Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-06-14 · Byla Nr. TS-20-610/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
TS-20-610/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Erikas Rugienius, Erikas Rugieniauss
Kategorijos
  • 2.5.14.2Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Teikimas (Skundas) Nr. TS-20-610/2024
Teisminio proceso numeris: 1-01-1-28048-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 14 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl 2024 gegužės 9 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3637 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistojo atstovas prašo panaikinti 2024 m. gegužės 9 d. Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos argumentai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, pažymi, kad nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, dirba, mokosi, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi, palaiko stiprius ryšius su artimaisiais, yra orientuotas į santykių su šeimos nariais puoselėjimą, kas gali būti vertinama kaip apsauginis faktorius, nuteistasis ketina įsidarbinti, padėti sutuoktinei ūkyje, turi gyvenamąją vietą, būtent šios aplinkybės, gynėjo nuomone, ir rodo nuteistojo elgesio pažangą. Pažymi, kad nuteistasis paleistas lygtinai turės kur gyventi, jam yra užtikrinta galimybė dirbti. Nurodo, kad nuteistasis išsikėlęs ateities tikslus, susijusius su gyvenimu laisvėje, nori rūpintis šeima ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, valdo kriminogeninius veiksnius, turinčius įtaką pakartotiniam nusikalstamumui. Gynėjas ginčija nuteistajam skirtą žodinę nuobaudą. Gynėjo nuomone, visos šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo jo aktyvų nuoseklų elgesio koregavimą teigiama linkme. Ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nenusikals. Gynėjas su atsiliepimu pateikia nuteistojo santuokos sudarymo įrašą, pažymą apie šeimos sudėtį, nuteistojo sutuoktinės ūkinę veiklą, antstolio patvarkymus apie vykdomus išieškojimus, nuteistojo charakteristikas. Pateikti papildomi duomenys apie nuteistojo profesinį mokymąsi.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu prašo netenkinti nuteistojo skundo, mano, kad Komisijos nutarimas pagrįstas. Prokurorė mano, kad Komisija tinkamai įvertino nusikalstamos veikos, už kurios padarymą atliekama laisvės atėmimo bausmė, kiekį, pavojingumą, atliktos bausmės dalį, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau pasirengęs gyventi laisvėje laikantis nustatytų elgesio normų, nepažeisti įstatymų. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis teistas 5 kartus. Prokurorės nuomone nuteistasis nedalyvauja pataisos programose, nedėjo pastangų spręsti su alkoholio vartojimu susijusių problemų, dėl ko kyla pagrįsta abejonė ar nuteistasis gebės ir galės keisti savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Komisija trims Komisijos nariams balsavus „prieš“ lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą nuteistajam ir vienam Komisijos nariui balsavus „už“, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo dar tęsti pataisos procesą pataisos įstaigoje.

Nustatyta, kad A. J. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl paskirtos bausmės nuteistajam ir A. J. paskirta sumažinta – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai- 1 metai 9 mėnesiai 5 dienos

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 5 kartus (2 teistumai išnykę). Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusias disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad iki veikos padarymo A. J. oficialiai nedirbo, todėl galima daryti išvadą, kad psichotropinių medžiagų realizavimas buvo tapęs A. J. vienu iš pragyvenimo šaltinių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nusikalsta ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo ir išliko nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir elgesio padarinys, kuris einant laikui nekito. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Pabrėžtina, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami nuteistojo gynėjo skunde, teismui nekyla, tačiau teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad A. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. J. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jau įvertinus nuteistojo teigiamą elgesį jam sudaryta galimybė bausmę atlikti atviro tipo pataisos įstaigoje.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, ką pažymi ir nuteistojo gynėjas, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Be to, priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį konstatuota, kad nuteistasis pripažino tik tas aplinkybes, kurios buvo neginčytinai nustatytos baudžiamosios bylos duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Analizuojamu atveju svarbu ir tai, kad savo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis stengiasi sumenkinti. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiuo atveju akcentuotinas, nuteistajam vis dar nustatomo kriminogeninio veiksnio, susijusio mąstymu ir elgesiu efektyvus suvaldymas.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau šių kriterijų nuteistasis šiuo metu vis dar neatitinka – nuteistajam nustatyta vidutinė, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami 5 kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai, susiję su nuteistojo gyvenimo stiliumi, lėšų tvarkymu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis , mąstymu ir elgesiu.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs pasielgti negalvojant apie pasekmes, vertina, kad gal ir turėjo problemų, tačiau mano, kad jokių su elgesiu ar mąstymu, susijusių problemų neturi. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, akivaizdu, kad ženklūs pokyčiai nustatytose probleminėse srityse nevyksta ir kriminogeniniai veiksniai išlieka. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, 86 straipsniu, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31, 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-20-3637 atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius