- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-5100-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02494-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai V. Š. ir pareiškėjos atstovui advokatui A. J., atsakovo atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Š. patikslintu skundu prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, jos naudai 5194,33 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2022 m. sausio 14 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kieme, kuriame buvo laikomas jos vardu registruotas juodos spalvos automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Automobilis) nulūžo medis (klevas), kuris nepataisomai apgadino jos Automobilį. Siekdama nustatyti padarytus nuostolius, ji kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, kuri 2022 m. sausio 18 d. atliko Automobilio vertinimą ir parengė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2022NV020 (toliau – ir Ataskaita), kuria nustatė, kad Automobilio vertė iki apgadinimo siekė 5710 Eur, atkūrimo (remonto) sąnaudos siekia 11 000 Eur, likutinė Automobilio vertė - 937 Eur, o nuostolio dydis - 4773 Eur.
Taip pat nurodo, kad įvykio dieną pareiškėja kreipėsi į policiją dėl įvykio užregistravimo (registruotas pranešimas Roik Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime nurodoma, kad 2022 m. sausio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) kieme nesaugiai ant 3 automobilių nulūžo didelis medis, ir juos apgadino, o jų savininkai vietoje, laukia policijos. Vienas iš apgadintų automobilių buvo Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.
Pareiškėja pažymi, kad su 2022 m. sausio 25 d. prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kuriai pateikė Ataskaitą ir sutartį su vertintoju bei sąskaitą-faktūrą, įrodančią, kad Ataskaitos parengimas kainuoja 266,20 Eur. Atsakydamas į prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. vasario 9 d. rašte Nr.A51-18717/22(3.3.2.26E-MTA) nurodė, kad kompensuoti patirtos žalos nesutinka.
Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 9 d. prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. A63-36/22(3.2.1E- AD24) nesutiko kompensuoti dėl Automobilio sugadinimo patirtos žalos.
Pažymi, kad iš dviejų atsakovės atsakymų matyti, kad juose pripažįstama, kad lūžęs medis „gan smarkiai pažeistas puvinio“, tačiau keliama prielaida, kad galimai jis nuvirto dėl stipraus vėjo.
Todėl pareiškėja kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologinę tarnybą, kuri pateikė duomenis, kad 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis vėjo kryptis buvo Šiaurės vakarų, o vidutinis vėjo greitis nuo 12:00 val. iki 15:00 val. siekė nuo 7,7 m/s iki 8,3 m/s. Empirinėje vėjo intensyvumo skalėje, kurią sukūrė (Boforto skalė), kuria nuo 1946 m. naudojamasi nustatyti vėjo intensyvumą, nurodoma, kad esant vėjo greičiui nuo 5,5 iki 7,9 m/s (tai yra tokiam, kuris įvykio dieną buvo 12:00 val.), jis santykinai vadinamas „vidutiniu“, ir esant tokiam vėjui sausumoje „pakeliamos dulkės ir popierius, pradeda judėti mažos šakos“ (šaltinis - https://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto skalei. Jei vėjo greitis nuo 8.0 iki 10,7 m/s (tai yra tokiam, kuris įvykio dieną buvo 13:00 - 15:00 val.), jis santykinai vadinamas „gaiviu“, ir esant tokiam vėjui sausumoje „ima siūbuoti maži medžiai“ (šaltinis - https://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto skalei.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad didelio klevo (jo aukštis siekė apie 20 metrų) nuvirtimo tą dieną buvęs vėjas niekaip negalėjo įtakoti, kadangi vidutinis vėjas buvo iki 8,3 m/s, tai yra beveik ties žemutine „gaivaus vėjo“ riba. Pažymėjo, jog klevas augo vidiniame kieme, apsuptas aukštų pastatų, kur vėjas įprastai būna dar silpnesnis, nei atvirose vietose, todėl vienintelis logiškas medžio nuvirtimo paaiškinimas yra tas, kad jis nuvirto dėl jo pažeidimo, kurį pripažino ir atsakovės atstovės darbuotojai.
Pareiškėja nurodo, kad su atsakovės raštuose pateiktu aiškinimu, kad atsakovė dėl nulūžusio medžio nėra atsakinga, kategoriškai nesutinka. Paaiškina, kad namo kieme augo trys vienodo dydžio klevai, iš kurių vienas buvo nupjautas 2017 metais, antrasis užgriuvo Automobilį, o trečiasis buvo pašalintas 2022 m. vasario mėn., ir iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad jo vidurys yra supuvęs. Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, kad dar 2017 metais šalinant pirmąjį medį atsakovės atstovams turėjo kilti įtarimų, kad ir kiti du likę medžiai galimai yra pažeisti puvinio, kas tapo aišku 2022 metais. Taip pat nesuprantama, kodėl 2021 m. rudenį, apžiūrint (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius medžius ir juos genėjant, taip pat genėjant medžius ir gretimai esančiame (duomenys neskelbtini) kieme, nebuvo įvertinta ir kitų dviejų pažeistų medžių, augusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kieme, būklė.
Įvertinusi įstatyminį reglamentavimą pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas - neinventorizavo ir nenupjovė supuvusio medžio, kuris vėliau nugriuvo esant nestipriam vėjui. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad gyventojai nesikreipė dėl klevo nupjovimo, niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės, nes gyventojai nėra želdinių specialistai ir jiems nėra žinoma, ar medis yra supuvęs, ar ne, tačiau tai galėjo nustatyti atsakovės darbuotojai. Todėl akivaizdu, kad nebuvo įvykdyta teisės aktuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) ir pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjai atsiradusių nuostolių ir atsakovės neveikimo, kadangi, jei atsakovė laiku ir tinkamai būtų inventorizavusi kieme augusį klevą kaip pažeistą medį ir jį būtų nupjovusi, jis nebūtų užvirtęs ant Automobilio, o pareiškėja nebūtų patyrusi nuostolių.
Pareiškėja paaiškina, kad jos patirti nuostoliai susideda iš Automobiliui padalytos žalos – 4773 Eur (ją įrodo pateikta Ataskaita), taip pat Ataskaitos parengimo išlaidų - 266,20 Eur, Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos 2022 m. sausio 14 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas parengimo išlaidų - 22,13 Eur, automobilio nuomos iš UAB „Tokvila“ išlaidų - 133 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus šio prašymo - sumažinti prašomų nuostolių dydį.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad savo pareigą atsakovė, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, tuo labiau įpareigoti vertinti tam tikros teritorijos medžius pagal pareiškėjos pageidavimus.
Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, iki skunde nurodomo įvykio (t. y. 2022 m. sausio 14 d. dienos), niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui taip pat išduotas nebuvo. Todėl atsakovės vertinimu, pareiškėja skunde neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
Nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų įvykio nuotraukų negalima konstatuoti fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Mano, kad toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų. Teigia, kad tiek visuomenės informavimo priemonių portaluose buvo pateikta informacija, kad 2022 m. sausio 14 d. rytą Lietuvoje siautė audra, tiek Hidrometeorologinė tarnyba pažymoje nurodė, kad vėjas įvykio dieną nuo 12 iki 15 val. buvo nuo 7.7 iki 8,3 metrų per sekundę, kuriam pučiant pagal Bosforto skalę ima siūbuoti maži medžiai. Taigi, oras įvykio dieną nebuvo ramus, o pučiant bet kokio stiprumo vėjui neabejotinai gali atsirasti žalingų pasekmių, todėl priešingai nei teigia pareiškėja, negalima daryti išvados, jog stiprus vėjas neįtakojo žalos atsiradimo ir žala atsirado vien dėl to, kad atsakovė nespėjo pašalinti nesveiko medžio. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjos keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
Teigia, kad kilusios žalos įvertinimą galėjo parengti ir pateikti pati pareiškėja, todėl prašomos priteisti 266,20 Eur išlaidos už Ataskaitos parengimą nelaikytinos būtinomis, priverstinėmis ir protingomis, todėl nepriteistinos. Be to, pažymi, kad parengta Ataskaita yra neobjektyvi, kadangi atsakovės atstovai nebuvo kviesti ir nevyko apžiūrėti ir įvertinti transporto priemonės, o pareiškėja vienasmeniškai pasamdė vertintoją. Nurodo, kad Ataskaitoje vertintojas nepagrįstai nesivadovauja VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonių kainas, o vadovaujasi analogiško arba panašaus turto kainomis. Atsakovės manymu, toks vertinimo kriterijus yra nekorektiškas, šališkas ir neatspindi tikrosios situacijos, nes, kaip ir teigiama Ataskaitoje, būtent VĮ „Regitra“ yra oficiali institucija, joje registruojami realūs sandoriai ir būtent jos pateikiama informacija atspindi tikrąją automobilių rinkos vertę. Taigi, Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kuriuo siekiama pagrįsti patirtą žalą, laikytinas hipotetiniu ir neįrodytu. Be to, pažymi, kad nei iš pareiškimo, nei iš kitų bylos duomenų nėra aišku, kokią apskritai žalą automobiliui sukėlė būtent nukritęs medis, nes pareiškėja jo apskritai neremontavo. Taigi, atsakovės nuomone, pareiškėja žalos dydžio šioje byloje neirodė.
Pažymi ir tai, kad atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes ir nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju galėtų būti mažintinas vienu trečdaliu (pvz. tokios pozicijos laikėsi LVAT administracinėse bylose Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017, VAAT administracinėje byloje Nr. I2-2791-331/2020, eI2-2836-1114/2022).
Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nurodo, kad pareiškėjos pateikta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, kurioje nurodomas vėjo stiprumas, vyravęs nuo 12 iki 15 val., neatspindi tikrosios situacijos, kadangi iš bylos duomenų neaišku, kokią konkrečiai valandą ir kokio stiprumo vėjui pučiant medis užkrito ant pareiškėjos automobilio. Pažymi, kad pagal Bosforto esant 7.7 iki 8,3 metrų per sekundę vėjui ima siūbuoti maži medžiai, oras, kuomet siūbuoja medžiai, negali būti laikomas ramiu, be to, pučiant bet kokio stiprumo vėjui neabejotinai gali atsirasti žalingų pasekmių, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną nuo ryto siautė uraganinis vėjas, kuris galėjo pažeisti ir išjudinti net sveiką medį. Taigi, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės („force majeure“ aplinkybės), kadangi įvykio dieną buvo susiklosčiusios neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią nulūžusiam medžiui nukritus ant pareiškėjos Automobilio ir jį nepataisomai sugadinus..
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 28 d. Pažymos dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą matyti, kad 2022 m. sausio 14 d., 14.40 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas Roik Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, kad 2022 m. sausio 14 d., adresu Pamėnkalnio g. 28, Vilniuje, kieme nesaugiai ant 3 automobilių nulūžo didelis medis ir juos apgadino, o jų savininkai vietoje, laukia policijos. Vienas iš apgadintų automobilių buvo Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2022 m. sausio 18 d. atliko Automobilio vertinimą ir parengė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2022NV020, kurioje nustatyta, kad Automobilio vertė iki apgadinimo - 5710 Eur, atkūrimo (remonto) sąnaudos – 11 000 Eur, likutinė Automobilio vertė - 937 Eur, nuostolio dydis - 4773 Eur. Ataskaitos parengimo išlaidos - 266,20 Eur.
Pareiškėja 2022 m. sausio 25 d. prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kuriai pateikė Ataskaitą ir sutartį su vertintoju bei sąskaitą-faktūrą, įrodančią, kad Ataskaitos parengimas kainavo 266,20 Eur. Atsakydamas į prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. vasario 9 d. rašte Nr.A51-18717/22(3.3.2.26E-MTA) nurodė, kad kompensuoti patirtos žalos nesutinka.
Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 9 d. prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. A63-36/22(3.2.1E- AD24) nesutiko kompensuoti Automobilio remonto darbų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2022 m. birželio 26 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. 615 nurodyta, kad 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis vėjo kryptis buvo Šiaurės vakarų, o vidutinis vėjo greitis nuo 12:00 iki 15:00 val. siekė nuo 7,7 m/s iki 8,3 m/s.
Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrame kieme lūžęs medis augo valstybinėje žemėje, sklypas šiems namams nėra suformuotas. Tai patvirtina tiek viešai prieinamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštas Nr.A51-18717/22(3.3.2.26E-MTA).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).
Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.
Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Priežiūros taisyklėmis (3 p.). Priežiūros taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybės taip pat privalo patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Priežiūros taisyklių 44 p.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas). Pagal Taisyklių VI skyrių medžių priežiūros darbams, inter alia, priskirtinas patikrinimas, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, jų pašalinimas. Medžių būklės patikrinimas yra esminis medžių priežiūros elementas, kuris sąlygoja visų kitų priežiūros veiksmų atlikimą.
Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
Teismas vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Akivaizdu, kad želdinių, augančių kiemuose priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytas argumentai, kad ji neturi duomenų, jog medis pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles nebuvo įtrauktas į privalomų genėti ar nupjauti želdinių sąrašą per se (savaime) nereiškia, kad savivaldybė tinkamai atliko medžio priežiūrą.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-446 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo (toliau – Savivaldybės taisyklės), kuriose nustatyta Savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančių želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, priežiūra, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Minėtos taisyklių 6.8 punktas numato, jog planiniai želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo darbai – Vilniaus miesto savivaldybės darbai, vykdomi pagal želdinių inventorizacijos duomenis. Taigi želdynų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, tiek savivaldybės patvirtintos taisyklės numato pareigą organizuoti ir vykdyti želdymų tvarkymą ir priežiūrą. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie bylai aktualios teritorijos želdinių priežiūrą, jos atlikimo dažnumą ir pan. O į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 8 d. raštas Nr. A63-36/22(3.2.1E- AD24), kuriame nurodyta, kad savivaldybė tik 2022 m. sausio 17 d. gavusi Pamėnkalnio g. 28A gyventojo prašymą, 2022 m. vasario 7 d. išdavė leidimą Nr. A320-13/22(2.3.1.46E-MTA) šalinti ginčo kieme likusį blogos būklės klevą, kuris buvo pašalintas, taip pat patvirtina nepakankamai rūpestingą, atsakingą atsakovės elgesį, netinkamą Taisyklėse įtvirtintų įpareigojimų vykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tapataus kaip nurodytas teisinio reglamentavimo pagrindu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 išaiškino, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad tiek visuomenės informavimo priemonių portaluose buvo pateikta informacija, kad 2022 m. sausio 14 d. rytą Lietuvoje siautė audra, tiek Hidrometeorologinė tarnyba pažymoje nurodė, kad vėjas įvykio dieną nuo 12 iki 15 val. buvo nuo 7.7 iki 8,3 metrų per sekundę, kuriam pučiant pagal Bosforto skalę ima siūbuoti maži medžiai. Taigi, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės („force majeure“ aplinkybės), kadangi įvykio dieną buvo susiklosčiusios neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.
Atsakydamas į šį argumentą, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
CK 6.253 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Viena iš sąlygų – dėl nenugalimos jėgos („force majeure“ aplinkybės).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, yra patvirtinti stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai bei numatyta, kad stichinis/katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytus rodiklius. Pagal nustatytus rodiklius – labai smarkus vėjas nustatomas, kai Lietuvos žemyninėje teritorijoje vėjo greitis siekia 28-32 m/s. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje, nei pateiktos atsakovės nuorodos į visuomenės informavimo priemonių portaluose pateiktą informaciją, kad 2022 m. sausio 14 d. rytą Lietuvoje siautė audra, nei pareiškėjos pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2022 m. birželio 26 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. 615, kurioje nurodyta, kad 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis vėjo kryptis buvo Šiaurės vakarų, o vidutinis vėjo greitis nuo 12:00 iki 15:00 val. siekė nuo 7,7 m/s iki 8,3 m/s, nepatvirtina, kad tokie rodikliai buvo pasiekti ar viršyti. Taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad tokie reiškiniai buvo arti numatytos ribos, kas galėtų sąlygoti išimtinių aplinkybių buvimą. Priešingai, empirinėje vėjo intensyvumo skalėje, kurią sukūrė (Boforto skalė), kuria nuo 1946 m. naudojamasi nustatyti vėjo intensyvumą, nurodoma, kad esant vėjo greičiui nuo 5,5 iki 7,9 m/s, jis santykinai vadinamas „vidutiniu“, ir esant tokiam vėjui sausumoje „pakeliamos dulkės ir popierius, pradeda judėti mažos šakos“ (šaltinis - https://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto skalei. Jei vėjo greitis nuo 8.0 iki 10,7 m/s, jis santykinai vadinamas „gaiviu“, ir esant tokiam vėjui sausumoje „ima siūbuoti maži medžiai“ (šaltinis - https://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto skalei.
Taigi, šioje vietoje svarbu paminėti, jog atsakovės pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus mieste savivaldybės lygmeniu ar visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygmeniu būtų buvusi paskelbta ekstremalioji situacija, kas nagrinėjamu atveju galėtų patvirtinti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą. Taigi, teismas daro išvadą, jog atsakovės argumentas, kad ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (“force majeure” aplinkybių) yra nepagrįsti.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika kitose administracinėse bylose, kadangi kitų administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 28 d. Pažyma dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, iš kurios matyti, kad 2022 m. sausio 14 d., 14.40 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas Roik Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2022 m. sausio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, nesaugiai ant 3 automobilių nulūžo didelis medis ir juos apgadino, o jų savininkai vietoje, laukia policijos. Vienas iš apgadintų automobilių - Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2022 m. sausio 18 d. parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2022NV020 patvirtina, kad Automobilio vertė iki apgadinimo - 5710 Eur, atkūrimo (remonto) sąnaudos – 11 000 Eur, likutinė Automobilio vertė - 937 Eur, nuostolio dydis - 4773 Eur. Ataskaitos parengimo išlaidos - 266,20 Eur.
Nors atsakovė nuodo, jog nėra aišku, kokią apskritai žalą automobiliui sukėlė būtent nukritęs medis, nes pareiškėja jo apskritai neremontavo, tačiau su tokiu atsakovės argumentu nesutiktina, kadangi, kaip minėta, padarytą Automobiliui žalą įrodo į bylą pateikta Ataskaita, o kadangi iš Ataskaitos matyti, kad transporto priemonės atkūrimo vertė buvo nustatyta dvigubai didesnė (11 000 Eur), nei transporto priemonės vertė prieš apgadinimą - 5 710 Eur, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos pozicija, kad Automobilis buvo sugadintas nepataisomai ir jį remontuoti buvo ekonomiškai nenaudinga, yra pagrįsta. Transporto priemonės vertinimo ataskaita buvo atlikta nepriklausomo eksperto – UAB „Nepriklausomas vertinimas“, remiantis Turto ir verslo vertinimo metodika, naudojantis „Audatex“, DAT ar kita kompiuterine duomenų baze, lyginamuoju metodu, remiantis rinkos verte, todėl darytina išvada, jog jis atliktas laikantis reikalavimų. Nors atsakovė teigia, jog rengiant Ataskaitą nepagrįstai nesivadovauta VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonių kainas, tačiau nenurodo jokio teisinio reglamentavimo, jog rengiant tokio pobūdžio Ataskaitas privalomai turėtų būti vadovaujamasi VĮ „Regitra“ duomenimis, taip pat nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriuos būtų pateikę specialių žinių kelių transporto priemonių vertinimo srityje turintys asmenys, ir kurie sudarytų pagrindą teismui suabejoti pateiktos Ataskaitos nepatikimumu.
Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjai, kas iš esmės byloje ir atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti Ataskaitoje padarytus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nėra pateikta.
Taip pat teismas vertina kaip visiškai nepagrįstą atsakovės argumentą, jog kilusios žalos įvertinimą galėjo parengti ir pateikti pati pareiškėja, todėl prašomos priteisti 266,20 Eur išlaidos už Ataskaitos parengimą nelaikytinos būtinomis, priverstinėmis ir protingomis, todėl nepriteistinos. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitą gali parengti tik specialių žinių ir kvalifikaciją turintis subjektas. Atsižvelgus į tai, Ataskaitos parengimo išlaidos - 266,20 Eur, laikytinos pagrįstomis ir priteistinomis.
Atsižvelgus į tai, kad dėl nuvirtusio medžio pareiškėjos Automobilis buvo sugadintas nepataisomai, teismo vertinimu yra pagrįstos ir protingos ir automobilio nuomos iš UAB „Tokvila“ išlaidos - 133 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėja neteko vienintelės šeimos transporto priemonės, todėl kito automobilio 9 dienų nuomos išlaidos vertintinos kaip būtinos ir patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais (2022 m. sausio 19 d. automobilio nuomos sutartis Nr. 467978, išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 467978, mokėjimo kvitais).
Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė atsiliepime prašo sumažinti priteistinos žalos dydį vienu trečdaliu, tačiau nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių automobilio apgadinimą ir Ataskaitos pagrįstumą, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sumažinti žalos atlyginimo dydį.
Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Automobilis stovėjo Pamėnkalnio g. 28, Pamėnkalnio g. 28 A, Vilniuje, kieme, valstybinėje žemėje, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą šioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė. Kadangi konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi, darytina išvada, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, aptarta teismų praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kyla pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą 5194,33 Eur žalą, kurią sudaro Automobiliui padalyta žala – 4773 Eur, Ataskaitos parengimo išlaidos - 266,20 Eur, Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos 2022 m. sausio 14 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas parengimo išlaidos - 22,13 Eur, automobilio nuomos iš UAB „Tokvila“ išlaidos - 133 Eur.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimas priimtas jos naudai.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. birželio 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. J.. Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 679,3 Eur (2021 m. IV ketvirtis) (skundo pateikimo metu).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 679,3 Eur = 4 918,25 Eur). Taigi, prašoma priteisti 800 Eur suma už teisinę pagalbą rengiant skundą, taip pat 100 Eur suma už pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui ir 100 Eur suma už atstovavimą teisme, neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Š. patikslintą skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai V. Š. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 5194,33 Eur (penkis tūkstančius šimtą devyniasdešimt keturis eurus, 33 centus) žalos atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai V. Š. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.