- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-2499-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08109-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- D. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei V. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atsakovės V. L. priešieškinį dėl išlaikymo, jo įsiskolinimo priteisimo ir leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. L. (toliau – ir atsakovė); 2) nustatyti ieškovo nurodomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) priteisti iš ieškovo 300 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas sūnaus išlaikymui; 2) priteisti 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 3) suteikti V. L. leidimą išvežti vaiką į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuolat ten gyventi.
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. laikiną bendravimo tvarką: 1. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pradžios iki 2023 m. spalio 31 d. tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu per Zoom programą su vaizdu, kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dienomis, 19,00 val. Lietuvos laiku, ne trumpiau nei 30 min; 2. Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (pradedant 2023 m. lapkričio 3–5 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20,00 val.; 3. Nuo 2023 m. lapkričio 1 d., tėvas bendrauja su sūnumi telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, ne mažiau nei du kartus per savaitę darbo dienomis, vaikui priimtinu laiku, tokio bendravimo laiką ir būdą suderinęs su V. L. ne vėliau kaip prieš vieną dieną.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad atsakovė piktybiškai neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi. Ieškovas dirba užsienyje ir į Lietuvą grįš 2023 m. spalio mėn. pabaigoje. Dėl to, kol kas bendravimas galimas nuotolinio ryšio priemonėmis, ką pasiūlė pati atsakovė. Nurodė, kad ieškovui grįžus į Lietuvą, jam turėtų būti sudarytos galimybės matytis su sūnumi gyvai ir praleisti daugiau laiko. Ieškovo teigimu, apribojus galimybę bendrauti su vaiku gali sumažėti arba visiškai nutrūkti vaiko ryšys su tėvu. Atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus apie smurto artimoje aplinkoje atvejus ir pats ieškovas yra pripažinęs, kad policija buvo uždraudusi jam artintis prie atsakovės gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ieškovas neturi tinkamų vaiko priežiūros įgūdžių, jo elgesys yra pavojingas vaikui. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) pažymėjo, kad pirmiausia reikia ieškovui atkurti/sukurti ryšį su vaiku. Atsakovei taikomas atvejo vadybos procesas, todėl abu tėvai gali kreiptis į atitinkamus specialistus pagalbos. Ieškovui neturint ryšio su sūnumi (priešingai, nei teigia ieškovas), jo nurodyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko poreikių, jo norų. Atsakovė vis gi neprieštarauja, kad ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį ieškovui ir atsakovei kartu su sūnumi būtų sudaryta galimybė nuotoliniu būdu gauti psichologo konsultacijas. Nurodė, kad tarp tėvo ir sūnaus gali vykti bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau svarbu koncentruotis ne į bendravimo trukmę, dažnumą, o į kokybišką bendravimą, kurio metu būtų atkuriamas tėvo ir sūnaus ryšys. Siūlė aiškiai įvardinti, kuriomis dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi ir kurią valandą, kad būtų galima išvengti konfliktinių situacijų. Ieškovo pateiktos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktas, kai ieškovas kas antrą savaitgalį pageidauja praleisti su sūnumi su nakvynėmis, koreguotinas. Institucijos nuomone, iš pradžių bendravimas apie 2–3 mėnesius turėtų vykti be nakvynių, o tik paskui, kai vaikas įgis pasitikėjimą ieškovu, bendravimas galėtų vykti kas antrą savaitgalį. Nurodė, jog rekomenduoja, kad ieškovas ir/ar atsakovė kreiptųsi į atvejo vadybos procesus kuruojančius specialistus ir pirmuose vaiko su ieškovu susitikimuose bendrautų specialistas, kuris padėtų tėvui atkurti santykį su sūnumi, patartų tėvams, kaip elgtis ir ką daryti, kad sūnus nuosekliai ir tęstinai galėtų bendrauti tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė tokią ieškovo su mažamečiu sūnumi laikiną bendravimo tvarką: 1. D. Ž. iki 2023 m. spalio 31 d. su sūnumi A. Ž. bendrauja nuotoliniu būdu (per internetinę programą su vaizdu), kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dienomis, nuo 19 iki 20 val. Lietuvos laiku; 2. D. Ž. nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. su sūnumi A. Ž. bendrauja nuotoliniu būdu (per internetinę programą su vaizdu), mėnesio kiekvieną savaitę - pirmadienį, trečiadienį penktadienį nuo 19 iki 20 val.; 3. D. Ž. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. su sūnumi A. Ž. bendrauja mėnesio lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20 val.; 4. D. Ž. nuo 2024 m. kovo 1 d. su sūnumi A. Ž. bendrauja mėnesio lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 5. nuo 2024 m. sausio 1 d. D. Ž. mėnesio nelyginėmis savaitėmis darbo dienomis (du kartus per savaitę) bendrauja su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, vaikui priimtinu laiku, bendravimo laiką ir būdą suderinęs su V. L. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki susitikimo su vaiku pradžios; 6. Pirmą D. Ž. nuotolinio bendravimo su sūnumi A. Ž. kartą dalyvauja vaiko teisių apsaugos specialistas (ė).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalių nepilnametis vaikas A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo iki dabar gyvena su mama – atsakove. Ieškovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), dėl ko apsunkintas jo bendravimas su sūnumi. Pažymėjo, kad bendravimo su sūnumi problemos yra ne tik dėl atstumo, bet ir, anot ieškovo, atsakovės trukdymo (draudimo) ieškovui bendrauti su vaiku. Susipažinęs su bylos šalių pateiktais procesiniais dokumentais, teismas sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, jos negeba tartis ir bendradarbiauti visais klausimais, kurie yra susiję su jų nepilnamečiu vaiku. Teismas vertino, kad vaiko mamos atsakovės argumentai, jog ieškovas nesirūpina ar negali tinkamai pasirūpinti vaiku, savaime neatima iš ieškovo įstatymais nustatytų pareigų vaiko atžvilgiu, o kartu ir teisės bendrauti su savo vaiku. Vertino, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nes atsakovei sudarant ieškovui kliūtis bendrauti su vaiku, gali dar labiau susilpnėti tėvo ir sūnaus ryšys, kas neatitinka vaiko geriausių interesų.
6. Teismas, nustatydamas laikiną ieškovo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kad laikina tėvo bendravimo tvarka gali būti nustatyta, tik pradžioje neturi būti numatytos vaiko nakvynės kartu su tėvu. Taip pat pakoregavo ieškovo prašyme nurodytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nurodant konkretesnį bendravimo nuotoliniu būdu (kol ieškovas yra užsienio valstybėje) laiką, nustatant vėlesnę datą, nuo kada vaikas būna pas tėvą su nakvyne (ėmis), nakvynių laiką ilginant palaipsniui ir tik po to, kai tėvas pakankamą skaičių kartų pabendraus su sūnumi nuotoliniu būdu bei lapkričio–gruodžio mėnesiais nuotolinį bendravimą nustatant intensyvesnį, siekiant stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ar papildymo.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį; nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) Ieškovas iki 2023 m. spalio 31 d. su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu (per internetinę programą su vaizdu), kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dienomis, nuo 19 iki 20 val. Lietuvos laiku dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui arba psichologui; 2) Ieškovas nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu (per internetinę programą su vaizdu), mėnesio kiekvieną savaitę - pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 iki 20 val. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui arba psichologui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovas neturi artimo ryšio su vaiku, todėl nustatyta bendravimo forma ir periodiškumas neatitinka vaiko poreikių, norų. Vaikas yra mažametis, jam tik (duomenys neskelbtini) metai, ir nėra jokių garantijų, jog nuotolinių susitikimų su ieškovu metu bus atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys. Ieškovo ryšio su sūnumi nustatymo ir pagalbos atkuriant ryšį klausimus galėtų spręsti nešališkas specialistas – nusamdytas psichologas ar Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas.
7.2. Teismo nurodyta prezumpcija, jog laikinoji nuotolinio bendravimo tvarka būtinai atkurs ieškovo artimą ryšį su sūnumi nėra pagrįsta. Nustatyta ieškovo fizinio bendravimo su vaiku tvarka nuo 2024 m. sausio 1 d. yra nepagrįsta, neatitinka vaiko interesų, kadangi egzistuoja reali tikimybė, jog sūnų iš jo gyvenamosios vietos vienai dienai ar net porai dienų su nakvyne pasiims asmuo, kuris neturės su juo ryšio ir vaikas nepageidaus būti pasiimamas. Todėl atsakovė prašo teismo įpareigoti dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistus kiekvieno nuotolinio susitikimo metu, ir iš laikinosios bendravimo tvarkos išbraukti nuostatas, susijusias su ieškovo fiziniu bendravimu su sūnumi nuo 2024 m. sausio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20 val.; nuo 2024 m. kovo 1 d. su sūnumi bendraujant mėnesio lyginėmis savaitėmis, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Papildomai pažymi, kad vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. neužtikrina jo interesų, nes sekmadienio vakaras yra skirtas namuose pasirengti kitos savaitės mokyklos veikloms.
Atsiliepimas
8. Ieškovas D. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
8.1. Atsakovė visais būdais trukdo tėvui bendrauti su sūnumi, galimai nuteikinėja jį prieš tėvą. Kad sūnus nenori bendrauti su tėvu, jis neva pasakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos specialistei, tačiau tokia sūnaus išreikšta pozicija, jeigu jis taip iš tiesų nurodė, ieškovo vertinimu, yra akivaizdus atsakovės poveikis vaikui ir formuojama jo nuomonė. Ieškovas pažymi, kad teismo nutarties nepagrįstumas negali būti grindžiamas vaiko nuomone, kuri suformuota galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.
8.2. Ieškovo pastovus ir pilnavertiškas, t. y. gyvas bendravimas su vaiku niekaip negali pakenkti jo interesams, nes nėra jokių objektyvių priežasčių spręsti, kad ieškovo asmenybė ir jo elgesys yra nepriimtinas ar kenkiantis vaikui. Pastebi, kad 2019-03-09 kviesdama policiją atsakovė pranešė, kad „namuose neblaivus vyras elgiasi neadekvačiai, grasina, namuose yra du mažamečiai vaikai“. Tačiau atvykus policijos pareigūnams atsakovė nurodė, jog „D. Ž. prieš ją nesmurtavo, fizinio skausmo nesukėlė, negrasino“. 2020-09-21 atsakovė kvietė policijos pareigūnus ir nurodė, kad „į namus įsiveržė buvęs draugas, kuris laužė rankas bei pasiėmė pranešėjai priklausančius daiktus“. Tikslinant įvykio aplinkybes smurto požymių nebuvo nustatyta. 2023-04-14 atsakovė kvietė policijos pareigūnus, nes „į namus veržiasi buvęs vyras, daužo į langus“, tačiau pastiklinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad „prie namų buvo atėjęs D. Ž., kuris beldėsi į langus bei duris“. Taigi matyti, kad atsakovės pranešimai policijai iš esmės nepasitvirtino, o pirminės nurodytos aplinkybės buvo gerokai „patirštintos“. Be to, 2023-04-19 atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatytas vaiko teisių pažeidimas tame tarpe ir dėl vaiko teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (t. y. atsakovės kenkimas vaiko santykiams su tėvu). Taigi objektyvių duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį, galintį turėti neigiamą įtaką vaikui, nėra.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovas prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, kurios pradžioje jis su vaiku bendrautų nuotoliu, nes buvo išvykęs į kitą šalį. Šiuo metu ieškovas jau yra grįžęs į Lietuvą, tačiau siekdamas išsklaidyti bet kokias nepagrįstai keliamas abejones dėl nutrūkusio ar susilpnėjusio santykio su sūnumi, yra pasiruošęs vykdyti teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, pagal kurią dalį laiko, iš pradžių, iki 2024 metų, bendrautų su sūnumi nuotoliu, palaipsniui pereinant prie gyvo bendravimo. Anot ieškovo, kelių mėnesių intensyvėjantis bendravimas su sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis laikytinas pakankamu tėvo ir sūnaus santykių stabilizavimu, po kurio gali būti pereinama prie gyvo bendravimo, pasiimant vaiką iš pradžių parai, vėliau – dviem pas tėvą. Atsakovei nuogąstaujant, kad net ir po kelių nuotolinio bendravimo mėnesių vaikas nebus pasirengęs gyviems susitikimas su tėvu, pažymėtina, kad esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, ji turės galimybę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką nei teismo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – mokėjimo nurodymus dėl išlaikymo vaikui teikimo.
13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą neprašo priimti prie atsiliepimo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl atsirado būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui, kaip teikiami nauji įrodymai yra susiję su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje apeliacine instancija nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, bet ne bylos šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas, nors atsakovė yra pareiškusi tokį reikalavimą priešieškiniu ieškovui pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į nagrinėjamą bylą rašytinių įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
17. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
18. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
19. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).
20. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo su mažamečiu vaiku nustatyta laikina bendravimo tvarka yra proporcinga ir adekvati bei neprieštarauja vaiko interesams. Siekiant užtikrinti mažamečio berniuko interesus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonę, jog nustatant laikiną su vaiku bendravimo tvarką siekiant atkurti/sukurti vaiko ryšį su tėvu, iš pradžių neturėtų būti numatytos vaiko nakvynės kartu su juo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesus atitinka bendravimo tvarka, kai iš pradžių ieškovas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, lapkričio–gruodžio mėnesiais bendravimą intensyvinant bei nustatant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne, taip pat palaipsniui ilginant nakvynių laiką, siekiant stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį. Apeliantė atskirajame skunde siūlo iš laikinosios bendravimo tvarkos išbraukti nuostatas, susijusias su ieškovo fiziniu bendravimu su sūnumi. Tokį prašymą apeliantė iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, kad ieškovas nesirūpina vaiku bei spėjimu, kad nėra garantijų, jog nuotolinių susitikimų su ieškovu metu bus atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės siūloma laikina ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi būtų siaurinamas ir taip minimaliam artimas pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo modelis, tokiu būdu apribojant tiek vaiko teisę tiesiogiai ir pastoviai bendrauti su abejais tėvais, tiek skyrium gyvenančio vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nustatė poreikį per pirmąjį D. Ž. nuotolinio bendravimo su sūnumi A. Ž. kartą dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistui. Apeliantė prašo teismo įpareigoti dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistą ar psichologą kiekvieno nuotolinio susitikimo metu, teigia, kad specialisto dalyvavimas pirmojo nuotolinio ieškovo bendravimo su vaiku metu, nesudaro galimybių įvertinti tėvo ir sūnaus bendravimo progreso, neleidžia objektyviai įvertinti vaiko poreikių ir norų. Tačiau jokių įrodymų, kurie šioje bylos stadijoje lemtų vaiko poreikį bendrauti su tėvu per psichologą ar vaiko teisių apsaugos specialistą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje išvadoje taip pat nesiūlė, kad visi nuotolinio bendravimo su vaiku susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui ar vaiko teisių apsaugos specialistui. Vien apeliantės subjektyvus vertinimas dėl būtino psichologo ar vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimo visuose nuotoliniuose ieškovo su sūnumi susitikimuose, nesant šią poziciją pagrindžiančių įrodymų, nėra laikytinas pakankamu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir papildyti teismo nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų vaiko vystymąsi ar jo pasaulėžiūrą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, taip pat ir atsižvelgti į vaiko nuomonę, kurią būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jis geba išreikšti.
24. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina ieškovo su mažamečiu sūnumi bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės V. L. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.