- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1585-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00340-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- M. T., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos, Trakų skyriams
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-547/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovui J. J., tretiesiems asmenims M. T., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos ir Trakų skyriams dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė nustatyti atsakovui J. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) 735 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energika“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą „0,4 kV KL servituto zona tarp taškų 1÷16 sklp. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)” su 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona, koordinačių sistemoje pažymėta tarp taškų nuo 1 iki 16, priteisti iš ieškovės atsakovui 27,42 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją ir iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė vykdo naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 19-32361 (toliau – sutartis), sudarytą su naujuoju vartotoju trečiuoju asmeniu M. T., dėl objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie ieškovės skirstomųjų elektros tinklų. Trečiajam asmeniui M. T. 2019 m. gegužės 20 d. išduotos prijungimo sąlygos Nr. TS19-32361 (toliau – prijungimo sąlygos), iš kurių matyti, kad ieškovei priklausantys elektros tinklai iki trečiojo asmens nuosavybės ribos projektuojami ir įrengiami ieškovės lėšomis trečiajam asmeniui pasirašius prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėjus joje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo joje nurodyta tvarka ir terminais suteikti trečiajam asmeniui prijungimo paslaugą, t. y. prijungimui nuo transformatorinės Vk-318 0,4 kV skirstyklos nutiesti 0,4 kV kabelių liniją iki trečiojo asmens nuosavybės ribos (toliau – elektros tinklai). Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo trečiajam asmeniui suteikti ir projektavimo paslaugas, t. y. parengti elektros tinklų projektą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Dalis projektuojamų elektros tinklų patenka į atsakovo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas kategoriškai atsisako pasirašyti servituto sutartį projektuojamiems naujiems elektros tinklams jam priklausančiame žemės sklype. Ieškovei nepavykus suderinti su atsakovu elektros tinklų tiesimo projektinių sprendinių susitikimo metu, ieškovė pakartotinai išanalizavusi trečiojo asmens prijungimo prie esamų elektros tinklų galimybes ir nustačiusi, kad kitų techniškai ir ekonomiškai pagrįstų galimybių prijungti trečiąjį asmenį nėra, 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 41015-20KR-SD-2628 kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti tiesti elektros tinklus atsakovo žemės sklype pagal projektinius sprendinius, atsakovui pasirašant servituto sutartį. Šiuo raštu ieškovė paprašė atsakovą atsakymą dėl planuojamų vykdyti darbų pateikti raštu per 10 dienų. Taip pat ieškovė įspėjo atsakovą, kad negavus jo atsakymo, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl būtinų teisių ieškovei naudotis žemės sklypu įgijimo. Atsakovas jokio raštiško atsakymo per nustatytą terminą ieškovei nepateikė. Ieškovė turi įstatyminius ir sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui dėl savalaikio vidaus elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, tačiau dėl atsakovo veiksmų negali tinkamai jų atlikti. Ieškovės vykdydama naujų elektros tinklų įrengimo darbus siekia suteikti teisės aktų nustatytas paslaugas elektros energijos vartotojams, taip užtikrinant jų viešąjį interesą gauti elektros energiją. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovės prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti šiuo atveju ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešo intereso, įgyvendinimą. Ieškovės projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Kitų techninių galimybių elektros tinklų tiesimui nėra, tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys prijungti trečiojo asmens elektros įrenginius nuo esamos transformatorinės Vk-318, įrengtos atsakovo žemės sklype). Nepavykus suderinti projektinių sprendinių su atsakovu, rangovas išanalizavo kitus galimus trečiojo asmens prijungimo techninius sprendinius, tačiau buvo nustatyta, kad kita artimiausia nuo trečiojo asmens žemės sklypo prijungimo vieta yra nutolusi daugiau nei 3 km atstumu. Be to, tokiu atveju elektros tinklus reikėtų tiesti tiek per daugybę privačių žemės sklypų, tiek miško žemėje, kurioje ribojama žmogaus ūkinė veikla. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas turi teisę gauti iš ieškovės kompensaciją už atsakovo žemės sklypui nustatytą servitutą, kompensacijos dydį paskaičiuojant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintą Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – metodika).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, priteisti atsakovo naudai 2 000 Eur vienkartinę kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė servituto nustatymo būtinybės atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Aplinkybės, kad servitutu nežymiai apribojama asmens nuosavybės teisė ar kad servitutas nustatomas nedidelėje žemės sklypo dalyje, nėra reikšmingos nustatant asmens teisių nuosavybės apribojimus. Šalia atsakovo žemės sklypo yra valstybinė žemė. Valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas driekiasi išilgai atsakovo žemės sklypo ribos, prie kurios ieškovė prašo nustatyti servitutą elektros tinklams tiesti. Atsakovui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o pats atsakovas vykdo ūkinę veiklą – užsiima bitininkystės veikla. Teritorijoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, auga ąžuolai, yra bičių uoksai, paukščių lizdavietės. Kelio ar kito privažiavimo iki prašomo servituto toje vietoje nėra, todėl tiesiant elektros tinklus būtų padaryta didelė žala ne tik atsakovui, bet ir gamtai. Įrengus požeminę elektros liniją, atsakovas patirtų didelių nepatogumų naudojant savo žemę pagal paskirtį, o dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų jo teisės naudotis savo žeme trečiųjų asmenų naudai būtų tiesiogiai suvaržytos. Jeigu teismas nuspręstų, kad servituto nustatymas atsakovo žemės sklype yra vienintelė įmanoma galimybė įgyvendinti kitų savininkų teises ir interesus, atsakovo manymu, ieškovės siūloma 27,42 Eur kompensacija yra nepagrįsta ir visiškai neadekvati dėl servituto tenkantiems praradimams. Dėl elektros linijų nustatytas servitutas bei elektros linijų apsaugos zona pablogintų atsakovo padėtį, smarkiai apribotų galimybes laisvai, savo nuožiūra, naudotis konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu. Dėl to būtų patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, o žemės sklypo rinkos kaina gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Atsižvelgus į tai, kad dėl servituto atsakovas patirtų nepatogumų ir turtinių netekimų, į bendrąjį kainų lygio kilimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principui, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista mažiausiai 2 000 Eur vienkartinė kompensacija.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Varėnos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti servitutą privačiame žemės sklype, dėl ieškinio esmės nepasisakys, ir prašė ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
5. Tretieji asmenys M. T., J. K. ir NŽT Trakų skyrius atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui 735 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Energika“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą ,,0,4 kV KL servituto zona tarp taškų 1-16 sklp. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ su 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona, plane pažymėta koordinačių sistemoje tarp taškų 1 iki 16, priteisė iš ieškovės atsakovui 27,42 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, priteisė ieškovei iš atsakovo 75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 27,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui nustačius servitutą, bus nepagrįstai suvaržomos atsakovo nuosavybės teisės į šį objektą, ir konstatavo, kad jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto objekto valdymu, naudojimo ir disponavimu, atsakovas nepatirs, kadangi posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog atsakovas ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra suprojektuotas naujas servituto projektas, nesinaudoja ir negalėtų realiai naudotis ir ateityje, nes ten yra pelkė.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis išspręsti šiuo atveju ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešojo intereso įgyvendinimą.
9. Teismas pažymėjo, kad negali būti nustatomi servitutai Miškų urėdijos valdomuose miškų ūkio paskirties sklypuose, kadangi Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra numatyta galimybė miško žemėje vykdyti statybą (nagrinėjamu atveju požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimas), nesusijusią su miškų ūkio reikmėmis.
10. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nesutiko su ieškovės, vadovaujantis Metodika, paskaičiuota 27,42 Eur kompensacija, tačiau kartu atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto, jis patirtų kokius nors nuostolius.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 29,0887 ha žemės sklypas, o servitutas nustatytinas tik 735 kv. m, o tai sudarytų tik 2,526 procentus viso sklypo, ir tai, jog toje sklypo dalyje atsakovas nevykdė jokios veiklos dėl to, jog toje vietoje yra pelkė, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė šį servitutą prašo nustatyti trečiųjų asmenų naudai, sprendė, jog konkrečiu atveju atsakovui priteistinas vadovaujantis Metodika paskaičiuotas 27,42 Eur vienkartinis mokestis už servitutą.
12. Atsakovo argumentą dėl 2 000 Eur priteisimo, kurie iš dalies kompensuotų jo išlaidas dėl transformatorinės įrengimo atlyginimo, teismas laikė nepagrįstu, kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto teismo sprendimu nustatymo bei dėl to atsiradusių nuosavybės teisės suvaržymų kompensavimo (atlyginimo) pinigine išraiška, ir nurodė, kad klausimas dėl atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su kaštais patirtais prisijungiant prie elektros tinklų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad faktas, jog pačios šalys siekdamos įgyvendinti savo subjektinę teisę prisijungti prie elektros tinklų patyrė tam tikrų išlaidų, nesuponuoja teisės patirtas išlaidas atlyginti sau trečiųjų asmenų sąskaita ir nukrypti nuo patvirtintų Metodikos taisyklių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas J. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, priimtas neteisingai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
14.2. Nors šiuo metu atsakovas aktyviai nenaudoja žemės sklypo, tačiau akivaizdu, kad priklausomai nuo aplinkybių šia žemės sklypo teritorija, kurioje teismas nustatė servitutą, gali tekti aktyviai naudotis ir tokiu atveju dėl tam tikrų dėl servituto tenkančių apribojimų to padaryti negalėtų. Pažymėtina, kad nurodytoje vietoje esama pelkė nereiškia, kad žemės sklypas negali būti naudojamas. Pelkių problema lengvai sprendžiama jas nusausinus, todėl toks teismo argumentas nėra pagrįstas.
14.3. Teismo argumentas, kad dėl to, jog servitutas netrukdys vykdyti žemės ūkio veiklą, neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog požeminių kabelių linijos apsaugos zona laikoma išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. To paties įstatymo 25 straipsnyje 1 dalyje nurodyta eilė veiklų, kurios draudžiamos elektros tinklų apsaugos zonose. Taigi servituto nustatymas žymiai apriboja žemės savininko teises ir galimybes savo nuožiūra vykdyti veiklą savo nuosavybėje. Atitinkamai dėl nurodytų apribojimų krenta žemės sklypo vertė jį parduodant.
14.4. Atsakovas savo inciatyva ieškojo alternatyvų, kurios kuo mažiau apribotų jo teises į žemės sklypą. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 4 d. susitikimo protokolo, ieškovei buvo pasiūlytos kelios alternatyvos, kurios nebūtinai atitinka įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, t. y. nebūtinai reiškia trumpiausią, optimaliausią servituto nustatymo variantą. Bet kuriuo atveju atsakovo siūlomos alternatyvos nepanaikina ieškovės pareigos įrodyti servituto būtinumo ir reikalavimo, kuo mažiau varžyti asmens teises savo nuožiūra naudotis žemės sklypu, tačiau ieškovė nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių kitų alternatyvių servituto nustatymo variantų ar jų skaičiavimų, lakoniškai nurodydama, kad kiti variantai yra per brangūs, taigi šios aplinkybės nebuvo įrodytos bylos nagrinėjimo metu.
14.5. Nepaisant to, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo atsakovo sklype būtinybės, tačiau atsakovas tam tikromis sąlygomis, t. y. atlyginus jo išlaidas teisme ir kitas materialines išlaidas, sutiko nereikalauti, kad ieškovė tokią būtinybę pagrįstų, tačiau teismas nepagrįstai atsakovo susitarimą su ieškove, nepaisant, kad ieškovė neatlygino nei teismo, nei kitų išlaidų, laikė įrodymu, jog atsakovo pasiūlytas variantas yra vienintelis galimas variantas servitutui įrengti ir tokiu būdu perkėlė servituto įrengimo pagrindimo įrodinėjimo naštą atsakovui.
14.6. Teismas sprendime taip pat rėmėsi ieškovės atstovės paaiškinimu, kad jeigu elektros prijungimo trasa būtų tiesiama nuo kitos pastotės, tai būtų žymiai ilgesnė trasa, kuri eitų per daugelio privačių asmenų sklypus ir kainuotų žymiai brangiau. Tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti ir įrodyti teismo proceso metu.
14.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad servitutas nustatytinas tik 735 kv. m ir tai sudarytų tik 2,526 proc. viso sklypo, kas, anot teismo, leidžia daryti išvadą apie servituto įtakos sklypo savininko teisėms mažareikšmiškumą ir galimybę taikyti Metodiką. Iš teismo argumentų nėra aišku, kaip Metodikos taikymas yra susijęs su aplinkybe, kad servitutą prašoma nustatyti trečiųjų asmenų naudai. Sprendime teismas apskritai nepagrindė, kodėl taikė Metodiką ir neargumentavo, kodėl buvo atmesti atsakovo argumentai dėl galimybės netaikyti Metodikos, kai pagal Metodiką paskaičiuota kompensacija yra akivaizdžiai neadekvati. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sprendime pats pripažino, kad pagal Metodiką paskaičiuota kompensacija yra maža.
14.8. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turintys atsakovo argumentai dėl Metodikos netaikymo apskaičiuojant kompensacijos dydį apskritai nebuvo įvertinti bei aptarti, o į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus — tokius kaip visų objektyvių ir įmanomų galimybių, įgyvendinant nuosavybės teises, neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, nustatymas, skundžiamame spendime nebuvo atsakyta, dėl ko byla, atsakovo vertinimu, buvo išspręsta neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
14.9. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteista 75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 27,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra teisingas. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kadangi pirminiame ieškinyje siūlydama nustatyti servitutą žymiai didesnėje atsakovo sklypo žemės dalyje akivaizdžiai suklydo. Patikslintame ieškinyje atsakovo iniciatyva servitutas nustatytas žymiai mažesnėje sklypo dalyje, todėl ieškovė, atsisakydama savo pirminio reikalavimo, turėtų kompensuoti dalį išlaidų, kurias atsakovas patyrė rengdamas atsiliepimą į pradinį ieškinį.
Atsiliepimas
15. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą paliekant nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
15.1. Iš esmės apelianto apeliacinio skundo reikalavimai galutinai nėra aiškūs, kurie, be kita ko, prieštarauja jo paties apeliaciniame skunde nurodytai pozicijai. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nesuformulavo aiškių savo reikalavimų, ar jis prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti, t. y. ar jis ginčija paties servituto jo žemės sklype nustatymą teismo sprendimu, ar vis tik atsakovas su šia sprendimo dalimi sutinka ir ginčija tik priteistos vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius įrodymus, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, nustatydamas servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype. Aplinkybės byloje vienareikšmiškai patvirtina, kad vienintelis galimas, optimalus ir racionalus techninis sprendinys prijungti trečiojo asmens elektros įrenginius yra nuo esamos transformatorinės, įrengtos atsakovo žemės sklype.
15.3. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė įrodė servituto nustatymo būtent atsakovo žemės sklype būtinumą. Tuo tarpu planuojamų tiesti naujų elektros tinklų įrengimo vieta ir atitinkamai servituto nustatymo vieta žemės sklype yra atskiras klausimas, kuris pirmosios instancijos teismo taip pat buvo tinkamai ir visapusiškai įvertintas ir sprendimu servitutas pagrįstai nustatytas pagal ieškovės pateiktą pakoreguotą projektą.
Šalies argumentai
15.4. Apeliantas, siekdamas suklaidinti teismą, nepagrįstai teigia, jog būtent atsakovas ieškojo naujų alternatyvų elektros tinklų trasos jo žemės sklype nustatymui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą buvo paaiškinta, kad ieškovė dar ikiteisminėje stadijoje išnaudojo visas galimybes susitarti su atsakovu dėl naujų elektros tinklų tiesimo jo žemės sklype taikiai, tiek žodžiu, tiek raštu prašydama atsakovo suderinti pirminį servituto planą, pagal kurį numatyta trasa buvo palei atsakovo žemės sklypo ribą, kad kuo mažiau apribotų atsakovo galimybę naudotis žemės sklypu, arba nurodyti kitą galimą, atsakovo pageidaujamą, elektros tinklų tiesimo trasą jo žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendime pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog servituto nustatymas pagal naujai parengtą servituto planą yra suprojektuotas trumpiausiu atstumu iki kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurių įrengimo trasą iš esmės pasiūlė pats atsakovas ir šiems sprendiniams neprieštaravo. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą apelianto teiginius apie pirmosios instancijos teismo padarytas, neva nepagrįstas išvadas, kad sprendimu nustačius servitutą pagal projektą, atsakovas nepatirs jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, vertinti kritiškai.
15.6. Pats atsakovas nurodė, jog žemdirbyste toje žemės sklypo vietoje niekas neužsiima ir neužsiims, nes praktiškai žemė yra nenaudojama. Atsakovas taip pat paaiškino, kad žemės sklype užsiima tik bitininkyste. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog šios aplinkybės buvo išsiaiškintos posėdžio metu. Tad akivaizdu, kad apelianto argumentai dėl žemės sklypo naudojimosi apribojimų ateityje yra prieštaringi.
15.7. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bet kokias materialinės ar procesinės teisės normas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir sprendimu nustatydamas servitutą atsakovo žemės sklype. Apeliacinis skundas grindžiamas tik prieštaringais argumentais ir deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis, nevertinant sprendime aiškių ir išsamių motyvų dėl ieškinio pagrįstumo.
15.8. Apeliantas nepagrįstai siekia sudaryti įspūdį, kad neva pirmosios instancijos teismas vienkartinį mokestį už servitutą vadovaujantis metodika priteisė tik atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovė servitutą prašo nustatyti trečiųjų asmenų naudai. Ši atsakovo pozicija prieštarauja sprendime nurodytam teisiniam reglamentavimui bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nustatant kompensacijos dydį už servitutą. Esminė aplinkybė, nustatyta sprendime, apie kurią apeliantas sąmoningai nutyli, kad atsakovas turėjo įrodyti konkrečius nuostolius dėl servituto nustatymo, tačiau to nepadarė. Tuo labiau nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neva nepagrindė, kodėl taikė metodiką, ir kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai.
15.9. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priteisiama kompensacija yra nedidelė, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog sprendimu priteista kompensacija yra nepagrįsta. Sprendime padaryta teisinga išvada, kad ieškovės apskaičiuotos kompensacijos suma atitinka nustatytos Metodikos reikalavimus tam, kad atsakovui būtų pilnai kompensuojami dėl servituto nustatymo patiriami nuostoliai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžių metu paaiškino, jog atsakovui galėtų būti išmokama ir kitokio dydžio kompensacija, jam įrodžius savo pagrįstus nuostolius, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo). Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu jokių nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, net neįrodinėjo, teismo posėdžių metu pasisakydamas tik apie tai, kad jam turi būti kompensuojamos jo turėtos teisinių paslaugų išlaidos, dalinai padengtos jo išlaidos įrengiant transformatorinę bei atlyginta neturtinė žala (moralinės išlaidos).
15.10. Ieškovė tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu siekė to paties rezultato – nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype teismo sprendimu, atsakovui nesutinkant ginčo spręsti taikiai. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu buvo keičiami tik techniniai sprendiniai, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė atsisakė savo pirminio reikalavimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Tenkinus ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš atsakovo, todėl apelianto argumentai dėl sprendimu neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo M. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas pateikia melagingą ir tiesiog neatitinkančią informaciją. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pagal faktą atsakovo sklypas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nutolęs 17,5 km. Tiesioginio privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki atsakovo sklypo nėra. Nors sklypas yra Varėnos rajone, bet faktiškai privažiavimas į jį eina per Trakų rajoną.
16.2. Visos bylos metu buvo nurodomos skirtingos priežastys dėl ko atsakovas nesutinka su elektros vedimu per jo žemę. Bandymas susitarti buvo nesėkmingas. Nesėkmės priežastis – pinigai, tačiau atsakovas niekaip nepagrindžia prašomos priteisti kompensacijos.
16.3. Atsakovas visais įmanomas būdais tyčia vilkina bylos nagrinėjimą. Atsakovui vis buvo duodama laiko susitarti, nors akivaizdžiai matėsi, jog susitarimo nebus ir nors paskutinis teismo posėdis galėjo įvykti dar 2020 m. gruodžio mėn., bet dėl bandymo suteikti atsakovui šansą susitarti, byla išnagrinėta tik 2021 m. birželio mėn., ir paskutinę apeliacinio skundo teikimo dieną atsakovas, žinoma, skundą pateikė.
17. Trečiasis asmuo NŽT Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs dėl servituto nustatymo privačiame žemės sklype, NŽT nepasisakė dėl patikslinto ieškinio, taip pat nepasisakys ir dėl apeliacinio skundo argumentų bei skundžiamo sprendimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
20. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė) patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovui J. J. (toliau – atsakovas arba apeliantas) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui neterminuoto servituto nustatymo ir vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentų grupėmis, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, priteisė visai neadekvačią vienkartinę piniginę kompensaciją.
22. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis).
23. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
24. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).
27. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jam inicijavus elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų ir apmokėjus už projektavimo darbus 10 888,79 Lt (3 153,61 Eur), buvo suprojektuota ir pastatyta modulinė galinė transformatorinė. Šiuo metu ieškovė vykdo naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Ieškovė, išanalizavusi visas naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie esamų elektros tinklų galimybes, nustatė, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti naujojo vartotojo objektą nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios ieškovės modulinės transformatorinės. Nepavykus susitarti su atsakovu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Teismas vertino, kad servituto nustatymas pagal naujai parengtą servituto planą yra suprojektuotas trumpiausiu atstumu iki kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Išanalizavęs atsakovo išsakytą nuomonę, teismas padarė išvadą, kad negali būti nustatomi servitutai Miškų urėdijos valdomuose miškų ūkio paskirties sklypuose, kadangi Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra numatyta galimybė miško žemėje vykdyti statybą (nagrinėjamu atveju požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimas), nesusijusią su miškų ūkio reikmėmis. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto objekto valdymu, naudojimo ir disponavimu, atsakovas nepatirs, posėdžio metu išsiaiškinęs, jog atsakovas ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra suprojektuotas naujas servituto projektas, nesinaudoja ir negalėtų realiai naudotis ir ateityje, nes ten yra pelkė.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo atsakovo žemės sklype būtinumo ir reikalavimo kuo mažiau varžyti asmens teises savo nuožiūra naudotis žemės sklypu.
29. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis išspręsti šiuo atveju ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešojo intereso įgyvendinimą, t. y. kiekvieno nuosavybės teisės savininko objektyvų interesą turėti elektros energiją ir šį interesą įgyvendinti, ir negali būti laikomas kaip nepagrįstai suvaržantis nekilnojamojo turto objekto savininko (t. y. atsakovo) teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia išvada atitinka tiek pirmiau aptartą servituto nustatymo teismo sprendimu teisinį reglamentavimą, tiek nuosekliai kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl ieškovės pareigos pagrįsti, kad jos prašomas servitutas yra vienintelė proporcingiausia galimybė naudotis daiktu, ir dėl savininkų intereso balanso sprendžiant dėl servituto nustatymo.
30. Faktinę byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti ieškovės modulinė transformatorinė yra artimiausiai nutolusi nuo naujojo vartojo objekto, patvirtina tiek ieškovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžių metu (CPK 186 straipsnis), tiek ieškovės pateikta situacijos schema, kurioje pažymėti tiesioginiai atstumai nuo numatyto prijungimo taško (t. y. atsakovo žemės sklype) ir kito artimiausio prijungimo taško (CPK 197 straipsnis). Kita artimiausia nuo naujojo vartotojo žemės sklypo prijungimo vieta yra nutolusi 3 158 m atstumu, tokiu atveju būtų reikalinga kloti 10kV kabelį ir užsakovo sklype statyti naują transformatorinę, o elektros tinklus reikėtų tiesti per daugybę privačių sklypų bei valstybinėje miško žemėje, kai tuo tarpu tiesioginis atstumas nuo numatyto taško yra 549 m ir būtų klojamas 0,4kV kabelis. Viena vertus, naujojo vartotojo prijungimo būdas, nustatant servitutą per privačius žemės sklypus ir nustatant jį daugiau nei 3 km ilgio, yra neracionalus tuo, kad pareikalaus ieškovės ir naujojo vartotojo didesnių išlaidų, pareikalaus daugelio (daugiau nei 10 sklypų) privačių asmenų nuosavybės teisių suvaržymo. Kita vertus, tokiu atveju tinklus reikėtų tiesti ir valstybinėje miško žemėje. Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. pažyma liudija, kad žemės sklypo dalyje, kurioje numatomas naujo požeminio elektros kabelio įrengimas, besiribojančioje su valstybinės reikšmės mišku, yra natūrali šlapia pieva, apaugusi ąžuolų (apie 20 vnt.) bei juodalksnių jaunais medžiais, gausu įvairių rūšių krūmų. Savivaldybė pateikė siūlymą apsvarstyti galimybę kabelį tiesti per valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybinei miškų urėdijai priklausančias kirtavietės. Išnagrinėjusi pažymoje pateikiamus duomenis, VĮ Valstybinė miškų urėdija atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybės pasiūlymas nėra grindžiamas konkrečiais biologinės įvairovės ir ją sudarančių elementų tyrimais, apskaita ar įvertinimu ir yra bendro pobūdžio. Savivaldybė nepasisakė, kokia būtų padaryta žala gamtai, jei būtų priimtas sprendimas tiesti elektros tinklus miško žemėje, kur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punktu, negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus). Trečiasis asmuo M. T., į kurio sklypą bandoma įvesti elektrą, savo paaiškinimuose raštu nurodė, kad nuo pat J. J. atsisakymo leisti vesti elektrą per jo sklypą 2019 m. liepos mėnesį, dėjo visas pastangas bandant įsivesti elektrą kitais būdais, kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę, Valkininkų miškų urėdiją, VĮ Valstybinę miškų urėdiją, NŽT Varėnos skyrių, ir po ilgų susirašinėjimų 2020 m. sausio 31 d. gavo iš VĮ Valstybinės miškų urėdijos galutinę išvadą, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra numatyta galimybė miško žemėje vykdyti statybą (nagrinėjamu atveju požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimas), nesusijusią su miškų ūkio reikmėmis. Pageidaujama įrengti elektros trasa nėra skirta miškų ūkio reikmėms. Kartu su šiais paaiškinimais trečiasis asmuo pateikė susirašinėjimo su paminėtomis institucijomis dokumentus. Dėl galimybės įrengti naujus elektros tinklus valstybinėje miško žemėje ieškovė 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybinę miškų urėdiją ir 2020 m. rugsėjo 22 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad minėta institucija, išnagrinėjusi prašyme nurodytą situaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi, nemato galimybės naują elektros kabelį įrengti Miškų urėdijos sklype. Atsakydama į ieškovės paklausimą dėl kabelinės linijos klojimo privačiame sklype, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2020 m. spalio 29 d. rašte nurodė, kad remiantis pridedamu priedu ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikta situacijos schema, ji pagal kompetenciją neprieštarauja numatytam kabelinės linijos tiesimui, išlaikant tiesią trajektoriją pagal žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinės ribos pakraštį.
32. Pirmosios instancijos teismai, ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto objekto valdymu, naudojimo ir disponavimu, atsakovas nepatirs, kadangi posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog atsakovas ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra suprojektuotas naujas servituto projektas, nesinaudoja ir negalėtų realiai naudotis ir ateityje, nes ten yra pelkė. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovė, žemės ūkio veiklai vykdyti toks servitutas netrukdys.
33. Apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo padarytas nepagrįstas išvadas, kad sprendimu nustačius servitutą pagal projektą, atsakovas nepatirs jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės yra pagrįsti tik atsakovo subjektyviu situacijos vertinimu.
34. Aktualu tai, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus.
35. Byloje esančiais duomenimis, servitutu apribota tik nedidelė dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (t. y. 2,526 procento). Atsakovo pateikto atsiliepimo turinys bei paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu liudija, kad atsakovas žemės sklype užsiima bitininkyste, o ta teritorija, kurioje patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, yra nenaudojama žemė, nes, viena vertus, žemdirbyste neužsiima, kita vertus, ten yra pelkė. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymo) 25 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, kurios yra draudžiamos elektros tinklų apsaugos zonose, tačiau visiškai nutyli, kad nurodytos veiklos yra draudžiamos tik tuo atveju, kai nėra gauta elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai. Tai reiškia, kad nustačius servitutą, apelianto nurodoma veikla (įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, ir kt.) nėra absoliučiai ribojama ir ši veikla galima gavus elektros tinklų savininko (nagrinėjamu atveju – ieškovės) pritarimą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės ūkio veiklai vykdyti toks servitutas netrukdys, nes pagal projektinius sprendinius planuojama įrengti požeminę kabelių liniją. Įrengta požeminė kabelių linija nesukelia jokių apribojimų servituto nustatomoje zonoje vykdyti Įstatymo nedraudžiamų žemės ūkio darbų (pavyzdžiui, auginti žemės ūkio kultūras) ar užsiimti bitininkyste. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius servitutą, jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamojo turto objekto valdymu, naudojimo ir disponavimu, atsakovas nepatirs.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 4 d. susitikimo / susitarimo protokole ir UAB „Energetika“ parengtame preliminarios kabelio trasos 2 variante atsakovo ranka padarytas: „su šita trumpesne trasa sutikčiau, jei bus kompensuota už teismo ir mano materialines ir moralines išlaidas“, o taip pat apeliacinio skundo argumentai, kad jeigu jam būtų atlygintos išlaidos teisme ir kitos materialinės išlaidos, jis nereikalautų ieškovės pagrįsti servituto nustatymo jo (t. y. atsakovo) žemės sklype būtinybės, Taigi atsakovas iš esmės sutinka dėl servituto nustatymo jo sklype būtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė prijungdama naują vartotoją naudosis pastatyta moduline galine transformatorine, už kurios projektavimo ir prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų darbus apmokėjo atsakovas, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindas svarstyti kompensacijos mokėjimo (materialinės žalos atlyginimo) už elektros tinkų įrengimą atsakovui klausimą.
37. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl taikė Metodiką ir neargumentavo, kodėl buvo atmesti atsakovo argumentai dėl galimybės netaikyti Metodikos, kai pagal Metodiką paskaičiuota kompensacija yra akivaizdžiai neadekvati.
38. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalis (ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad tinklų operatoriai, <...>, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas. Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 (ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 31 d. galiojanti redakcija) patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika), kurioje nustatė nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką (Metodikos 1 punktas).
39. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą kompensacijos paskaičiavimą pagal Metodikos 26 punkte pateikiamą formulę, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui priteistinas vadovaujantis Metodika paskaičiuotas 27,42 Eur vienkartinis mokestis už servitutą.
40. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui maksimalaus dydžio vienkartinė kompensacija mokama už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu. Vyriausybė, įgyvendindama nurodytas įstatymo nuostatas, patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo Metodiką. Metodika yra galiojantis ir nenuginčytas poįstatyminis teisės aktas, todėl privalu šiuo aktu vadovautis nagrinėjant šios kategorijos bylas dėl kompensacijos priteisimo. Prieštaravimų, kad ši kompensacija apskaičiuota neteisingai pritaikius Metodikos II skyriaus nuostatas, atsakovas byloje nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovui nepateikus jokių duomenų apie patiriamus nuostolius, kitoks, nei taikant Metodiką, kompensacijos paskaičiavimo būdas ir kompensacijos priteisimas atsakovui, suteiktų jam nepagrįstą pranašumą lyginant su kitais asmenimis, kuriems nustatytas servitutas dėl elektros tiekimo įrenginių buvimo jiems nuosavybės teise priklausančiame turte, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai paskaičiavo atsakovui kompensaciją pagal Metodikos nuostatas.
41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir valstybei 27,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad ieškovė, atsisakydama savo pirminio reikalavimo ir pateikdama patikslintą ieškinį, turėtų kompensuoti dalį išlaidų, kurias atsakovas patyrė rengdamas atsiliepimą į pradinį ieškinį.
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
44. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktas). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškinio pateikimą ir tuo pačiu bylinėjimosi išlaidų patyrimą visų pirma lemia neteisėti atsakovo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020). Kaip matyti iš bylos duomenų bei šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas atsisakė pasirašyti servituto sutartį ir nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad projektiniai sprendiniai galėtų pažeisti jo nuosavybės teises. Jau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nuolat keitė savo poziciją dėl galimos trasos įrengimo vietos. Patikslintą ieškinį ieškovė pateikė pasinaudodama jai CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ir atsižvelgiant į atsakovo poziciją koreguodama projektinius sprendinius. 2020 m. gruodžio 4 d. susitikimo / susitarimo protokole ir UAB „Energetika“ parengtame preliminarios kabelio trasos 2 variante atsakovas ranka įrašė: „su šita trumpesne trasa sutikčiau, jei bus kompensuota už teismo ir mano materialines ir moralines išlaidas“, tačiau nesutiko sudaryti taikos sutarties. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios būtent su jo paties pozicija bei procesiniu elgesiu byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo to paties straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pagrindo nėra.
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48. Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.