Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui J. J., tretiesiems asmenims: M. T., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui ir Trakų skyriui dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (įregistravimo pagrindas: 2003-04-14 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2003-08-12), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 29,0887 ha (toliau - Žemės sklypas). Atsakovas inicijavo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų ir apmokėjo už projektavimo darbus 10 888,79 Lt (3 153,61 Eur). Minėtame žemės sklype buvo suprojektuota ir pastatyta modulinė galinė transformatorinė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Ieškovas arba Operatorius) šiuo metu vykdo Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), sudarytą su M. T. (toliau – Naujasis vartotojas) dėl Naujojo vartotojo objekto – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Naujų vartotojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tvarką nustato Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Naujajam vartotojui 2019 m. gegužės 20 d. išduotos prijungimo sąlygos Nr. TS19-32361 (toliau – Prijungimo sąlygos), iš kurių matyti, kad ieškovui priklausantys elektros tinklai iki Naujojo vartotojo nuosavybės ribos projektuojami ir įrengiami ieškovo lėšomis Naujajam vartotojui pasirašius prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėjus joje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. Sutartimi ieškovas (operatorius) įsipareigojo joje nurodyta tvarka ir terminais suteikti Naujajam vartotojui prijungimo paslaugą, t. y. prijungimui nuo transformatorinės Vk-318 0,4 kV skirstyklos nutiesti 0,4 kV kabelių liniją iki Naujojo vartotojo nuosavybės ribos (toliau – Elektros tinklai). Vykdant Elektros tinklų įrengimą ieškovas yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo projektavimo darbams atlikti ieškovas pasitelkė rangovą UAB „Energika“ (toliau – Rangovas). Vykdant išduotas prijungimo sąlygas, Rangovas buvo parengęs Elektros tinklų planą ,,0,4 kV elektros energijos tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pirminis projektas). Vykstant tolimesnėms deryboms su atsakovu, Rangovas 2021 m. sausio mėnesį parengė naują servitutinį žemės sklypo planą ,,0,4 kV KL servituto zona tarp taškų 1-16 sklp. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas). Dalis Elektros tinklų pagal Pirminį projektą ir pagal naujai parengtą Projektą turi būti tiesiami tiek valstybinėje žemėje, tiek privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Projektiniai sprendiniai buvo derinti su NŽT ir privačių žemės sklypų savininkais. Ieškovas, išanalizavęs visas Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie esamų elektros tinklų galimybes, nustatė, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti Naujojo vartotojo objektą nuo atsakovui J. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančios ieškovo modulinės transformatorinės. Pateiktu atsiliepimu atsakovas nesutinka dėl minėto servituto nustatymo ir vienkartinės kompensacijos dydžio. Atsakovas teigia, kad priėmus sprendimą finansuoti elektros tinklų įvedimą į šį žemės sklypą, niekas neišreiškė pageidavimo prisidėti prie elektros tinklų įvedimo kaštų kompensavimo, tad derinant elektros tinklų ir modulinės transformatorinės statymo vietą buvo prašoma maksimaliai mažai riboti jų apsaugos zonai skiriamą plotą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės paskaičiuota kompensacija yra neįtikėtinai maža. Mano, kad ją skaičiuojant teismas turėtų remtis žemės sklypo rinkos verte. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, kad jam turi būti išmokėta mažiausiai 2000,00 EUR.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

2. Dėl atsakovo sklypui prašomo nustatyti servituto ir kompensacijos už jį priteisimo

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta servituto sąvoka, t. y. servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 straipsnio 1 dalį servituto turinys - tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 4.126 straipsnio taikymą laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes nesutinka su atsakovo pozicija, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui nustačius servitutą, bus nepagrįstai suvaržomos atsakovo nuosavybės teisės į šį objektą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad jokių didelių nepatogumų susijusių su nekilnojamojo turto objekto valdymu, naudojimo ir disponavimu, atsakovas nepatirs, kadangi posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovas ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra suprojektuotas naujas servituto projektas, nesinaudoja ir negalėtų realiai naudotis ir ateityje, nes ten yra pelkė. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovė žemės ūkio veiklai vykdyti toks servitutas netrukdys. Taip pat teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei atsižvelgdamas į egzistuojantį viešąjį interesą, t. y kiekvieno nuosavybės teisės savininko objektyvų interesą turėti elektros energiją ir šį interesą įgyvendinti, savo nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog tokia šių asmenų interesų įgyvendinimo pareiga pagal įstatymą tenka būtent ieškovui pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą AB “Elektros skirstymo operatoriui”, konstatuoja, jog servituto nustatymas atsakovo nuosavybės nekilnojamojo turto objekte yra objektyviai pagrįstas ir negali būti laikomas kaip nepagrįstai suvaržantis nekilnojamojo turto objekto savininko teises. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog servituto nustatymas pagal naujai parengtą servituto planą yra suprojektuotas trumpiausiu atstumu iki kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurių įrengimo trasą iš esmės pasiūlė pats atsakovas ir šiems sprendiniams neprieštaravo, tai patvirtindamas parašyta pastaba: ,,su šia trasa sutikčiau, jei bus kompensuota už teismo išlaidas ir mano materialines išlaidas“. Kaip nurodė ieškovės atstovė, jeigu elektros prijungimo trasa būtų tiesiama nuo kitos pastotės, tai būtų žymiai ilgesnė trasa, eitų per daugelio privačių asmenų sklypus ir kainuotų žymiai brangiau.

Darytina išvada, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis išspręsti šiuo atveju ne tik ieškovo, kaip energetikos objekto savininko, bet ir viešojo intereso įgyvendinimą. Atsakovas posėdžio metu vėl buvo išsakęs nuomonę, jog galima būtų servitutą nustatyti per miško žemę, tačiau šis klausimas buvo išanalizuotas, padarant išvadą, jog negali būti nustatomi servitutai Miškų urėdijos valdomuose miškų ūkio paskirties sklypuose kadangi Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra numatyta galimybė miško žemėje vykdyti statybą (nagrinėjamu atveju požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimas) nesusijusią su miškų ūkio reikmėmis.

Servituto nustatymas yra teisės aktais nustatytas daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, todėl vertinamas kaip teisėtas veiksmas. Nepaisant to jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo, ir jie turi būti įrodyti. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo turi būti nustatyti tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su savininko nuosavybės teisių suvaržymu, nors jo nuosavybė nėra paimama. Šioje byloje yra sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo ypatumų, kai teismo sprendimu nustatomas požeminių ir antžeminių komunikacijų tvarkymui servitutas.

Nuostoliai dėl požeminių ir antžeminių komunikacijų tvarkymui servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014).

Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr 3K-3-86/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr 3K-3- 69/2009).

Nors atsakovas nesutiko su ieškovo, vadovaujantis Metodika, paskaičiuota 27,42 Eur kompensacija, tačiau kartu atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto, jis patirtų kokius nors nuostolius. Įvertinus tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 29,0887 ha žemės sklypas, o servitutas nustatytinas tik 735 kv. m., tai sudarytų tik 2,526 procentus viso sklypo. Įvertinus tai, kad toje sklypo dalyje atsakovas nevykdė jokios veiklos dėl to, kad toje vietoje yra pelkė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šį servitutą prašo nustatyti trečiųjų asmenų naudai, teismas laiko, kad konkrečiu atveju atsakovui priteistinas vadovaujantis Metodika paskaičiuotas 27,42 Eur vienkartinis mokestis už servitutą.

Liudytoju apklaustas projektuotojas M. G. paaiškino, kad ta žemės dalimi, kurioje bus nustatytas servitutas atsakovas galės naudotis, žemės ūkio darbai yra galimi. Kadangi ta žemės dalimi bus galima naudotis, todėl skaičiuojant kompensaciją yra nustatytas 0,5 koeficientas. Po kabelio teisimo, yra sutvarkoma, užlyginama, užsėjama žolė. Jeigu yra medžiai, tai tokiose vietose yra kasama uždaru būdu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamų už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika). Metodikoje numatyta, jog maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – tinklų operatoriai) naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu (toliau – vienkartinė kompensacija), išmokėjimo tvarką. Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniai, kuriems priklausančioje žemėje (tarnaujančiuosiuose žemės sklypuose) tinklų operatorių naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių (viešpataujančiojo daikto) įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) kitokiam naudojimui nustatytas ir (ar) nustatomas žemės servitutas.

Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovui mokėtina kompensacija turi būti apskaičiuota pagal aukščiau minėtos Metodikos reikalavimus. Pagal atliktus paskaičiavimus, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pagal nustatytą Metodiką atsakovui turėtų būti išmokėta vienkartinė 27,42 Eur kompensacija. Tai yra suma kuri nėra didelė, tačiau atitinkanti nustatytos Metodikos reikalavimus tam, kad atsakovui būtų pilnai kompensuojami dėl servituto nustatymo patiriami nuostoliai. Atsakovo argumentas dėl 2000 Eur priteisimo, kurie iš dalies kompensuotų jo išlaidas dėl transformatorinės įrengimo atlyginimo šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl servituto teismo sprendimu nustatymo bei dėl to atsiradusių nuosavybės teisės suvaržymų kompensavimo-atlyginimo pinigine išraiška, todėl klausimas dėl atsakovo patirtų išlaidų susijusių su kaštais patirtais prisijungiant prie elektros tinklų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad faktas, jog pačios šalys siekdamos įgyvendinti savo subjektinę teisę prisijungti prie elektros tinklų patyrė tam tikrų išlaidų, nesuponuoja teisės patirtas išlaidas atlyginti sau trečiųjų asmenų sąskaita ir nukrypti nuo patvirtintų Metodikos taisyklių. Teismas privalo vadovautis Metodikos nuostatomis ir kompensacijos dydį nustatyti pagal Metodikoje įtvirtintą formulę. Metodikos 16 punkte nustatyta, jog vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka; Kn – lygus 0,5. Taikant nurodytą formulę, mokėtinos kompensacijos dydis – 27,42 Eur. Įvertindamas nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iš esmės jokiu nuostolių, kuriuos būtų realiai patyręs ar realiai patirtų dėl nuosavybės teisės suvaržymo nustatant servitutą teismui nenurodė ir neįrodė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 dėl patvirtinto Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamų už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neįrodė kitų objektyvių priežasčių kodėl ši Metodika negali būti taikoma, teismas spendžia, jog ieškovo pareikštas reikalavimas dėl servituto nustatymo ir 27,42 Eur kompensacijos išmokėjimo atsakovui yra pagrįstas, todėl tenkinamas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-275/2020).

LR CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 27,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 263-265 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovui J. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 735 m² ploto, neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, j.a.k. 304151376, teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Energika“ parengtą Servitutinį žemės sklypo planą ,,0,4 kV KL servituto zona tarp taškų 1-16 sklp. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ su 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona, plane pažymėta koordinačių sistemoje tarp taškų 1 iki 16.

Priteisti iš ieškovo AB “Energijos skirstymo operatorius”, j.a.k. 304151376, atsakovui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), 27,42 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 42 centus) vienkartinę piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovui AB “Energijos skirstymo operatorius” j.a.k 304151376, iš atsakovo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. J. valstybės naudai 27,19 Eur (dvidešimt septynis eurus 19 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.