Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau ir DNSB) „Grandinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria skundą atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jis nėra susijęs su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, šioje byloje pareiškėja skundžia antstolės B. T. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymą Nr. S-22-5-26-26987, o ne žymiai vėliau – 2025 m. balandžio 8 d. priimtą patvarkymą Nr. S-25-5-13570. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos pateiktas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis). Papildomi argumentai dėl antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. priimtą patvarkymo Nr. S-25-5-13570 yra nurodyti žemiau (nutarties 29 punktas).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Apeliantė atskirajame skunde pareiškė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

14. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Apeliantės teisė būti išklausytai apeliaciniame procese buvo įgyvendinta jai pateikus savo poziciją atskirajame skunde. Juo labiau, kad apeliantė nedetalizuoja, kokius papildomus žodinius paaiškinimus pageidauja pateikti teismui, kurių nėra nurodžiusi atskirajame skunde. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos jų procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui suformuluotos pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, nurodytas apeliantės prašymas netenkinamas ir byla pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

15.1. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesutinka su antstolės B. T. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr.0005/20/01277, apie kurį, pareiškėjos teigimu, ji sužinojo tik 2025 m. kovo 24 d.

15.2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui ir antstolei B. T. pateikė skundus dėl 2022 m. birželio 16 d. patvarkymo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nepagrįstai atsisakė priimti jos motyvuotą skundą. Teigiama, jog teismo pareiga yra kuo skubiau stabdyti neteisėtus antstolės veiksmus, to nebuvo padaryta. Teismui buvo žinoma, kad pareiškėja išsiuntė skundą ir antstolei, todėl skundžiamoje nutartyje teisėjas meluoja.

17. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal paminėtą CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

18. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

19. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

20. Taigi, CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuota privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pirmiausia paduodamas antstoliui. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 232-237).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 ir kt.).

22. Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėja nesutinka su antstolės B. T. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu. Taigi, anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas (CPK 510 straipsnis) imperatyviai lemia tai, jog apeliantė, nesutikdama su antstolės B. T. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu, visų pirma turėjo kreiptis į šią antstolę su skundu dėl šio patvarkymo panaikinimo, ir tik tuo atveju, jeigu antstolis atsisakytų visiškai ar iš dalies šį skundą tenkinti ir vykdomosios bylos neperduotų teismui, tik tuomet apeliantei (pareiškėjai / skolininkei) atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų ir (ar) neveikimo (CPK 510 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo atveju pareiškėja tą patį 2025 m. kovo 28 d. skundą 2025 m. balandžio 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui ir antstolei. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju laikytina, kad apeliantė (pareiškėja) nurodyta antstolio patvarkymų apskundimo tvarka nepasinaudojo, o vietoje to, nesulaukusi antstolės sprendimo, tiesiogiai kreipėsi su skundu į teismą vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 4 dalimi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje teismas neturėjo duomenų, kad antstolė B. T. yra išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. kovo 28 d. skundą per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

24. Nesutiktina su apeliante, kad antstolė sieks pareiškėją apgauti ir nenagrinės skundo arba jo nesiųs teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė B. T. išnagrinėjo apeliantės 2025 m. kovo 28 d. skundą ir 2025 m. balandžio 8 d. priėmė patvarkymą. Taigi, tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir antstolei 2025 m. balandžio 8 d. priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą / patvarkymą, apeliantė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl antstolės veiksmų. Dėl šių priežasčių kaip nepagrįsti atmestini apeliantės teiginiai, kad teismas, žinodamas apie tai, kad pareiškėja skundą pateikė ir antstolei, melavo teikdamas, kad apeliantė nesikreipė į antstolę. Dėl šio klausimo esminė aplinkybė yra ta, kad antstolė dėl pareiškėjos 2025 m. kovo 28 d. skundo dar nebuvo priėmusi sprendimo, atitinkamai, teismas negalėjo nagrinėti pareiškėjos skundo iš esmės. Tuo atveju, jeigu antstolė būtų patenkinusi pareiškėjos skundą, pareiškėjai kreiptis į teismą net nebūtų pagrindo.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį teisingai pažymėjo, kad pareiškėja privaloma ikiteismine tvarka apskųsti antstolei 2022 m. birželio 16 d. patvarkymą nepasinaudojo ir nepagrįstai (per anksti, nesulaukusi antstolės sprendimo) tiesiogiai su skundu kreipėsi į teismą.

26. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nesilaikydama CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo prašymų

27. Apeliantė atskirajame skunde prašo išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01277 ir ją nutraukti, panaikinti antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-25-5-13570 vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą, t. y. nesant teisinio reikalingumo skundą nagrinėti iš esmės, išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01277 nėra pagrindo. Teismams pakanka duomenų pagal pareiškimo ribas priimti motyvuotus procesinius sprendimus ir be visos apimties vykdomosios bylos Nr. 0005/20/01277. Dėl to šis apeliantės prašymas netenkinamas.

29. Spręsdamas klausimą dėl antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-25-5-13570 vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277 panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad tik po antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-25-5-13570 priėmimo, pareiškėja turi teisę tiesiogiai kreiptis į apylinkės teismą dėl minėto patvarkymo teisėtumo bei atitinkamai siekti antstolės B. T. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.0005/20/01277 panaikinimo. Nagrinėjamu atveju šios bylos dalykas (pareiškėjos reikalavimas) antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-25-5-13570 vykdomojoje byloje Nr. 0,005/20/01277 neapima. Minėtas patvarkymas priimtas vėliau, negu skundžiama 2025 m. balandžio 2 d. nutartis. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dar daugiau, jeigu apeliacinės instancijos teisme būtų išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-25-5-13570, pareiškėjai ir(ar) kitiems suinteresuotiems asmenims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Tai neatitiktų civilinio proceso tikslų bei proceso stadijų paskirties. Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas dėl antstolės B. T. 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-25-5-13570 vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277 panaikinimo iš esmės nenagrinėjamas.

Dėl kitų skundo argumentų

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.