Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-197-651/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-31
Bylos Nr.: AN2-197-651/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00363-2022-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. S.
Institucija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-197-651/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.3.1; 21.5.4; (S) 21.11.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas K. V. 2022 m. kovo 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. S. už tai, kad jis būdamas transporto priemonės savininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas 2022 m. sausio 31 d. naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamą įmonės automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės E. K. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022 A. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. II-396-718/2022 skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeisti ANK 566 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Be to, nurodoma, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo apeliantas buvo pažymėjęs, kad ANK 414 straipsnis numato pirmiausia skirti įspėjimą, o ne baudą.

4.2. Taip pat nurodoma, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Apelianto teigimu, šios nuostatos nebuvo laikomasi, nes įrodymas nekaltumo fakto buvo perkeltas apeliantui. Pažymima, kad to paties straipsnio 3 dalis numato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

4.3. Pažymima, kad nutarimą surašęs K. V. nėra pareigūnas. Tai matosi iš savivaldybės svetainėje pateikto aprašymo. Iš pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra specialistas, kuris vykdo jam paskirtas funkcijas. Pažymima, kad ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nurodoma, kad iš teismui pateiktos medžiagos matosi, kad skirtingi pareigūnai fiksavo pažeidimą, surašė administracinio nusižengimo protokolą, priėmė nutarimą, rašė atsiliepimą į skundą ir atstovavo teisme. Be to, pažymima, kad atstovauti teisme paskirta padalinio vedėja, tačiau, remiantis ANK 585 straipsniu, ji negalėjo būti atstovė. Teismų praktikoje yra aiškiai pasakyta, kad pareigūnas tiria bylą, renka įrodymus ir paskui atstovauja teisme.

4.4. Taip pat teigiama, kad teismas iš anksto turėjo nusistatymą girdėti tik savivaldybės atstovų paaiškinimus. Akistatoje su K. V. apeliantas nurodė, kad būtent telefonu buvo atsakęs, jog yra vienvaldis transporto priemonės savininkas. K. V. nurodė, kad privaloma pranešti raštu. Savivaldybės atstovai parašė, kad per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu privaloma pranešti apie duomenis, kam priklauso apelianto bendrovei priklausanti transporto priemonė. Nurodoma, jog aišku, kad kaip įmonės vadovui pagal įstatymą priklauso viskas. Tai numatyta ir Lietuvos saugaus automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 20 straipsnio 4 dalyje. Įstatymo straipsnyje yra tik nurodymas, kokius duomenis privaloma pranešti. Pažymima, kad transporto priemonė buvo ne kelyje, o kieme, kurį prižiūri apeliantas kaip namo bendrasavininkis.

4.5. Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai vadovavosi vien prielaidomis. Pažymima, kad vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl asmens padaryta nuotrauka, autentiškumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-50-562/2015). Vien tik iš nuotrauką padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jos padarymo laiką (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-223-594/2014). Vilniaus apygardos teismas administracinio pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013 pažymėjo, jog kai byloje yra vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas - fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne įrodantis pažeidimo esmės.(BYLA II-85-865/2015,). Nagrinėjamu atveju nuotraukos buvo pateiktos teismui prieš teismo posėdį. Nuotraukoje matosi tik data. Neaišku, kas nuotrauką padarė.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija)Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, M. P. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 8 d. palikti nepakeistą.

5.1. Institucija nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nesutinkama ir su apelianto teiginiu dėl jam perkeltos nekaltumo įrodinėjimo pareigos. Pažymima, kad pirmos instancijos teismas A. S. skundą dėl Skyriaus priimto nutarimo išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, jam pačiam dalyvaujant, vertino byloje esančius rašytinius duomenis, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus bei skyriaus atstovo argumentus, liudytoju apklausė administracinio nusižengimo protokolą surašiusį skyriaus vyriausiąjį specialistą K. V. ir, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, priėmė motyvuotą sprendimą.

5.2. Nurodoma, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo K. V. teismo posėdžio metu pateikti parodymai buvo nuosekliai ištirti ir buvo pašalintos abejonės dėl apelianto tvirtinimo, jog neva jis žodžiu pateikė tyrimą atliekančiam vyriausiajam specialistui K. V. jo prašomus duomenis. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas iš anksto turėjo nusistatymą girdėti tik savivaldybės atstovų, o ne jo paaiškinimus. Pažymima, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir sprendimą pagrįstai grindė teismo posėdžio metu apklausto liudytojo K. V. parodymais, juos sugretindamas su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, detaliai pasisakydamas dėl visų byloje esančių faktinių aplinkybių bei pateikdamas argumentuotą jų vertinimą.

5.3. Taip pat pažymima, kad A. S. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834- 2022 pripažintas kaltu padaręs ANK 431 straipsnio l dalyje, o ne ANK 414 straipsnio l dalyje numatytą nusižengimą. A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų - nenurodė asmens duomenų, kas 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamą įmonės automobilį „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, tam kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo A. S. buvo prašoma pateikti asmens duomenis, siekiant nustatyti ANK 414 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Apeliantas neneigia žinojęs, kad per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu privalo pranešti, kas naudojosi jo vadovaujamai įmonei priklausančiu automobiliu, todėl A. S. per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašomų duomenų nepateikus, jam kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio l dalį. Todėl Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad A. S. padarė ANK 431 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei kad administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

5.4. Be to, pažymima, kad pagal ANK 589 straipsnio l dalies 82 punktą savivaldybių administracijų pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 431 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ADl-283 „Dėl įgaliojimų suteikimo" įgaliojo Skyriaus pareigūnus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei ne teismo tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 589 straipsnio l dalies 82 punkte nurodytuose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. ANK 615 straipsnio l dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio yra nubaustas, nepadarė. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju jo kaltės nėra, kadangi jis vyriausiajam specialistui K. V. telefonu buvo atsakęs, jog yra vienvaldis transporto priemonės savininkas, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų - nenurodė asmens duomenų, kas 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamą įmonės automobilį „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, 2022 m. sausio 3 d., 14 val. 2 min., užfiksuota neeksploatuojama transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta be priežiūros ir laikoma bendrojo naudojimo vietose. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., pakartotinai užfiksuota neeksploatuojama transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant išnagrinėti bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio l dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir ANK 611 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 9 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (32.1)-VTS2-486 nurodė, per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu arba elektroniniu paštu pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį), kuris naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas įteiktas 2022 m. vasario 18 d. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. S. nepranešė duomenų minėtame Institucijos rašte nurodytu būdu, t. y. raštu arba elektroniniu paštu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d., pareigūnas K. V. susirašinėjo su A. S., tačiau jis konkrečiai nenurodė, kas naudojosi automobiliu, iš jo atsakymų turinio matyti, kad automobilio jis neturi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. S. pagrįstai 2022 m. kovo 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

12. Apeliantas nesutinka, jog nepranešė Institucijos reikalaujamų duomenų, nurodydamas, jog telefonu informavo, jog transporto priemonė priklauso jam. Apelianto teigimu, transporto priemonė buvo ne kelyje, o kieme, kurį prižiūri pats apeliantas kaip namo bendrasavininkis. Pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Institucijos rašte dėl informacijos pateikimo buvo nurodyta, kokiu būdu privaloma pranešti duomenis, t. y. nurodė, kad duomenis apie asmenį privaloma pranešti raštu arba elektroniniu paštu. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad vyriausiasis specialistas telefonu informavo, kad minėtą informaciją privaloma pateikti raštu. Kadangi A. S. nepranešė duomenų Institucijos nurodytais būdais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis pranešė Institucijai duomenis.

13. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumento, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo nagrinėti administracinio nusižengimo bylos dėl administracinio nusižengimo, pažymėtina, jog ANK 589 straipsnio 1 dalies 82 punktas numato, kad dėl ANK 414, 431 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai. Administracinio nusižengimo tyrimą šiuo atveju pradėjo ir atliko tokią teisę turintis subjektas – savivaldybės administracija, A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, ir jam paskirta administracinė nuobauda. Be to, nors apeliantas teigia priešingai, tačiau tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros (ANK 615 straipsnio 3 dalis). Be to, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog institucija, priėmusios nutarimą, negalėjo įgalioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vedėjos V. Z. atstovauti teisme. Apeliantas šį argumentą grindžia ANK 585 straipsniu, kuris reglamentuoja, kas gali būti įgaliotu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo atstovu. Tuo tarpu, ANK 580 straipsnis reglamentuoja Institucijos atstovavimą teisme. Šio straipsnio 1 dalyje numato, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, kuris byloje gina viešąjį interesą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo, kuriuo ji įgaliota atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines ir administracinių nusižengimų bylas (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Institucija neturėjo teisės A. S. taikyti administracinę atsakomybę už jo įpareigojimų nevykdymą, yra atmestini.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju A. S. turėjo būti skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. BK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali nuobauda – 150 Eur bauda. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiama dėl A. S. kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam turėjo būti paskirta būtent šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. pateiktą skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad A. S.yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė