskaitoje buvo 80 eurų, tačiau pinigai išgryninti nebuvo, su banko mokėjimo kortele už prekes niekas neatsiskaitė, tačiau banko mokėjimo kortelę vis tiek užblokavo. Dėl telefono vagystės jai padaryta 65 eurų turtinė žala. Suplėšytus naktinius marškinius ir kelnaites ji išmetė ir jų nebeturi. 2019-02-17 jos marti I. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sužinojusi, kad ji buvo sumušta ir apiplėšta, iškvietė medikus, tačiau atvykus medikams jų pagalbos I. B. atsisakė. Po 2019-02-14 dienos įvykių jai ant veido ir kūno liko hematomos, skaudėjo sumuštas vietas, artimiausiu metu planavo kreiptis į šeimos gydytoją. (1 tomas, b. l. 119-121);

17.1. 2019 m. kovo 29 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2019-02-13, apie 13:00 val. ,pas ją buvo atėjusi kaimynė V. L., kuri atėjo išgėrusi su ja pasikalbėjo. Su V. L. išgėrė butelį degtinės, matė, kad V. L. rankose turėjo nemažai pinigų ir juos laikė rankoje, o paskui įsikišo į kišenę. Po kurio laiko V. L. išėjo. I. B. tvarkėsi virtuvėje ir už sofos rado 100 eurų, pagalvojo, kad tuos pinigus pametė V., nes pati tokių pinigų neturėjo. Tada pavakary, tikslios valandos nežino, gal apie 16:00 val., Iji nuėjo pas savo kaimynę V. į butą ir paklausė, ar ji pametė 100 eurų. V. pasakė, kad tai jos pinigai, todėl I. B. juos grąžino V.. Dar V. ją pasikvietė į savo namus, sėdėdamos svetainėje truputį išgėrė degtinės, kartu su jomis gėrė ir V. sugyventinis J. I.. Kai ji atėjo pas V. ir jai padavė 100 eurų, V. sūnus (tas, kuris vėliau ją užpuolė) taip pat buvo V. namuose ir matė, kaip ji V. padavė tuos 100 eurų. Jis tuo metu taip pat sėdėjo tame pačiame kambaryje ir gėrė arbatą, alkoholio su jais nevartojo. V. ir jos sugyventinis džiaugėsi, kad ji grąžino pinigus, sakė, kad tokių sąžiningų žmonių retai būta. Pas kaimynę V. ji pabuvo neilgai, gal kokį pusvalandį, ir išėjo namo. Kaip jau minėjo, gyvena tame pačiame name, tik ji gyvena devintame aukšte, o V. septintame. Vakare, apie 23 val., ji ruošėsi eiti miegoti, apsivilko naktinius, atsigulė į lovą, žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko kažkas paskambino į buto duris. Ji net nepažiūrėjo pro durų akutę, tiesiog atidarė duris. Už durų stovėjo V. sūnus, tas pats, kuris buvo V. namuose, kai ji buvo atėjusi dieną. Jis paklausė, ar pas ją yra jo mama, o ji atsakė, kad nėra. Tada ji norėjo uždaryti duris, tačiau tas vaikinas rankomis vieną kartą pastūmė ją į krutinę, kad ji būtų toliau nuo durų, įėjo į butą, uždarė duris ir jas užrakino. Jos buto durys užsirakina pasukus užraktą, rakto rakinant iš vidaus nereikia. Tada jis suėmęs ranka už jos naktinių įstūmė ją į virtuvę ir jėga pasodino į kėdę - tiesiog abiem savo rankomis suėmė jai už rankų žąstų ir pasodino, ant rankų tose vietose buvo likusios didelės mėlynės. Tada pradėjo sakyti, kad "Ponia, atiduokit mamos 100 eurų ir išeinu". Ji pasakė, kad neturi jo mamos pinigų, kad juos atidavė, o tada jis pradėjo ją mušti, tai yra kumščiais pradėjo trankyti į galvos sritį, trenkė ne mažiau kaip 10 kartų. Tuo metu į kitas kūno vietas netrenkė, daužė tik galvą. Vis trenkdamas reikalavo duoti pinigus, tai yra suduodavo kelis smūgius, tada atsitraukdavo, atsisėsdavo ant kėdės, paklausdavo, ar skauda, ir vėl liepdavo duoti pinigus, kai tik ji pasakydavo, kad pinigų neturi, vėl trenkdavo į galvos sritį. Tiksliai pasakyti, kiek kartų trenkdavo, negali, nes visus tuos smūgius sudėjus ir gausis tie ne mažiau 10 smūgių. Paskui, kiek atsimena, ji nuo tos kėdės nuo smūgių nukrito ant žemės ir ,atrodo, kad buvo praradusi sąmonę. Dar prieš prarandant sąmonę, R. Š. virtuvėje ant žemės pradėjo ją spardyti kojomis, tai yra įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į šonus. Tada, kai virtuvėje atgavo sąmonę, jis pakėlė ją nuo grindų ir, suėmęs už naktinių marškinių, nuvedė į kambarį bei įstūmė į lovą. Tada prie lovos pasilenkė ir suplėšė jos naktinius, tiksliau nuplėšė naktinių marškinių petnešėlę, o vėliau ir aplamai tuos naktinius numovė, o tada nuplėšė ir kelnaites. Tiesiog suėmė už kelnaičių šono ir juos patempė, tai jie ir suplyšo. Tada ji atsimena, kad gulėjo lovoje nuoga, o R. Š., atsistojęs šalia lovos, nusimovė iki pusės savo kelnes ir kelnaites ir pradėjo tampyti savo lytinį organą. R. Š. tuo metu nieko nesakė ir nieko jai nedarė, tiesiog bandė masturbuotis, bet erekcija jam neįvyko. Ji pakėlė galvą nuo lovos ir paprašė, kad jai leistų apsirengti, tačiau R. Š. tada priėjo prie jos ir kumščiu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį. Priėjo kelnių dar neužsimovęs. Jai atrodo, kad po to suduoto smūgio ji vėl prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino, tačiau, kai atsipeikėjo, pamatė, kad jis yra apsirengęs ir stovi prie spintos bei kilnoja sulankstytus drabužius. Kai ji atsipeikėjo, naktinius marškinius užsisiautė ant savęs ir pradėjo prašyti, kad leistų jai apsirengti, pradėjo sakyti, kad turi pinigų kortelėje, kad kartu galės nueiti iki bankomato ir jam išims tuos pinigus Tada R. Š. leido jai apsirengti. Tuomet ji apsirengusi nuėjo prie sekcijos baro ir paėmė iš ten piniginę, parodė, kad tikrai neturi pinigų. Tačiau piniginėje buvo banko kortelė ir jos PIN kodas, užrašytas ant lapelio. Tačiau tas vaikinas tos kortelės nepaėmė, susinervino ir sugriebęs ją už rankos nuvedė į virtuvę, kur vėl pasodino į kėdę. Pasakė, kad jis nėra durnas, kad ji pabėgs, jeigu ji išeis su juo į lauką. Tada ji „Swedbank“ banko kortelę su PIN kodu padėjo virtuvėje ant stalo, paprašė, kad leistų jai nueiti į tualetą. Į tualetą nueiti jai leido, tačiau neleido užsidaryti durų, stovėjo tarpduryje. Tuomet ji galvojo, kad reikia pabėgti, nes jis muš ir užmuš. Būdama tualeto patalpoje atsistojo ir greitai visa jėga išbėgo iš tualeto, pastūmė tą vaikiną į sieną ir bandė bėgti prie lauko durų, tačiau jis - R. Š. sučiupo ją už rūbų iš nugaros pusės, ji dar spėjo pora kartų įspirti į lauko duris, o R. Š. ją atitraukė, tiesiog taip stipriai patempė, galima sakyti, kad ją nusviedė į virtuvės pusę ir ji galva atsitrenkė į virtuvės durų staktą, nuvirto ant žemės bei prarado sąmonę. Dar krisdama pamatė, kaip tas vaikinas pabėga pro duris. Atsikėlusi apžiūrėjo butą bei užrakino buto duris. Nuėjo į virtuvę ir pastebėjo, kad ant virtuvės stalo nebėra mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ bei banko kortelės ir jos PIN kodo. Kada R. Š. spėjo juos paimti, pasakyti negali, nes nepastebėjo. Daugiau nieko iš buto nepaėmė. Kiek galėjo būti valandų, kai R. Š. išėjo iš buto, pasakyti negali, bet bute jis buvo gana ilgai. Paskui, kai ji kalbėjosi su kaimynais, kurie gyvena apačioje, aštuntame aukšte, jie sakė, kad triukšmą girdėjo dar apie 1.00 valandą nakties. Po to, kai ji viską apžiūrėjo, nuėjo miegoti, blogai jautėsi, neturėjo tuo metu telefono, negalėjo niekam paskambinti. Aplamai bijojo eiti iš buto. Ar tuo metu, kai ją R. Š. mušė, ji rėkė, neprisimena. Kitą dieną, tai yra 2019-02-14, ryte, pas ją atėjo sūnėnas S. Š., kuriam ji papasakojo, kas nutiko, kartu su juo nuėjo į „Swedbank“ banką, kad sužinotų, ar nuo kortelės nėra nuimti pinigai. Banke pasakė, kad pinigai nenuimti, ir pavogtą kortelę bankas užblokavo bei išdavė naują, už tai mokėti nereikėjo. Patikslina, kad viskas įvyko naktį, 2019 vasario 13 į vasario 14, pirmos apklausos metu nurodė netiksliai. Jai turtinė žala nėra padaryta, kadangi telefonas grąžintas, žala atlyginta. Telefono vertė buvo 65 eurai, ji pateikė telefono dėžutę, jį buvo pirkusi iš TELIA salono išsimokėtinai prieš kelis mėnesius iki nutikimo. Namuose turi sutartį, jei reikės, ją pateiks. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau jo nereikš, nes vis vien R. Š. neturės iš ko atlyginti, o ji į teismą nenori vaikščioti.

18. Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš savo vyro V. Š. sulaukė skambučio (jis tuo metu buvo Anglijoje, kaip ir visi I. B. vaikai), kad ji yra labai stipriai sumušta, nepaeina ir jai reikia iškviesti medicinos pagalbą. Jie jau žinojo, kas ją apie 00:30 val. suspardė. Paskambino 112 ir viską papasakojo (kur gyvena, kas atsitiko), o jie pasiūlė išsikviesti ir policiją. Ji sakė, kad atrodo baisiai – sumušta galva, uždaužta ausis, abi akys mėlynos, sakė, kad atspardė kepenis. Savo būklę nurodė kaip labai sunkią. Ji išgėrinėjo ir apie 00:30 val. sulaukė skambučio į duris. Sakė, kad įsiveržė aukštas vaikinas, su kurio mama išgėrinėjo (ji išėjo apie 23:00 val.), ir pradėjo reikalauti, kad pasakytų, kur yra jo mama. Ji atsakė, kad buvo, išgėrė ir išėjo. Jis piktas pastūmė į koridorių, o kai ji nugriuvo, pradėjo spardyti su kojomis, ieškoti po spinteles, pavogė telefoną. Suspardė iki sąmonės netekimo, išvertė spinteles, patalynę. Apie 18:00 val. turėjo atvažiuoti greitoji ir išvežė į ligoninę. Ji sakė, kad gal nereikia su juo prasidėti, nes žino, kad parėjęs iš kalėjimo, jos ramiai nepaliks. Labai dėl to bijojo. Ją sumušė naktį, o kitą dieną apie 15:00 val. apie pusvalandį pakalbėjo su vyru ir kvietė 112. I. įvykio aplinkybes jai papasakojo kai grįžo iš ligoninės. Tą vakarą, kai iškvietė pagalbą, su ja nebendravo. Bandė jai skambinti, bet telefonas buvo už ryšio zonos ribos. Ją prižiūrėjo toks J., dukra turėjo jo kontaktus ir per jį sužinojo, kad ji yra išvežta į ligoninę, o telefonas pavogtas. Kai jai pasakojo įvykio aplinkybes, ji buvo normalios būsenos – būdama blaiva. Kiek žino, I. B. ligoninėje buvo tik apie dvi paras. Ji dejavo, kad labai skauda galvą, šonus. Sakė, kad labai bijo gyventi, eiti į parduotuvę, kad nebūtų „galas“. Nežino, ar ligoninėje sakė, bet man minėjo, kad tas vyras ją išprievartavo. Sakė, jog negana to, kad išvertė spinteles, sumušė, suspardė, dar ir išprievartavo. Klausiau, ar taip tikrai buvo, o ji sakė, kad nerado pinigų ir „ant pykčio“ išprievartavo. Ji sakė, kad nuplėšė rūbus ir išprievartavo. Kai jai skambino, telefonas jau buvo pavogtas. Dviem aukštais aukščiau gyvena jos sūnėnai ir jie ėjo į Tele2 atstatyti prarastą jos numerį. Tada vėl galėjo jai prisiskambinti. Galvoja, kad jai pasiskambino po kokių 3-4 parų – ji jau buvo namuose. Sakė, kad iš jos pavogė banko kortelę ir telefoną. Minėjo, kad jos prašė pinigų ir buvo labai piktas. Sakė, kad apie 00:30 val. išgirdo skambutį, atidarė duris, o jis klausė, kur yra jo mama ir pastūmė. Ji koridoriuje nuvirto, o jis pradėjo spardyti. Patvirtino parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos teismas pagarsino. Parodymus davė po įvykio ryte arba po to, kai ji grįžo iš ligoninės. Atsimena tik tiek, kad skambino iškviesti medicinos pagalbą, o pagalbos 112 dispečerė sakė, kad reikia iškviesti ir policiją, nes yra sumušta.

18.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos I. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 154-157), kuri parodė, kad 2019 02-16, apie 13:00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos vyras V. Š., kuris tuo metu buvo Anglijoje, ir papasakojo, kad jo mama I. B. yra namuose sumušta, prašė, kad iškviestų policijos pareigūnus į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat prašė, kad paskambintų V. Š. mamai I. B., kad jinai paaiškintų visas aplinkybes. Vyras paaiškino, kad jam apie mamos sumušimą papasakojo jo sesuo R. S., o iš kur jinai sužinojo, to nepasakė. Po pokalbio su vyru ji iškart paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono anytai I. B. ir prašė, kad jinai papasakotų, kas jai nutiko. Iš balso suprato, kad I. B. yra neblaivi. Ji pradėjo pasakoti, kad jinai yra labai sumušta, kad į jos namus 2019 m. vasario m. iš 13 d. į 14 d. naktį, atėjo jos kaimynės V. sūnus, kuris paklausė jos, kur jo mama. I. B. pasakė, kad jos čia nėra, tada jis pastūmė anytą į kambarį ir liepė uždaryti duris. Uždarius duris, kaimynės sūnus pasakė "ech mano mamos nėra", ir pradėjo mušti, spardyti anytą. I. B. prarado sąmonę, po kurio laiko vėl pradėjo purtyti, draskyti reikalaudamas iš jos 100 eurų, kurių anyta neturėjo. Jam šaukė, kad neturi pinigų, jei turėtų atiduotų, tik tu nemušk. Tada anyta sakė, kad jis paėmė jos piniginę, ištraukė iš jos „SWEDBANK“ banko mokėjimo kortelę ir vėl pradėjo ją spardyt, reikalaudamas, kad pasakytų mokėjimo kortelės PIN kodą. Tada I. B. pasakė „SWEDBANK’’ mokėjimo kortelės PIN kodą. Pasakius PIN kodą, kaimynės sūnus toliau ją spardė, paskui jisai paėmęs ją už plaukų nutempė į lovą, kurioje nudraskė nuo jos kūno rūbus ir bandė lytiškai santykiauti. Po kurio laiko jis užmetė ant jos nuvilktus rūbus ir pasakė apsirenk, nes šlykščiai atrodai. I. B. apsirengė ir įėjo į buto koridorių, kuriame paslydo ant grindų, ir kaimynės sūnus vėl pradėjo ją mušti, spardyti, o anyta rankos kumščiu pradėjo stipriai belsti į buto duris, šauktis pagalbos, ko pasekoje kaimynės sūnus išėjo, išsigandęs, kad atvažiuos policijos pareigūnai. Kai I. B. papasakojo apie minėtą įvykį, ji paklausė, ar reikia iškviesti policijos pareigūnus, anyta pasakė, kad reikia pranešti policijai, bet tuo pačiu ji bijo kaimynės sūnaus, kad jos neužmuštų. Ji paskambino savo vyrui V. Š. ir jo sesei R. S., kurių klausė, ką daryti. Visi nusprendė, kad reikia iškviesti policijos pareigūnus, kad išsiaiškintų, kas sumušė jų mamą I.

19. Liudytoja iškviesta V. L., kaltinamojo motina, atsisakė teisme duoti parodymus. teismo posėdžio metu pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144-148) kur parodė, kad 2019-02-15 ryte, tikslaus laiko nepamena, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė I. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), devintame aukšte, tikslaus buto nežino, kuri pasakė, kad vakar, tai yra 2019-02-14, vakare, tikslaus laiko nesakė, pas ją į namus atėjo V. L. sūnus R. Š. ir ją sumušė. Taip pat, I. B. pasakė, kad R. Š. pas ją paliko kuprinę, kurią I. B. atnešė bei paliko prie V. L. buto durų. Daugiau I. B. nieko nepasakojo. V. L. atidariusi savo buto duris pamatė ant grindų sūnaus R. Š. kuprinę, kurioje buvo jo rūbai. Vėliau, tai yra 2019-02-25, jai būnant Klaipėdoje paskambino sugyventinis J. I., kuris pasakė, kad kaimynė I. B. jam pasakė, kad kai 2019-02-14 R. Š. sumušė kaimynę, iš jos pagrobė jos banko kortelę, kurią kaimynė užblokavo. R. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, nakvynės namuose, pas ją sūnus atvyko 2019-02-14 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, nes norėjo išsimaudyti, išsiskalbti rūbus. 2019-02-14 vakare, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus buvo atėjusi kaimynė I. B., tuo metu namuose R. Š. jau buvo. Kaimynė atnešė pinigus, atsigėrė alaus bei išėjo. Išėjus kaimynei, R. Š. pradėjo prašyti pinigų, tačiau ji pinigų jam nedavė, sugyventinis taip pat nedavė, dėl to tarp jų įvyko konfliktas ir ji sūnų iš namų išvarė. Kur sūnus išėjo, ji nežino, jam per langą išmetė jo kuprinę su rūbais. Kur šiuo metu gali būti jos sūnus, ji nežino, tačiau įtaria, kad jis gali būti (duomenys neskelbtini) mieste. Po įvykusio įvykio su kaimyne sūnus jai neskambino.

20. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalie 1 punktu, teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. A. (miręs) ikiteisminio tyri metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 150-151), kur parodė, kad 2019 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, tačiau gal prieš kokias dvi savaites, apie 13:00 ar 14:00 val., jis ėjo pas savo draugą, kuris gyvena, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie buto durų, kur jis gyvena, pabeldė į jas, tačiau draugo nebuvo namuose, todėl iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo ir ėjo link prekybos centro „Maxima“. Einant ties (duomenys neskelbtini) namu, prie spygliuoto krūmo pamatė, kad kažkas blizga, nes diena buvo saulėta. Tada nuėjo pažiūrėti ir priėjęs pamatė pilkos spalvos telefono dangtelį, jį paėmė apsižvalgė aplinkui. Už krūmo pamatė kitas telefono dalis, tai yra bateriją ir patį telefoną, tas dalis taip pat paėmė. Apžiūrėjo, kad telefonas sveikas, išvaizda jo gera, todėl ir paėmė. Jokios telefono SIM kortelės ten nematė. Pagalvojo, kad gal tą telefoną pametė kokie vaikai, arba kas nors iš (duomenys neskelbtini) namo išmetė per langą. Parsinešė telefoną namo, jį įjungė, patikrino, ar veikia. Telefonas veikė, tačiau iškart savo kortelės į jį nedėjo. Kai praėjo kokia savaitė, o gal ir daugiau, jokių žinių apie tą telefoną negavo, niekas jo nepasigedo, tai įsidėjo savo kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo telefonu naudotis. Naudojosi keletą dienų, kol paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia ateiti. To telefono nepirko, nei iš ko nors paėmė, bet jį rado. Tikrai nežinojo, kad tas telefonas yra vogtas ar įgytas neteisėtai.

21. Iš 2019 m. vasario 19 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, kad pagal gautą I. B. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 22-27);

22. 2019 m. vasario 20 d. 16 val. 56 min., gautas pranešimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo V., kad kreipėsi I. B., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas veido ir krūtinės sumušimas. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė I. B., kuri paaiškino, kad kreipėsi į medikus sužalojimui nustatyti. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate jau pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07127-19 dėl I. B. sužalojimo (t. 1, b. l. 28-29).

23. 2019 m. vasario 19 d. I. B. pranešė, kad 2019 m. vasario 14 d. vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, kaimynės V. L. sūnus, kurio vardo ir pavardės nežino, atėjęs į jai priklausantį butą, adresu, (duomenys neskelbtini), reikalavo pinigų ir panaudojęs fizinį smurtą pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Jai padaryta 65 eurų turtinė žala. (t. 1, b. l. 30-31).

24. 2019 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė R. M. pranešė, kad 2019 m. vasario 17 d., apie 16 val. 45 min., patruliuojant kartu su Reagavimo skyriaus vyresniuoju patruliu D. V., radijo ryšio šaukiniu „LŪŠĖ2038“ iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad vasario 13 ar 14 d. primušė kaimynas, skauda galvą, šonai mėlyni, moteriai 68 m., ji - I. B.. Nerašė pareiškimo, bijojo pranešti. Praneša marti, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pranešėja nurodytu numeriu, ji patikslino adresą, jog nukentėjusioji moteris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus buto duris atidarė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Bute kartu buvo ir jos draugas M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Mažeikiuose(duomenys neskelbtini), kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Paprašius paaiškinti visas aplinkybes, I. B. teigė, kad vasario 13 d., vėlai vakare (tikslaus laiko nenurodė), nepažįstamas vyras atėjęs į jos butą neaiškiomis aplinkybėmis pradėjo naudoti fizinę jėgą. Vyro, naudojusio fizinę jėgą, duomenų nežino, tik pasakė, kad tas vyriškis buvo kaimynas, V. L. sūnus, o ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo 7 aukšte. Atvykę medikai apžiūrėjo I. B., tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. I. B. teigė, kad yra neblaivi, pareiškimo šiuo metu nenorinti rašyti, tačiau, kai išblaivys, pati atvyks į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 42).

25. 2019 m. vasario 19 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) randasi devintame aukšte. randasi koridoriaus dešinėje pusėje. Buto durys yra šarvuotos, šviesiai rudos spalvos, pažymėtos (duomenys neskelbtini). Butas vieno kambario su virtuve, kurioje yra spintelės, buitinė technika, minkšta sėdimoji dalis, stalas ir kėdė. Išėjus iš virtuvės, dešinėje yra įėjimas į kambarį, kuriami yra būtini baldai: rūbų spinta, komoda, televizoriaus stalelis su televizoriumi, sekcija, kampinė miegamoji sofa - lova. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje fotografuota, prijungta fotolentelė (t. 1, b. l. 107-109, 110-117);

26. 2019 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107-117);

27. Iš 2019 m. kovo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja I. B. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris ją sumušė ir iš jos pavogė telefoną bei Swedbank, banko kortelę (t.1, b. l. 128-133);

28. 2020 m. vasario 17 d. apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos telefono, kuris patvirtina, kad I. Š. pranešė apie įvykį, kad vasario 12 ar 13 d. sumušė jos uošvienę jos bute (t. 1, b. l. 165-168, 199);

29. Iš 2019-02-21 tarnybinio pranešimo ir kitų duomenų matyti, kad buvo ieškomas I. B. priklausantis telefonas Nokia 230, juodos spalvos (t. 1, b. l. 173-180); iš 2019-02-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. A. pateikė mobilaus ryšio telefono Nokia, modelis RM-11782 (t. 1, b. l. 188). 2019 m. kovo 27 d. apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefonas Nokia (t. 1, b. l. 189-198); iš 2019 m. kovo 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. B. pateikė telefono Nokia 230 dėžutę, ant kurio šono yra telefono Nokia 230 IMEI kodai (t. 2, b. l. 1-8). Telefonas ir telefono dėžutė grąžinti jų savininkui I. B. 2019 m. kovo 29 d. (t. 1, b. l. 10-11);

30. Iš Swedbank banko sąskaitos matyti, kad I. B. turėjo sąskaitą banke „Swedbank“, AB 9t. 2, b. l. 14-15); „Swedbank“, AB pateikė duomenis, kad I. B. sąskaita susieta su mokėjimo kortele Senjoro Kortelė Nr. 676376*****7953) (t. 2, b. l. 21-22);

31. Iš 2019 m. birželio 20 d. specialisto išvados Nr. G801/2019(04) nustatyta, kad I. B. padaryti kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, krūtinės dešinės pusės sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą padaryti bukais kietais daiktais ir tokie sužalojimai I. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 36); Iš 2019 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. pG852/2019 (04) nustatyta, kad I. B. padaryti kūno sužalojimams: poodinei kraujosruvai dešinėje veido pusėje, krūtinės dešinės pusės sumušimui sukėlusiam lokalų skausmingumą, padaryti reikėjo dviejų smūgių kietais daiktais į veidą ir krūtinės dešinę pusę (t. 2, b. l. 41);

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

32. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (nuo 2018 01-01). Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur).

33. Kaltinamasis pripažino, kad nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo, spardydamas automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., abu galinio vaizdo veidrodėlius, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą ir apdailos detales, taip sugadino svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau tvirtino, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne veikdamas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyt asmeniu.

34. Taigi kaltinamasis pripažino faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė visus savo atliktus veiksmus, tačiau nesutiko, kad šią nusikalstamą veika padarė veikdamas su kitu asmeniu. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad svetimo turto sugadinimą R. Š. padarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

35. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. Š. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, t. y. sugadinto turto vertė viršija 5 MGL. Kaltinamasis kaltinamas tuo, kad sugadino vieną nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 Eur (t. 1, b. l. 110-111). Nukentėjusysis nurodė, kad jam dėl šio veidrodėlio padaryta žala yra 30 Eur, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2015). Analizuojamu atveju sugadinto veidrodėlio vertė veikos padarymo metu buvo 270 Eur, taigi sugadinto sugadinto turto vertė viršija 5 MGL.

36. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti įrodymai (aptarti nuosprendžio 3-16 punktai) patvirtina, kad R. Š. sugadino automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį - nulaužtas veidrodėlio gaubtas ir apdailos detalės. Byloje nėra įrodymų, kad R. Š. šią nusikalstą veiką padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Prokurorė prašė šią aplinkybę iš kaltinimo pašalinti. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. V., L. M.. G. P. ir A. B. parodė, kad jie visi matė tik vieną asmenį, kitų asmenų aplinkui nematė. Nesant jokių įrodymų, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitu asmeniu, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

37. Byloje taip pat neginčijamai įrodyta ir aplinkybė, kad kaltinamasis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, liudytojai G. P. ir A. B. bei 2018 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, nustatytas neblaivumas 1,46 prom.) (t. 1, b. l. 21).

Žemesnės instancijos teismas

38. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nurodė, kad jis užkliuvo už veidrodėlio, dėl to iš pykčio jį spardė. Tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, kad gadina svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

39. Bylos duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę patvirtina, kad R. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojami lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas, dėl kurių galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 26-34).

40. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. 2018 m. gegužės 30 d., apie 03:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo, spardydamas automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., abu galinio vaizdo veidrodėlius, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą ir apdailos detales, taip sugadino svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J., priklausančio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

41. Kaltinamasis yra kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 03:43 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo, nuo automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., nulupo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, taip pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį.

42. Kaltinamasis pripažino visas faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad nulupo veidrodėlį, kad jį nešėsi, tačiau teigė, kad jis neturėjo tikslo pagrobti šį turtą, jis tik nuluptą veidrodėlį nuėjęs toliau metė į daugiabučio sieną ir sudaužė. Taigi kaltinamasis iš esmės faktines aplinkybes pripažįsta, tik nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu.

43. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę, nors ir trumpam laikui, neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tikslas pagrobti nelaikomas būtinu, o tik leidžia geriau juos suprasti bei atskirti vagystę nuo kitų nusikalstamų veikų. Paprastai vagystei būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, tačiau tikslai ir motyvai esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, jie gali būti reikšmingi tik individualizuojant bausmę (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-59-843-2017).

44. Taigi nors šiuo atveju kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad jis tik norėjo sugadinti veidrodėlius ir jo ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip tęstinė veika, tačiau iš byloje surinktų įrodymų viseto, darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nulupo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, šis veidrodėlis nebuvo rastas prie automobilio. Pats kaltinamasis teigia, kad jį nusinešė ir po to metė į daugiaaukščio namo sieną. Kad vienas veidrodėlis buvo pagrobtas patvirtina pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad nuo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo pagrobtas automobilio kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis. Padaryta žala 270 Eur. Kad vieną veidrodėlį nusinešė patvirtino ir liudytoja V. V. duodama parodymus iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisme. Nurodė, kad nuo veidrodėlio kažką nulupo ir nešėsi rankoje ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Nukentėjusysis V. J. taip pat nurodė, kad kairės pusės veidrodėlis buvo nulaužtas ir jo nerado. Nurodė, kad šį veidrodėlį turėjo pakeisti, jo vertė 270 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nulupo nuo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jį nusinešė. Veidrodėlis vertinamas kaip daiktas turintis turtinę vertę, šiuo atveju 270 Eur (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo tolimesni veiksmai, t. y. kad jis, kaip tvirtinto teismo posėdžio metu, nusinešęs veidrodėlį metė jį į daugiaaukščio sieną, nepaneigia paties pagrobimo fakto, t. y. kad kaltinamasis nors trumpam galėjo naudotis, valdyti veidrodėlį. Kaltinamojo nurodymas, kad neturėjo tikslo pagrobti, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neturi teisinės reikšmės, nes tikslas nėra šios nusikalstamos veikos požymis. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtini BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tarp jų ir tyčia pagrobti svetimą turtą, dėl ko R. Š. turi būti pripažintas kaltu. Tokias išvadas leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

45. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad R. Š. 2018 m. gegužės 30 d., apie 03:43 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo, nuo automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. J., nulupo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 270 eurų, taip pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tokie veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

46. BK 180 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismų praktikoje kaltininko veiksmai kaip plėšimo ir tyčinio sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ideali sutaptis kvalifikuojama tik tais atvejais, kai plėšimo metu nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes plėšimo nusikaltimo sudėtis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2011, 2K-325/2013, K-552/2013 ir kt.). Tuo tarpu tais atvejais, kai plėšimo metu, siekiant užvaldyti turtą, panaudojamas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 180 straipsnį, kadangi plėšimo nusikaltimo sudėtis visas šias pasekmes apima (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2009, 2K-357/2010, 2K-566/2011, 2K-403/2012, 2K-74/2013, 2K-623/2013).

47. Pagal BK 214 straipsnio 214 straipsnio 1dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, <...> vieną ar daugiau svetimų, <...> elektroninių mokėjimo priemonių, <...> .

Žemesnės instancijos teismas

48. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl šių veikų pripažįstą pilnai. Iš duotų parodymų matyti, kad nepatvirtino visų kaltinime nurodytų aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė, kad jis gali neprisiminti visų aplinkybių, nes buvo neblaivus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis pripažino, kad prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą, kad pagrobė nukentėjusiosios banko kortelę ir telefoną, tačiau nuosekliai tvirtino, kad jis pas nukentėjusiąją neįsibrovė, o ji pati jį įsileido, kad su ja dar išgėrė, o tik vėliau kilo konfliktas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jo psichinę būseną, daro išvadą, kad vis tik kaltinamasis savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino iš dalies, t. y. neigė įsibrovimo faktą.

49. Veiką kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį įsibrovimas į patalpas yra kvalifikuojantis požymis, todėl jį būtina įrodyti. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir vartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pagrobė telefoną ir banko kortelę. Įsibrovimo į nukentėjusiosios faktą patvirtina nukentėjusiosios I. B. parodymai, liudytojų I. Š., iš dalies V. L. parodymai. Nukentėjusioji kelis kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad manė, jog atėjo kaimynė, tačiau pamatė, kad atėjo jos sūnus, jo nei vardo nei pavardės nežino. Jaunuolis tarpduryje paklausė, ar yra mama. Ji atsakė, kad nėra, bandė uždaryti buto duris, tačiau jaunuolis abiem savo rankomis vieną kartą pastūmė ją į krutinę ir ji neišlaikiusi pusiausvyros atsitraukė nuo durų gilyn į koridorių. Jaunuolis įėjo į butą ir užrakino duris. Suėmęs ranka už naktinių marškinėlių, ją įstūmė į virtuvę ir jėga pasodino į kėdę. Jaunuolis ėmė sakyti: „Ponia, man atiduokit 100 eurų, kurie yra mamos, ir daugiau man nieko nereikia‘. tas pačias aplinkybes nukentėjusioji parodė ir apklausiama antrą kartą (t. 1, b. l. 124-125). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. taip pat nurodė, kad jai I. B. pasakojo, jog įsiveržė aukštas vaikinas, su kurio mama ji išgėrinėjo ir pradėjo reikalauti pasakyti, kur jo mama. Atsakė, kad išgėrė ir išėjo, bet jis piktas, pastūmė į koridorių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. Š. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji I. B. i pradėjo pasakoti, kad jinai yra labai sumušta, kad į jos namus 2019 m. vasario m. iš 13 d. į 14 d. naktį atėjo jos kaimynės V. sūnus, kuris paklausė jos, kur jo mama. I. B. pasakė, kad jos čia nėra, tada jis pastūmė anytą į kambarį ir liepė uždaryti duris. Uždarius duris, kaimynės sūnus pasakė „ech mano mamos nėra“, ir pradėjo mušti, spardyti anytą. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, kurios nesikeitė ir tarpusavyje sutampa, teismas neturi pagrindo. Be to, ir pats kaltinamasis nurodė, kad nuketėjusioji neturėjo jokio pagrindo jo apšnekėti. Sutiktina su prokurorės pozicija, kad kaltinamojo iškelta versija, kad jis ėjo pasiskolinti pas nukentėjusiąją pinigų, o ji jį geranoriškai įsileido, vertintina kritiškai. Pirma, pačios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai ir liudytojos I. Š. parodymai patvirtina, kad jis įsibrovė į nukentėjusiosios butą, nes ji nenorėjo jo įsileisti. Antra, nukentėjusioji nurodė, kad nors žinojo, kad atėjęs vaikinas jos kaimynės V. L. sūnus, buvo jį mačiusi, tačiau jo nei vardo nei pavardės nežinojo, todėl kaltinamojo iškelta versija, kad ėjo pas nukentėjusiąją, kurios iš esmės nepažinojo, pasiskoninti pinigų, ir ji jį geranoriškai įsileido, neįtikinama. Teismo vertinimu, byloje įrodytas BK 180 straipsnio 2 dalies objektyvusis požymis – įsibrovimas į patalpą.

50. Byloje taip pat įrodytos kaltinime nurodytos aplinkybėmis dėl prieš nukentėjusiąją vartoto smurto. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir liudytojos I. Š. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, bet iš dalies paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ir rašytinė bylos medžiaga patvirtinanti, kad I. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nuosprendžio 22-24, 28, 31 punktai).

51. Bylos medžiaga įrodyta ir kaltinamasis to neginčija, kad iš nukentėjusiosios pagrobė telefoną ir „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę su jos PIN kodu. R. Š. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos grindžiama jo paties parodymais, kuris parodė, kad paėmė iš nukentėjusiosios telefoną ir banko kortelę, turėjo ir kortelės PIN kodą, jis buvo užrašytas ant lapelio, kartu su banko kortele, buvo užrašyti 4 skaičiai, tai pagalvojo, kad ten PIN kodas. Nuėjo prie MAXIMOS, į bankomatą įkišo kortelę – nepriėmė ir ją išmetė į šiukšlių dėžę. Nukentėjusiosios I. B. parodymais, kuri parodė, kad ji atidarė jaunuoliui piniginę ir parodė, kad pinigų neturi, piniginėje yra banko mokėjimo kortelė ir PIN kodas. Virtuvėje ant stalo ji padėjo kortelę su PIN kodu ir paprašė leisti nueiti į tualetą. Ji bandė pabėgti, tačiau jai nepavyko. jaunuolis ją atstūmė ir ji neišlaikiusi pusiausvyros galvos kaire puse atsitrenkė į durų staktą ir prarado sąmonę. Atsipeikėjusi virtuvėje ant stalo neberado „Swedbank“, AB mokėjimo kortelės su PIN kodu ir mobiliojo ryšio telefono „Nokia“. Liudytoja I. Š. taip pat parodė, kad I. B. tai pasakojo, kad ji iš piniginės paėmėm „Swedbank“, AB mokėjimo kortelę ir jis reikalavo jos pasakyti PIN kodą. Liudytojas V. A. parodė, kad telefoną rado einant ties (duomenys neskelbtini) prie spygliuoto krūmo rašytinė bylos medžiaga: 2019 m. vasario 20 d. atlikta telefono Nokia IMEI kontrolės duomenys, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad I. B. pateikė kartoninę dėžutę su teflono „Nokia 230“, o V. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“., telefono apžiūros protokolas, „Swedbank“, AB pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad I. B. buvo išduota mokėjimo kortelė – senjoro kortelė Nr. 676376*****-7953, kuria laikotarpi nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 216 d. operacijos nebuvo atliekamos.

52. Teismas, atsižvelgdamas į byloje ištirtų įrodymų visetą, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu ir juos įvertinęs vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, kurie jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios patalpas, vartojo prieš ją smurtą ir pagrobė telefoną bei banko mokėjimo kortelę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju smurtas buvo priemonė pagrobti svetimą turtą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. Š. atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės kyrimo motyvai

53. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

54. Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 22-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. Š. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę 9t. 2, b. l. 136-141). Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi R. Š. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (t. 3, b. l. 6-7). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. - rugsėjo 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-23/2020 nurodyta, kad R. Š. ekspertizės atlikimo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojami protiniai bei psichiniai sutrikimai ir pan. R. Š. nusikalstamų veikų padarymo metui galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajam nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (t. 3, b. l. 26-34).

55. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą 178 straipsnio 1 dalyje - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

56. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia).

57. Kaltinamasis padarė keturias baigtines veikas, iš kurių du nesunkūs (BK 187 straipsnio 1 dalis ir BK 178 straipsnio 1 dalis), vienas sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir vienas apysunkis (BK 214 straipsnio 1 dalis) (BK 11 straipsnis). R. Š. nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams, anksčiau teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turi psichikos sveikatos sutrikimų. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, anksčiau teistas 8 kartus Lietuvos Respublikoje, du kartus – užsienyje (t. 2, b. l. 55-67), daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (t 2, b. l. 82-93), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 965-97), kaltinamasis R. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro įskaitoje nuo 2009 m., diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postanatliniu periodu) (t. 2, b. l. 101).

58. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes kaltinamasis prisipažino padaręs šias inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nurodė visas faktines aplinkybes, vien dėl to, kad jis nesutiko su jo veiksmų teisiniu vertinimu, nesudaro pagrindo nepripažinti jo prisipažinimo kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybes: nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

59. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes kaltinamasis prisipažino padaręs šią inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

60. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę sunkinantis aplinkybė: nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

61. Teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į sukeltas pasekmes – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, jos nėra itin sunkios, padaryta žala nedidelė, tačiau ji neatlyginta, dėl veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje buvo vartojamas smurtas, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

62. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

63. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmė dalį.

64. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinta galutinė bausmė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintina su galutine bausme pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirtina galutinė bausmė.

65. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir nustatytina galutinė bausmė. Subendrinant bausmes su kitu nuosprendžiu, R. Š. nustatytina pridėtina dalis didesnė nei įstatymo numatyta minimali dalis atsižvelgus į jo asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (nuosprendžio 61-65 punktai).

66. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu paskelbta R. Š. paieška (t. 3, b. l. 93-95). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 27 d., Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas jam nedalyvaujant (t. 3, b. l. 85-92). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė Europos arešto orderį (t. 3, b. l. 110-120). R. Š. pagal Europos arešto orderį, išduotą 2019 m. rugsėjo 3 d., buvo sulaikytas 2019 m. rugsėjo 23 d. 22.39 val. (t. 3, b. l. 121). Asmens faktinio sulaikymo aktas Lietuvoje – 2020 m. liepos 23 d. 13.45 val. (t. 3, b. l. 147). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartimi paliktos galioti 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d. (t. 3, b. l. 149-153). Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiu iki 2021 m. sausio 23 d. Kardomosios priemonės suėmimo terminas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytas iki 2021 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas.

67. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis buvo sulaikytas Nyderlandų Karalystėje, Amsterdame 2019 m. rugsėjo 23 d. ir Lietuvą pargabentas 2021 m. liepos 23 d., į tai, kad kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. kovo 23 d. (BK 66 straipsnis).

IV. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

68. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Jose nurodyta, kad Valstybė dėl R. Š. gynimo patyrė 324 Eur (t. 4, b. l. 71), 504 Eur (t. 4, b. l. 180-182).

69. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

70. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis faktiškai sulaikytas yra nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Duomenų apie turimą turtą, niekur nedirba, nuo 2009 m., diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, gyvenamąją vietą nurodęs Telšių nakvynės ir savarankiško gyvenimo namuose, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

71. Byloje pateikti duomenys, kad patirta 1 994,04 Eur ekstradicijos išlaidų, tačiau šios išlaidos iš kaltinamojo R. Š. priteistos Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, todėl jos pakartotinai nepriteistinos.

72. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įrašu (t. 1, b. l. 199), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

73. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmė dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrintą bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti su subendrinta bausme pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, galutinę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmė dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d nuosprendį ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 23 iki 2021 m. kovo 23 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė