- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-136-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00374-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Viešosios tvarkos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 13 d. nutarimas, kuriuo J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 457 straipsnio 1 dalį už tai, kad patikrinimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. 12.24 val., (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stovėjimo aikštelėje, šalia PC „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai pastebėjo stovintį autobusą „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekiniame lange uždėta lentele su užrašu „Užsakytas“. Patikrinimo metu vairuotojas J. R. pateikė techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. Vairuotojas nepateikė keleivių vežimo sutarties, taip pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 18.2 punkto reikalavimus. Vairuotojas patvirtino vykdantis užsakomąjį reisą, teigė vežantis neįgalius vaikus nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) mokyklos.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad užsakomasis reisas buvo vykdomas esant nenumatytoms aplinkybėms, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. prašymą ir jo sutikimą telefonu, nes netikėtai sugedus šios bendrovės autobusui, skubiai reikėjo parvežti (duomenys neskelbtini) mokyklos vaikus su negalia iš ekskursijos į paskirties tašką. Tariamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d., VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams, tikrinusiems jo ir transporto priemonės dokumentus, aiškiai ir konkrečiai nurodė duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų subteikimo pagrindu, tai užfiksuota ir pirminiame paaiškinime, administracinio nusižengimo protokole, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, esant nenumatytoms aplinkybėms – dėl šios bendrovės autobuso gedimo, sudarė žodinę sutartį telekomunikacijų galiniais įrenginiais (telefonu), ja įsipareigojo skubiai parvežti vaikų grupę iš anksčiau nurodytos vietos (PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) į paskirties tašką – (duomenys neskelbtini) mokyklą ( (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu vežimas buvo vykdomas pagal žodinę sutartį, ją patvirtina išrašyta PVM sąskaita-faktūra JORI Nr. 0002018 50 Eur sumai.
2.2. Apelianto teigimu, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir, ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-?-414-706/2016, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-156-403/2019).
2.3. Apeliantas tvirtina, kad jis viso šio administracinio nusižengimo teisenos proceso metu įrodinėjo, jog 2019 m. gruodžio 11 d. užsakomąjį vežimą vykdė subteikimo (arba rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais arba asmens, veikiančio paslaugos tiekėjo vardu) pagrindais, t. y., nors ir nebūdamas tiesiogiai su perkančiąja organizacija susijęs prievoliniais teisiniais santykiais, gavęs teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą (ofertą) suteikti vienkartinio pobūdžio paslaugą jo užsakovui, su kuriuo jį sieja sutartiniai santykiai, atsižvelgdamas į išskirtines aplinkybes, akceptavo pasiūlymą, ir buvo sąžiningai tikras dėl savo, kaip atsitiktinio subteikėjo funkcijos, legalumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir neturi lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-343-611/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jei sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-293-611/2018, 31 punktas). Sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, net nevertino ir nekvalifikavo subteikimo (arba rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais, arba asmens, veikiančio paslaugos tiekėjo vardu) teisinio santykio, neatsižvelgė į žodinės subteikimo sutarties tarp jo, kaip J. R. IĮ savininko, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymo aplinkybių ir tikslo, dėl kurio ji buvo sudaryta. Apeliantas dar kartą pažymi, kad 2019 m. gruodžio 11 d., maždaug apie 11.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, paskambinęs pranešė, kad jam bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) paimti vaikų grupę, sugedo autobusas, ir tam, kad vaikai nelauktų lauke esant blogam orui (tuo metu lijo, buvo šalta), ir kad sutartu laiku – 12 val. – juos būtų galima parvežti į mokyklą tęsti suplanuotas pamokas, paprašė jo, kaip arčiau esančio, paimti ekskursantus ir saugiai bei laiku pristatyti į paskirties vietą. Priėmęs pasiūlymą, kuo skubiau jo įmonei priklausančiu autobusu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažodžiui aiškindamas Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 17 punktą, kad užsakomojo reiso sutartis turi būti sudaryta raštu, bei remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo (duomenys neskelbtini) mokykla 2019 m. sausio 14 d. sudarytos autobuso nuomos su vairuotoju sutarties Nr. 2019/01/14-1 6.1 papunkčiu, neanalizavo šiam ginčui taikytino subteikimo (trečiojo asmens pasitelkimo) santykio, nei sutarties tikslo – laiku atlikti užsakomąjį vežimą, kad itin socialiai pažeidžiamų vaikų su negalia grupė laiku būtų pristatyta į paskirties vietą. Toks pažodinis teisės aktų interpretavimas apskritai eliminuoja galimybę sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkti subteikėjus arba remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, ir taip riboja ūkinės veiklos laisvę, nes visais atvejais sutarties šalys yra paslaugos gavėjas ir paslaugos teikėjas, ir atskiros rašytinės vežimo sutartys dėl to paties pirkimo objekto tarp užsakovo ir subteikėjo ar kito ūkio subjekto tokiais atvejais nebesudaromos.
2.5. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą sujos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. ???-3-377-611/2018, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. ???-?-429-916/2018, 32 punktas). Apeliantas pažymi, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2020).
2.6. Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. sausio 14 d. sudarytos autobuso nuomos su vairuotoju sutartyje Nr. 2019/01/14-1 nėra nustatytas imperatyvus draudimas pasitelkti subteikėjus arba remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Skundžiamoje nutartyje cituojamas 6.1 papunktis, kad tiekėjas įsipareigoja neperleisti trečiajai šaliai jokių iš šios sutarties kilusių teisių ir pareigų be kitos šalies išankstinio sutikimo kyla iš sutartinių teisinių santykių, ir nurodytas sutarties dalyje, apibrėžiančioje šalių atsakomybę, todėl gali būti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas, turintis įtakos šalių teisėms ir pareigoms, bet anaiptol ne sankcija administracinės baudos pavidale sąžiningam trečiajam asmeniui, t. y. apeliantui. Minimos sutarties 5.1 papunktyje, apie kurį suinteresuotas asmuo nutylėjo, o pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, nurodyta, kad paslaugų tiekėjas pareiškia, kad jis, taip pat bet kurie tretieji asmenys, veikiantys jo vardu, yra gavę visus būtinus leidimus, pažymėjimus ir kitus dokumentus, įgaliojančius paslaugų tiekėją ar tokius trečiuosius asmenis užsiimti šioje Sutartyje numatyta veikla, kuri įeina į paslaugų tiekėjo sutartinius įsipareigojimus. Tokiu būdu šis sutarties punktas patvirtina, kad trečiųjų asmenų pasitelkimas tinkamam sutarties vykdymui šalių buvo aptartas, ir apeliantas inkriminuojamo pažeidimo dieną veikė paslaugų tiekėjo vardu.
2.7. Apeliantas nurodo, kad užsakovo, t. y. (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovai (pedagogai, lydintys grupę) neprieštaravo, kad vaikus parveš ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusas, o kitas. Pretenzijų dėl sutarties pažeidimo sutarties vykdytojui neteikė, su tokiu pakeitimu paslaugos užsakovas sutiko. Sutartinės atsakomybės klausimai yra civilinės teisės objektas, ir atsitiktinio subteikėjo (trečiojo asmens ar kito ūkio subjekto) teisėti veiksmai, prisidedant prie sutarties vykdymo, negali tapti objektyviuoju administracinio nusižengimo požymiu, kaip tai traktavo pirmosios instancijos teismas šioje byloje.
2.8. Šioje byloje nustatyta, kad tarp vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo (duomenys neskelbtini) mokykla 2019 m. sausio 14 d. sudaryta autobuso nuomos su vairuotoju sutartis Nr. 2019/01/14-1. (duomenys neskelbtini) mokykla yra perkančioji organizacija, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 9 dalimi, apie sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turėjo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Išanalizavus Centrinėje viešųjų pirkimo informacinės sistemoje ((duomenys neskelbtini) ) esančią informaciją, matyti, kad nustatyta tvarka paskelbta tik ankstesnė, 2018 m. spalio 5 d. sutartis bei 2018 m. gruodžio 31 d. jos pakeitimas, kuriame nustatyta, jog paslaugos teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų terminas pratęstas iki 219 m. sausio 18 d. Apelianto tvirtinimu, nebūdamas viešojo pirkimo dalyviu, jam inkriminuojamo pažeidimo dieną net neturėjo fizinės galimybės susipažinti su sutartimi, kuria rėmėsi suinteresuotas asmuo bei pirmosios instancijos teismas, todėl buvo sąžiningai įsitikinęs, kad telekomunikacijų įrenginiais sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams.
2.9. Apeliantas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas 2020 m. vasario 11 d., preziumuojant, kad buvo ištirti visi įrodymai. Vienok, ieškoti pagrindinio įrodymo, kuriuo rėmėsi suinteresuotas asmuo bei pirmosios instancijos teismas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo (duomenys neskelbtini) mokykla 2019 m. sausio 14 d. „Autobuso nuomos su vairuotoju sutarties“ Nr. 2019/01/14-1 – suinteresuotas asmuo ėmėsi tik tuomet, kai jis, įsitikinęs savo nekaltumu, nutarė ginti savo teises administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Tai patvirtina 2020 m. kovo 2 d. suinteresuoto asmens raštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (32.1.)-VTS2-893 „Dėl informacijos pateikimo“. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, net neturėjo pagrindinio įrodymo, kuriuo rėmėsi vėliau teikdamas atsiliepimą, ir tai nesutrukdė konstatavimui, kad jis neturėjo keleivių vežimo sutarties.
2.10.Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
2.11.ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. 2019 m. gruodžio 11 d. galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pavedė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 papunktis). Minimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto, galiojusio inkriminuojamo pažeidimo dieną, redakcija, nustatė savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkciją – keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. Minimo Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 punktas, galiojęs inkriminuojamo pažeidimo dieną, nustatė, jog savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. „Vietinio susisiekimo maršruto sąvoka“ išaiškinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 453 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių (teisės aktas galiojantis) 2.4.2 papunktyje, t. y.: „Vietinio susisiekimo maršrutas“ – yra reguliariais reisais keleivių vežimas miesto arba rajono administracinės teritorijos ribose, įvažiuojant į gretimo rajono teritoriją. „Reguliarūs reisai“ pagal to paties įsakymo 2.4 papunktį – tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, keleivius kelionės metu paimant arba išlaipinant tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Sisteminė šių teisės aktų analizė liudija, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. subjektas, nustatęs ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, nebuvo įgaliotas vykdyti valstybinio kelių transporto valdymo, nesusijusio su vietinio susisiekimo maršrutais ir taksi, veikla, taigi tikrinti užsakomuoju reisu vykstančios transporto priemonės ir jos ekipažo dokumentų. Dėl šio neįgalioto asmens neteisėtų veiksmų tikrinant užsakomuoju reisu vykstančią transporto priemonę, socialiai jautrių vaikų grupė, kartu su juos lydinčiais pedagogais, buvo priversta laukti, ir užsakymas juos parvežti 12 val., laiku nebuvo įvykdytas.
Atsiliepimas
2.12.Apelianto teigimu, suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą, klaidino teismą plačiai cituodamas Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalyje nustatytus savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnų įgaliojimus, įskaitant tai, kad pasak suinteresuoto asmens, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turėjo teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, <..>. Apeliantas pažymi, kad minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalies redakcija, priėmus 2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymą Nr. ??-2444, įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d., todėl ginčo santykiui netaikytina.
2.13.Apelianto tvirtinimu, ginčo santykiui taip pat netaikytinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 26 sprendimas Nr. T2-120 „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“, nes tokio sprendimo apskritai nėra, traktuojant kaip rašymo apsirikimą, manytina, kad turimas galvoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T2-92 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 26 sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ pakeitimo“, kuriuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose. Minėtas įsakymas įsigaliojo tik 2020 m. gegužės 5 d.
2.14.Apeliantas nurodo, kad 2019 m. gruodžio 11 d. galiojo Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalies redakcija (nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kurios 14 straipsnio 4 dalis nustatė, jog savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Apelianto įsitikinimu, tai dar kartą patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 11 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neturėjo įgaliojimų stabdyti ir tikrinti transporto priemonių, vežančių keleivius užsakomaisiais reisais, bei jų ekipažų dokumentų. Ši funkcija buvo priskirta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos (dab. Transporto saugos administracija) pareigūnams (Kelių transporto kodekso 14 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). Tęsiant įgaliojimų klausimą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepasisakė dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliojimų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, t. y inkriminuojamo pažeidimo dieną galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. AD1-96 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (teisės aktų registre neskelbtas), kuriuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ buvo įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti protokolus dėl administracinių nusižengimų ir nagrinėti bylas ne teismo tvarka dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224, 319 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Todėl pradėti administracinio nusižengimo teiseną (rinkti įrodymus, paimti paaiškinimus, fiksuoti faktines aplinkybes) dėl ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų 2019 m, gruodžio 11 d. įgaliojimai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ suteikti nebuvo. Šią teisę subjektas įgijo tik 2020 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius įsakymą Nr. AD1-114 „Dėl įgaliojimų suteikimo“.
2.15.Atsižvelgdamas į tai, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pažeidimo padarymo dieną buvo neįgaliotas atlikti valstybinės kelių transporto kontrolės ta apimtimi, kiek tai susiję su vežėjų, vykdančių keleivių vežimą užsakomaisiais reisais, kontrolės, taip pat neturėjo ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose suteiktų įgaliojimų, apeliantas vertina, kad neįgalioto subjekto surinkti įrodymai laikytini gautais neteisėtai, pažeidžiantys leistinumo principą, todėl administracinėn atsakomybėn, remiantis šiais įrodymais, jis patrauktas nepagrįstai. Nurodo, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir panašiai), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
2.16.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymima, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007).
2.17.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad jis nepažeidė Keleivių, ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 „Dėl Keleivių, ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ 18.2 papunkčio reikalavimo, todėl jo veiksmuose nėra ANK 457 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių, o pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukta.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas M. Poimanskis prašo J. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d., VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nebuvo įgaliotas tikrinti užsakomuoju reisu vykstančios transporto priemonės ir jos ekipažo dokumentų. Taip pat inkriminuojamo pažeidimo dieną galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. AD1-96 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuriuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ buvo įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti protokolus dėl administracinių nusižengimų ir nagrinėti bylas ne teismo tvarka dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224, 319 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Todėl pradėti administracinio nusižengimo teiseną (rinkti įrodymus, paimti paaiškinimus, fiksuoti faktines aplinkybes) dėl ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų 2019 m, gruodžio 11 d. įgaliojimai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ suteikti nebuvo.
7. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ (aktuali redakcija iki 2020 m. gegužės 6 d.) pavesta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (Sprendimo 2., 2.4. punktai). Akcentuotina, kad minėto Sprendimo 2.4. punkte aiškiai numatyta, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pavesta vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (aktuali redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija) numatyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos, t. y. įvykio dieną administracinėn atsakomybėn traukiamo J. R. vykdyto susisiekimo užsakomuoju reisu kontrolę pavesta atlikti taip pat VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius, patikrinęs J. R. vykdytą susisiekimą užsakomuoju reisu, surašė patikrinimo aktą, jame užfiksavo padarytą pažeidimą, numatytą Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 18.2. punkte (b. l. 15). Pažymėtina, kad J. R. padarytą administracinį nusižengimą tyrė, rinko įrodymus ir surašė administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuriai pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą ir numatyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 457 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama civilinėms teisės normoms, susijusioms su sutarčių sudarymu. Apelianto teigimu, esant nenumatytoms aplinkybėms – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso gedimo, pagal direktoriaus A. M. prašymą jis sudarė žodinę sutartį telekomunikacijų galiniais įrenginiais (telefonu), ja įsipareigojo skubiai parvežti vaikų grupę iš PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į paskirties tašką – (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jis 2019 m. gruodžio 11 d. užsakomąjį vežimą vykdė subteikimo pagrindais.
10. Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas akcentuoja, kad vykdant užsakomąjį keleivių vežimą, vežėjui privaloma laikytis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimų.
11. Akcentuotina, kad Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 18. punkte numatyta, jog užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti, be kita ko, keleivių vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaryta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų (Taisyklių 18.2. punktas), t. y. nagrinėjamu atveju neužtenka žodinio susitarimo telefonu, kadangi Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 18.2. punkte numatytas reikalavimas įpareigojo J. R. kaip vežėją turėti su savimi rašytinę sutartį, kurią patikrinimo metu privalėjo pateikti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams. Pažymėtina, kad, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).
12. Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo akto nustatyta, jog patikrinimo metu J. R., vykdydamas užsakomąjį reisą, keleivių vežimo sutarties, sudarytos tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, kontrolieriams nepateikė. Tai, kad J. R. neturėjo ir nepateikė kontrolieriams keleivių vežimo sutarties, patvirtina ir jo paties paaiškinime užfiksuoti duomenys. Iš jų nustatyta, kad sugedus UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusui, savininkas paprašė jo parvežti vaikus nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) mokyklos. Kadangi jis tuo metu buvo netoli tos vietos, atvažiavo iki PC „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad parvežtų vaikus į mokyklą. Todėl nebuvo galimybės staiga sudaryti sutarties (b. l. 12).
13. Akcentuotina, kad tarp užsakovo (duomenys neskelbtini) mokykla ir vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę sutartiniai santykiai, t. y. kad pagal Paslaugų pirkimo sutarties 4.2.5. papunktį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sugedus transporto priemonei nedelsiant apie tai informuoti klientą ir operatyviai pakeisti į techniškai tvarkingą, nesudarė pagrindo J. R. nesilaikyti Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 18.2. punkte numatytos ir aptartos pareigos – užsakomojo reiso metu turėti, be kita ko, keleivių vežimo sutartį.
14. ANK 457 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimą ar vežimą, keleivių grupės vežimą nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytus dokumentus, t. y. šiuo atveju J. R. vežė keleivių grupę ir patikrinimo metu neturėjo bei nepateikė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties.
15. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad J. R. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 457 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.