Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25858-375/2015 pagal pareiškėjų R. D. ir A. D. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis patvarkymu dėl skundo nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiamų patvarkymų priėmimo metu kyla pagrįstų abejonių, ar buvo pareikšta AB „Swedbank“ valia antstoliui nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams, įskaitant ir pareiškėjams, priklausantį turtą;

2. Antstolis, vykdydamas likusios skolos išieškojimą, privalėjo laikytis bendros įstatymų nustatytos tvarkos, privalėjo išsiųsti skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą ir tik pasibaigus raginime nurodytam terminui, vykdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus;

3. Antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalį, nepasiūlydamas pareiškėjai pateikti įrodymus, kad skolą galima padengti per 6 mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas, pažeidė CPK 643 straipsnį nepasiūlydamas padengti skolą iš kito pareiškėjai priklausančio turto.

4. Tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B., kurie tvarkė visus su paskolos sutarties su banku sudarymo ir su turto įkeitimu susijusius klausimus ir kurie garantavo, kad pareiškėjams nekils jokių teisinių pasekmių negrąžinus kredito. Tikrasis skolininkas yra ne tas, kas yra formaliai įvardintas kredito sutartyje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos. Pareiškėjai, reikšdami nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina vykdymo procesą, pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus.

Antstolis atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio patvarkymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos ir apžiūrai prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0070/12/01142 duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 29 d. antstolio R. S. kontorai buvo pateiktas vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-839-570/2012, dėl priverstinio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Brinių k., Lazdijų r. pardavimo, nuosavybės teise priklausančio D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. (toliau – skolininkai); išieškant ne ginčo tvarka iš skolininkų kreditoriui „Swedbank“ AB iš viso 505 509,62 Eur skolos (vykd. b. l. 1-4). Apie tai antstolis suinteresuotus asmenis informavo 2012 m. rugsėjo 26 d. raštu (vykd. b. l. 15). 2015 m. rugsėjo 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įkeistas turtas parduotas UAB „Gintaja“ už 104 300 Eur, o gautos lėšos paskirstytos išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti, bei išregistruota hipoteka (vykd. b. l. 201-208). Kadangi realizavus įkeistą turtą, skola išieškotojui buvo padengta tik iš dalies, ginčijamais 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymais Nr. S-5367 ir Nr. S-5363 antstolis nutarė tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartį iš kito pareiškėjams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (vykd. b. l. 231-232).

Atskirajame skunde kritiškai vertinama antstolio galimybė tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkų turto esant žodiniam išieškotojo prašymui. Skunde pažymima, kad net ir išieškotojui pareiškus pageidavimą išieškoti likusią skolą, antstolis skolos išieškojimą iš kito skolininkų turto privalėjo vykdyti laikydamasis bendros įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. išsiųsti skolininkams raginimą padengti skolą, nurodant negrąžintos skolos likutį. Šiuos atskirojo skundo motyvus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą, nurodė, kad tuo atveju, kai pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo iš naujo siųsti pareiškėjams raginimo padengti likusią skolą. Skundžiamu patvarkymu antstolis pagrįstai patvarkė toliau tęsti išieškojimą iš pareiškėjų turto, kadangi pardavus įkeistą turtą skola nebuvo padengta ir vykdomasis dokumentas Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartis nebuvo įvykdyta. Pažymėtina, kad išieškotojas „Swedbank“ AB 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė antstoliui prašymą nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą. Aplinkybė, jog minėtas išieškotojo prašymas antstolio kontoroje buvo gautas po skundžiamų patvarkymų priėmimo, neturi esminės įtakos antstolio patvarkymo teisėtumui ar pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius vykdomosios bylos Nr. 0070/12/01142 medžiagai atskirojo skundo argumentus, jog tikraisiais skolininkais laikytini L. B. ir V. B.. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-712/2013; kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 2 d., 587 str. 1 p.), kuriame taip pat nurodomi išieškotojo ir skolininko duomenys (CPK 648 str. 1 d. 7 p.). Vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 vykdomame dokumente - Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje aukščiau nurodyti asmenys skolininkais L. B. ir V. B. nėra įvardinti, vykdomojoje byloje nėra duomenų ir apie skolininkų pakeitimą vykdymo procese, todėl skolos išieškojimas iš šių asmenų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 negali būti vykdomas.

Atskirojo skundo argumentai dėl CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo nėra susiję su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad skundžiamais 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymais Nr. S-5367 ir Nr. S-5363 išieškojimas iš pareiškėjų darbo užmokesčio nebuvo vykdomas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymai Nr. S-5367 ir Nr. S-5363 yra priimti laikantis įstatymo reikalavimų, nenustatyta, kad skundžiamais patvarkymais būtų pažeisti pareiškėjų (skolininkų) interesai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.