Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu ieškiniu prašo nustatyti atsakovėms K. K. ir J. S. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 108 m² ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Vytrita“ parengtą Servitutų nustatymo planą su 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona, plane pažymėta koordinačių sistemoje tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8; nustatyti atsakovėms K. K. ir J. S. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 165 m² ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Vytrita“ parengtą Servitutų nustatymo planą su 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona, plane pažymėta koordinačių sistemoje tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10; priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovėms K. K. ir J. S. po 74,83 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 83 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių K. K. ir J. S. bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

2. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu vykdo Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. E1N7717795, sudarytą su R. R. dėl Naujojo vartotojo objekto – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Dalis elektros tinklų pagal Projektą turi būti tiesiami privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Ieškovas, išanalizavęs visas Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie esamų elektros tinklų galimybes, nustatė, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti Naujojo vartotojo objektą nuo atsakovėms J. S. ir K. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančių ieškovo elektros tinklų. Naujojo vartotojo elektros įrenginių pajungimas yra numatytas nuo atsakovėms priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įrengto apskaitos skydo KAS-1596. Šiuo tikslu buvo kreiptasi į Žemės sklypų savininkes - atsakoves dėl pritarimo projektiniams sprendiniams ir servituto sutarčių sudarymo. Rangovui nepavykus suderinti projektinių sprendinių su nurodytų žemės sklypų savininkėmis, apie tai jis informavo ieškovą 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. P17-111, nurodydamas, kad negali įvykdyti projektavimo užduoties, nes Žemės sklypų savininkai – atsakovės neduoda sutikimo tiesti elektros tinklų. Rangovui nepavykus suderinti Projekto techninių sprendinių su atsakovėmis, ieškovas 2018 m. sausio 29 d. raštais Nr. 45014-1954 ir Nr. 45014-1951 kreipėsi į atsakoves, prašydamas leisti tiesti Elektros tinklus atsakovių Žemės sklypuose pagal projektinius sprendinius, atsakovėms pasirašant servituto sutartį. Atsakovių K. K. ir J. S. atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė, atsakydama į minėtą Ieškovo 2018 m. sausio 29 d. raštą, pateikė 2018 m. kovo 5 d. pranešimą dėl servituto sutarties sudarymo, nurodydama, kokiomis sąlygomis atsakovės K. K. ir J. S. sutiktų pasirašyti servituto sutartį, t. y. jei būtų išmokėta 2500,00 Eur kompensacija už išlaidas patirtas įrengiant elektros apskaitos skydą KAS-1596 ir jei būtų pakeista numatomų Elektros tinklų įrengimo vieta. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad kaip matyti iš teisinio kompensacijos išmokos reguliavimo, jokia tvarka dėl kompensacijų išmokėjimo tvarkos bei dydžio nėra nustatyta ir patvirtinta, todėl objektyviai nėra galimybės įsitikinti, kad egzistuoja tikimybė gauti ieškovo nurodomą kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais buvo sureglamentuota ir patvirtinta vienkartinių kompensacijų už nustatomus servitutus paskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, ieškovas paskaičiavo atsakovėms vienkartinės kompensacijos dydį ir pakartotinai 2018 m. rugsėjo 6 d. raštais Nr. 45014-18KR-SD-13487 ir Nr. 45014-18KR-SD-13488 kreipėsi į atsakoves dėl servituto sutarčių sudarymo. Raštuose ieškovas nurodė, kad atsakovėms nesutikus sudaryti servituto sutarčių, jis bus priverstas klausimą dėl galimybės prijungti Naujojo vartotojo objektą prie ieškovo elektros tinklų spręsti kreipiantis į teismą.

8. Apeliantės (atsakovės) J. S. ir K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB „Elektros skirstymo operatorius“ ieškinio dėl servituto nustatymo netenkinti. Priteisti iš ieškovo AB „Elektros skirstymo operatorius“ visas Atsakovių J. S. ir K. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71-77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukščiau pacituotos kasacinio teismo praktikos, kadangi net nevertino ar ieškovas išnaudojo visas kitas objektyvias ir įmanomas galimybes prijungti naują vartotoją prie skirstomųjų elektros tinklų, nevaržant atsakovių nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus.

8.2. Nurodė, kad paties ieškovo ieškinyje buvo nurodyta, kad egzistuoja kita galimybė prijungti naują vartotoją prie skirstomųjų elektros tinklų: „Ieškovas išanalizavo kitas galimas Naujojo vartotojo prijungimo galimybes, tačiau buvo nustatyta, kad artimiausia prijungimo vieta <..> nuo Naujojo vartotojo žemės sklypo nutolusi 170 metrų, tuo tarpu kita galima prisijungimo vieta <..> yra nutolusi apie tris kartus toliau“. Taigi, pats ieškovas pripažįsta, kad galima naują vartotoją prie elektros skirstomųjų tinklų prijungti nevaržant atsakovių teisių į joms dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tačiau anot ieškovo, tai neracionalu, nes kita prijungimo vieta yra apie 340 metrų toliau, nei prijungimo taškas, esantis atsakovėms priklausančiuose žemės sklypuose.

8.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą nustatyti servitutą elektros energijos tinklams tiesti atsakovių žemės sklypų dalims pripažino pagrįstu, net nevertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. sprendime šios faktinės aplinkybės, kad yra kitas prijungimo taškas ir egzistuoja kita galimybė prijungti naują vartotoją prie elektros skirstomųjų tinklų buvo ignoruotos ir net nevertintos, apsiribojant deklaratyviu teiginiu, jog viešasis interesas kiekvienam savininkui turėti elektros energiją savaime suponuoja pagrindą nustatyti servitutą atsakovių žemės sklypams.

8.4. Pastebėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas net nepateikė jokių sąmatų, skaičiavimų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad servituto nustatymas kitame taške iš tikrųjų yra neracionalus.

8.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsakovių patiriamų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus suvaržymų būdo ir dydžio, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, kad jokių didelių nepatogumų, susijusių su nekilnojamųjų turto objektų valdymu, naudojimu ir disponavimu, atsakovės nepatirs. Atsakovės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kategoriškai nesutinka. Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos inter alia išilgai požeminių elektros kabelių linijų - žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų - 1 metro. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis, Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo, be kita ko, draudžiama: 1) statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; 2) vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; 3) dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis, Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama: 1) sandėliuoti bet kokias medžiagas, kurti ugnį; 2) statyti degalines ir kitokias degalų bei tepalų talpyklas; 3) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles; 4) dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų; 5) užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų; 6) atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų; 7) kt. (išvardintas sąrašas nėra pilnas).

8.6. Pažymėjo, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams jau yra nustatyti keli servitutai, dėl ko jų teisės naudotis žemės sklypais jau yra suvaržytos, konkrečiai: kelio servitutas, nustatytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-04-21 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-345 leidžia kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio keliu, o kelio servitutas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytas tuo pačiu įsakymu leidžia kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m. pločio keliu. Todėl Sprendimu nustatytais servitutais ieškovių teisės naudotis joms nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais bus dar daugiau apsunkintos, nes prie esamų kelio servitutų ploto, prisideda dar atitinkamai 165 kv.m. ir 108 kv.m. servitutų elektros tinklams tiesti plotas. Be to, nuosekli elektros tinklų apsaugos teisinių aktų analizė rodo, kad elektros tinklų apsauga Atsakovių teises naudotis Žemės sklypais ribos dar plačiau, nei dabar reikalauja esančio kelio servituto apsaugos taisyklės.

8.7. Nurodė, kad ieškovas buvo atstovaujamas netinkamo atstovo. Ieškovą teisme atstovavo bei jo vardu procesinius dokumentus teikė UAB “Verslo aptarnavimo centras” Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus teisininkė J. B.. J. B. teisė atstovauti Ieškovą teisme buvo grindžiama Ieškovo generalinės direktorės D. A. išduotu J. B. 2017-06-19 įgaliojimu Nr. IG-59 bei CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktu, argumentuojant tuo, kad Ieškovo patronuojančiu asmeniu yra UAB “Lietuvos energija” (valdo 94,98 proc. akcijų), kuri taip pat yra patronuojantis asmuo bendrovės UAB “Verslo aptarnavimo centras” (valdo 51 proc. akcijų).

8.8. Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Pažymėtina, kad CPK nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė, nepriklausomai nuo jos statuso (patronuojantis subjektas, dukterinė įmonės ar pan.) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. e2A-384- 653/2019). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti, kad ieškovas ir UAB “Verslo aptarnavimo centras”, kurio darbuotojas buvo įgaliotas atstovauti ieškovui teisme, yra savarankiški atskiri subjektai, kiekvienas turintis juridinio asmens statusą, atskirą juridinio asmens kodą, buveinės adresą ir kitus juridiniams asmenims būdingus elementus. Todėl pagrįstai manytina, kad negalima CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punkto normos prasme tapatinti ieškovo ir UAB “Verslo aptarnavimo centras” darbuotojų, nes tai reikštų nepagrįstą ir neteisėtą plečiamąjį minėtos imperatyvios normos aiškinimą

Šalies argumentai

9.3. Pažymėjo, kad atsakovės savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas servitutų nustatymą grindė iš esmės vienintele aplinkybe – egzistuojančiu viešuoju interesu kiekvienam žemės sklypo savininkui turėti elektros energiją ir neva neatsižvelgė į atsakovių argumentus, kad ieškovas turi objektyvią galimybę elektros tinklus nutiesti kitoje vietoje bei kad nustatyti servitutai neabejotinai iš esmės apribos atsakovių galimybes naudotis nevaržomai joms dalinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Sprendime nustatyta, jog atsakovės nurodė, kad dėl servitutų nustatymo jos prašo kompensuoti pusę patirtų išlaidų, susijusių su kaštais, patirtais prijungiant jų įrenginius prie elektros tinklų, tačiau teismas pagrįstai sprendė, jog argumentas dėl pusės patirtų išlaidų, statant elektros apskaitos skydą KAS-1598, atlyginimo šiuo atveju laikytinas nepagrįstu. Priešingai, nei nurodo apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Atsakovės daugiau jokių nuostolių, patirtų dėl nuosavybės teisės suvaržymo nustatant servitutą teismui nenurodė.

9.4. Nurodė, kad atsakovės, grįsdamos apeliacinį skundą, jog nustačius servitutą žemės ūkio paskirties žemės sklypuose neva bus iš esmės aprobuota atsakovių galimybė naudotis nevaržomai joms dalinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, ir apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių neva jų varžomą teisę. Taigi, šis atsakovių teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio neparemtas jokiais konkrečiais argumentais ar faktiniais įrodymais.

9.5. Pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo atsakovės, nepavykus suderinti projektinių sprendinių su atsakovėmis, ieškovas išanalizavo kitas galimas Naujojo vartotojo prijungimo galimybes, tačiau buvo nustatyta, kad artimiausia prisijungimo vieta (ieškovui priklausantis apskaitos skydas KAS-1596, įrengtas atsakovėms priklausančiame žemės sklype) nuo Naujojo vartotojo žemės sklypo nutolusi 170 metrų, tuo tarpu kita galima prisijungimo vieta iki Naujojo vartotojo žemės skylo yra nutolusi net apie tris kartus toliau ir kertanti net 9 privačius žemės sklypus. Akivaizdu, kad kitas Naujojo vartotojo prijungimo būdas yra ne tik, kad neracionalus, bet ir visiškai neekonomiškas, kadangi Naujojo vartotojo prijungimo kaštai ženkliai padidėtų, tame tarpe ir Naujojo vartotojo prijungimo įmoka. Be to, buvo bandyta derinti su žemės savininkais ir tolimesnę prijungimo trąsą, tačiau nesėkmingai.

9.6. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovių argumentais, kad ieškovą atstovavo netinkamas atstovas. CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų. Ieškovo atstovui įgaliojimas išduotas vadovaujantis minėto CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patronuojančiu asmeniu yra „Lietuvos energija“, UAB, kuri valdo 94,98 % ieškovo akcijų, ir „Lietuvos energija“, UAB yra patronuojančiu UAB Verslo aptarnavimo centro asmeniu (valdo 51 % akcijų).