Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 276¹ straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. G. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas – oksimetaloną, mestanoloną. Būtent, turėdamas tikslą už piniginį atlygį neteisėtai perduoti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekančiam asmeniui, pastarojo nurodymu, 2022 m. gruodžio 22 d. apie 24 val. prie išsinuomotos gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kito nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 8 plastiko buteliukus su užrašais ant etikečių „Oxynaps Oxymethalone“, 25 mg, 100 tablečių, kuriuose iš viso buvo 790 vienetų tablečių su dopingo medžiaga oksimetalonu, taip pat 2 plastiko indelius su užrašais ant etikečių „Oxynaps Oxymethalone“, kuriuose iš viso buvo 198 vienetai tablečių su dopingo medžiagomis mestanolonu ir oksimetalonu, ir šiuos buteliukus, sudėjęs į dvi atskiras mobilaus ryšio telefonų dėžutes ir jas supakavęs į du atskirus lipnia juosta apvyniotus paketus, neteisėtai laikė aukščiau nurodytame bute iki 2022 m. gruodžio 23 d. apie 12 val., po to šiuos paketus neteisėtai nugabeno prie (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracinio pastato ir per pravirą pirmo aukšto langą neteisėtai perdavė pasimatymų patalpoje remonto darbus atliekančiam apie nusikalstamą veiką nežinančiam nuteistajam E. A..

2. Be to, A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platino. Būtent, turėdamas tikslą už piniginį atlygį neteisėtai perduoti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekančiam asmeniui, pastarojo nurodymu, 2022 m. gruodžio 22 d. apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo paketą su 435,9000 g rudos spalvos miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis (190,0524 g) grynos narkotinės medžiagos heroino, ir ryškiai geltonos spalvos „pakalikų“ formos tabletėmis, (bendra masė 219,2720 g), kuriose buvo didelis kiekis (59,4665 g) grynos psichotropinės medžiagos MDMA (bazės pavidalu), ir šias medžiagas, sudėjęs į dvi atskiras mobilaus ryšio telefonų dėžutes, jas supakavęs į lipnia juosta apvyniotą paketą, neteisėtai laikė aukščiau nurodytame bute iki 2022 m. gruodžio 23 d. apie 12 val., po to šį paketą neteisėtai nugabenęs prie (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracinio pastato, per pravirą pirmo aukšto langą neteisėtai perdavė pasimatymų patalpoje remonto darbus atliekančiam apie nusikalstamą veiką nežinančiam nuteistajam E. A..

3. Be to, A. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti. Būtent, 2023 m. gegužės 25 d. savo dėvimų kelnių kišenėje nuo nenustatytos dienos savo reikmėms laikė folijos paketą, kuriame iš viso buvo nedidelis kiekis (2,1313 g) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. gegužės 25 d. 10.33 val. asmens kratos metu šį paketą su narkotine medžiaga pas jį surado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, skirti jam švelnesnę nei 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, jog nagrinėjamu atveju jis nesislapstė, bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir prokuroru. Jis įvardijo asmenį, kurio užsakymu padarė nusikaltimus, ir būtent šių parodymų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas to asmens atžvilgiu. Taip pat jis dalyvavo teismo posėdyje, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvena šeimoje, augina mažametį sūnų. Be to, reali žala nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo.

4.2. Taip pat A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teigia, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties. Pasak apelianto, gimus vaikui, smarkiai padidėjo rūpesčių ir finansinių išlaidų, jo darbo užmokestis nėra didelis, todėl nelengva išlaikyti šeimą. Naiviai tikėjo, kad gauti pinigai palengvins šeimos buitį. Nurodo, kad jo padaryti nusikalstami veiksmai buvo neapgalvotas, spontaniškas veiksmas. Jis pripažįsta klydęs bei pasiruošęs padaryti teigiamas išvadas ir ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, elgtis tinkamai ir pavyzdingai, prašo duoti paskutinę galimybę pakeisti savo elgesį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu, per paskirtos jam 5 metų laisvės atėmimo bausmės terminą jis praras darbą, negalės finansiškai padėti savo šeimai, negalės pasirūpinti savo sūnumi, todėl, jo vertinimu, 2 metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų proporcinga, teisinga ir sąžininga.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

1. Nuteistasis A. G. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei A. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai.

2. Tačiau nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę bei prašo ją sušvelninti – skirti galutinę 2 metų arba švelnesnę nei 5 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat ginčija jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nustatė, kad A. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam A. G. tinkamą bausmę.

3. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

4. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

5. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis A. G. pripažintas kaltu padarius vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo – t. y. skirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo ar kitą, švelnesnę nei 5 metų, laisvės atėmimo bausmę.

7. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apygardos teismas neįvertino ar neteisingai vertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į tai, kad reali žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, kadangi į kalėjimą perduotos medžiagos pareigūnų buvo surastos ir į neteisėtą apyvartą nepateko. Taip pat teismas įvertino A. G. asmenybę – kad jis charakterizuotinas patenkintinai, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvena šeimoje, augina mažametį sūnų, tačiau anksčiau buvo teistas už nesunkius nusikaltimus, kurių didžiąją dalį padarė būdamas nepilnametis. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – dvi nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat įvertinto ir tai, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, įvardijo asmenį, kurio užsakymu jis darė nusikaltimus, bei būtent šių parodymų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas to asmens atžvilgiu. Be to, teismas įvertino ir A. G. jauno amžiaus sąlygojamą nepakankamą jo asmenybės brandumą.

8. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą bei nustatė jos dydį, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto), už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei nustatė jos dydį, artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui (vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuota laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių, o vadovaujantis BK 276¹ straipsnio 1 dalimi – už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų), už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė švelnesnį negu sankcijoje numatytą bausmės dydį.

9. A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teigia, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties. Pasak apelianto, gimus vaikui, smarkiai padidėjo rūpesčių ir finansinių išlaidų, jo darbo užmokestis nėra didelis, todėl nelengva išlaikyti šeimą. Tikėjosi gautais pinigais pagerinti šeimos buitį.

10. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kai veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų.

11. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. nurodė, kad už narkotinių medžiagų, tablečių „anabolikų“, mobilaus ryšio telefonų, kvepalų perdavimą į kalėjimo patalpas jam buvo pažadėtas 2 500 Eur dydžio atlygis – taigi, jis sutiko padaryti nusikalstamas veikas siekdamas gauti turtinės naudos. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos pripažįstama tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiu arba pati veika savo esme nėra savanaudiška. Tuo tarpu, kai nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, skiriant bausmę už tokias veikas savanaudiškos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Nagrinėjamu atveju, nors savanaudiškos paskatos nėra būtinasis BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, paprastai savo esme yra daromos dėl materialinės naudos, siekiant gauti neteisėtą atlygį, pasipelnyti ir pan. (ypač kai inkriminuojamas minėtų medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, ji padaroma savanaudiškais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-966/2016). Analizuojant teismų praktiką nustatyta, kad teismai, spręsdami dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, nurodo, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, savo esme yra savanaudiškos bei todėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažįsta (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-870/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-165/2016). Analogišką išvadą teisėjų kolegija daro ir dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad savanaudiškos paskatos išreiškia nuteistojo įvykdytų nusikaltimų esmę, todėl negali būti pripažintina ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos A. G. paskirtų bausmių dydžiui. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų savanaudiškumo elementas išlieka, be to, netinkamai nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vertinant kitų skiriant bausmes reikšmingų aplinkybių kontekste, neturėjo lemiamos įtakos konkrečių bausmių nuteistajam paskyrimui.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pripažinti daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino, be kita ko, ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus faktus – t. y. jog nuteistasis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, prokuroru. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su A. G. skundo argumentu, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teismų praktikoje tokia aplinkybe paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-138-303/2017 ir kt.). Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Vadovaujantis Sodros duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, legaliai pradėjo dirbti tik 2023 m. rugpjūčio 7 d. – t. y. tik ikiteisminio tyrimo metu, panaikinus jam taikytą kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybių, dėl kurių jis nusikalstamų veikų darymo metu ir iki tol nebūtų galėjęs dirbti, nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad būdamas jauno amžiaus A. G. galėjo ieškotis ir dirbti darbą, kuris būtų leidęs užtikrinti finansinį aprūpinimą šeimai, o ne pasirinkti neteisėtą elgesį. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis sutiko padaryti nusikalstamas veikas, nes norėjo, kad jo šeima turėtų geresnius daiktus, nuvyktų į įdomesnes keliones, negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio bei nesudaro pagrindo teigti, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties. Taigi, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajam buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Nors nuteistojo A. G. turtinė padėtis galbūt ir nebuvo gera, tačiau dėl tokios padėties jis buvo atsakingas pats – būdamas jauno amžiaus, darbingas, nuteistasis legaliai nedirbo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo to pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir (ar) dėl to švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nors apeliantas teigia, kad 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Keisti skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės dydį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvena šeimoje, augina mažameti sūnų, jau tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę.

15. Nors nuteistasis akcentuoja, kad reali žala jo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog narkotinės, psichotropinės, dopingo medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo A. G., nepateko į rinką, nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nebuvo nuteistojo valia – jas surado bei paėmė pareigūnai, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Be to, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino.

16. Taip pat nėra pagrindo sutikti su A. G. skundo argumentu, kad nusikalstamų veikų padarymas buvo spontaniškas veiksmas. Nors vadovaujantis nuteistojo parodymais, kurie nėra paneigti, nustatyta, jog nuteistasis iš anksto susitarė perduoti į kalėjimo teritoriją tik telefonus, tačiau taip pat nustatyta, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūlius papildomai užsidirbti atnešant ir narkotines, psichotropines medžiagas, „vitaminus sportui“ (t. y. dopingo medžiagas), nuteistasis su tokiu pasiūlymu sutiko, dėl to susitiko su keliais skirtingais asmenimis, tam, jog paimtų draudžiamas medžiagas, bei tik kitą dieną sutartu laiku šias medžiagas nunešė į kalėjimą. Be to, nuteistasis patvirtino, kad dieną prieš nunešant draudžiamas medžiagas, jis apžiūrėjo teritoriją, tada jis į kalėjimo teritoriją nešė telefonus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių A. G. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip spontaniškų. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, ir nuteistojo charakteristika – t. y. tai, jog nuteistasis būdamas jauno amžiaus praeityje buvo teistas net 6 kartus (už daugumą nusikalstamų veikų – kai buvo nepilnametis), patvirtina teismo išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

17. Pažymėtina, jog paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė sukels A. G. neigiamas pasekmes, nurodomas skunde – t. y. jis praras darbą, negalės finansiškai padėti savo šeimai, nematys, kaip auga sūnus, taip pat jog jam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes jo artimiesiems, tačiau tai yra tiesioginis nuteistojo neteisėto elgesio rezultatas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo – t. y. anksčiau išdėstytos aplinkybės dėl nuteistojo bendradarbiavimo su pareigūnais, prokuroru, tai, jog nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, gailisi, rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą bei, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinus kitų aplinkybių kontekste, sudaro pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai nepaneigia fakto, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus bei nešalina šių nusikalstamų veikų pavojingumo. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos tinkamai, todėl bausmę keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

20. 2025 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 30 d. pažyma Nr. APD-2025-01272 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 239,58 Eur už A. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pateikta teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Kitos Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. G. palikti nenagrinėtą.