- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-150-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08528-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16150-1088/2023 pagal pareiškėjos G. Ž. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/01104.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. R. Ž. 2023 m. liepos 8 d. pateikė antstoliui V. Z. (toliau – ir antstolis) vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10761-1026/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina R. Ž. ir nepilnamečių dukrų G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. bendravimo tvarka. Antstolis, nenustatęs kliūčių, 2023 m. liepos 11 d. Patvarkymu Nr. S-23-137-20738 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė pareiškėjai G. Ž. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) 2023 m. liepos 12 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-20738 (toliau – ir raginimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti raginimą ir nutraukti priverstinius vykdymo veiksmus. Skunde nurodė, kad ji vykdo teismo nutartį, deda maksimalias pastangas, kiek tai susiję su jos dalyvavimu vaiko ir tėvo tarpusavio santykių atkūrime, kad susitikimai su tėvu vyktų dalyvaujant specialistui, veža vaikus pas specialistus. Antstolis esą nenurodė argumentų, kokiu pagrindu parengė raginimą, nors jo rengti apskritai negalėjo, nes vykdymo veiksmai pradėti dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, kuri yra skubaus vykdymo ir tokiu atveju raginimas neturi būti siunčiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 2 dalis). Negana to, nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu.
3. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 4 d. Patvarkymu Nr. S-23-137-23471 skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi vykdomąją bylą su skundu persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 50 ir 51 punktai numato, kokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, susijusius su nepilnamečiais asmenimis, vykdo antstolis. Antstoliui yra pateikta vykdyti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina R. Ž. ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka. Kartu su skundu pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad 2023 m. liepos 10 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaikų teisų pažeidimas dėl galimai neužtikrintos vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu R. Ž.. Pažeidimas padarytas po 2023 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties, nustatančios laikiną bendravimo tvarką. Nenustatęs kliūčių, antstolis 2023 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; išsiuntė G. Ž. raginimą, kuriame ragina laikytis nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos; informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie antstolio kontoroje užvestą vykdomąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdoma nutartis nepatenka į CPK 661 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą, raginimas vykdyti sprendimą galėjo būti priimtas (CPK 282 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per laikotarpį nuo teismo nutarties, dėl kurios priverstinio vykdymo kreiptasi į antstolį įvyko tik du tėvo ir vaikų susitikimai. Pareiškėja maksimaliai kenkia tėvo bendravimui su dukromis, jų veiklas ir dienotvarkę organizuoja taip, kad išvengti susitikimų. Pareiškėja nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo netinkamai: nors ir teigia, kad dukros itin užimtos, pati nebendradarbiauja, nesiūlo laiko, kuriuo būtų patogu pristatyti dukras. Šiuo metu bendravimas su tėvu vykdomas išimtinai tik dėl antstolio įteikto raginimo: 2023 m. liepos 12 d. gavusi raginimą, pareiškėja 2023 m. liepos 18 d. pasirašė sutartį su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ ir netgi 3 kartus pristatė dukras į centrą. Taigi, antstolio raginimas padėjo pasiekti tam tikrą bendravimą su vaikais. Pareiškėja deklaratyviai remiasi CPK 662 straipsnio 2 dalimi kaip įtvirtinančia imperatyvų draudimą siųsti raginimą, tačiau raginimas jokių neigiamų pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Įstatymai nenumato teismui teisės ,,atšaukti raginimo“, kai tuo tarpu pareiškėja jokių priverstinio vykdymo veiksmų neskundžia.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi skundo netenkino, priteisė R. Ž. iš G. Ž. 300,00 Eur bylinėjimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), o teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnis). Šios nuostatos yra imperatyvios ir antstolis neturi teisės pasirinkti: pradėti ar ne teismo nutarties vykdymo procesą. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1, 2 dalys) ir tokių kliūčių nenustatęs turėjo teisę priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžių kliūčių nenustatė ir teismas. Be to, pagal CPK 152 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo.
7. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išsiunčiant raginimą teismas nurodė, kad vykdyti pateikta teismo nutartis įpareigoja, kad suinteresuotas asmuo su nepilnamečiais vaikais bendrautų tarpininkaujant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bendru sutarimu pasirinktam specialistui (psichologui ar psichoterapeutui) pagal pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje; vaikų atvykimą nustatytu laiku užtikrina pareiškėja. Antstolis raginime įvykdyti sprendimą pareiškėjai nustatė terminą įvykdyti teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus. Taigi, antstolis iš esmės priėmė procesinį dokumentą, savo turiniu prilygstantį patvarkymui įvykdyti nutartį. Tokie antstolio veiksmai vertintini kaip tinkami, suteikiantys pareiškėjai informaciją apie tai, kad nutartyje nurodytus įpareigojimus būtina įvykdyti per raginime nustatytą terminą.
8. Dėl vykdomosios bylos nutraukimo teismas nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų baigtinis sąrašas numatytas CPK 629 straipsnyje, tačiau pareiškėja konkrečių pagrindų nutraukti vykdymo veiksmus nenurodė. Atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas (nagrinėjimas), nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)vykdymo aplinkybės, subjektyvus to vertinimas, negali būti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, egzistavusių pareiškėjai pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų, teismas taip pat nenustatė.
9. Kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, atmetus skundą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo argumentus:
10.1. Teismas iš esmės neįvertino antstolio veiksmų, t. y. ar jis turėjo pagrindą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siųsti pareiškėjai raginimą. Antstolis, priimdamas suinteresuoto asmens pareiškimą dėl nutarties vykdymo turėjo be kita ko nustatyti, ar pareiškėja gali būti vertinama kaip asmuo, kuris atsisako vykdyti nutartį. Nors pareiškėja antstoliui buvo pateikusi prašymą suteikti informaciją, kuria būtų patvirtinta, kad ji kokiais nors veiksmais ar neveikimu trukdo vykdyti teismo nutartį, kas būtų pagrindas ją vertinti kaip skolininkę ir antstoliui pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes nepateikė.
10.2. Pareiškėja yra informavusi antstolį apie tai, kad teismo nutartyje nurodyti veiksmai, kiek tai priklauso nuo jos valios, yra vykdomi. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į antstolį, nepateikė jokių įrodymų, kad nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki kada buvo pateiktas jo pareiškimas antstoliui buvo fiksuoti pareiškėjos veiksmai (ar neveikimas), kurie liudytų apie atsisakymą vykdyti nutartį.
10.3. Teismas neturėjo svarstyti aplinkybės dėl vykdymui pateiktos nutarties apskundimo (kad skundo padavimas nestabdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), nes ši informacija buvo nurodyta kaip faktinė aplinkybė, kuri patvirtina suinteresuoto asmens poziciją ir nuostatas 2023 m. birželio 29 dienos nutarties atžvilgiu.
10.4. Nei antstolis, priimdamas raginimą, nei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo įrodymų ir nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl suinteresuoto asmens paaiškinimų ir jo nurodytų aplinkybių. Teismas klausimą išsprendė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kaip suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant ir išvadų nepateikus.
10.5. Suinteresuotas asmuo R. Ž. yra pats nevykdantis teismo nutarties, be pagrindo pasikreipęs dėl priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo, todėl vien jo kreipimasis į antstolį negali būti pagrindas jam atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. Ž. prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pareiškėjos vertinimas, kad, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis turėjęs bendrauti su abiem šalimis, prašyti jų pateikti paaiškinimus bei įrodymus apie įvairias aplinkybes, prašyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus išvados, tada visus tuos įrodymus įvertinti ir pagal tai priimti sprendimą dėl to, ar priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra prieštaraujantis tiek galiojančiam reglamentavimui, tiek ir aktualiai teismų praktikai. CPK numato galimybę skolininkui pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 6 punktas) arba skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5 punktas). Be to, jei išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė nepagrįstai, tai laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir už tai gali būti skiriama bauda išieškotojui.
11.2. Šiuo atveju pagrindas laikyti pareiškėją skolininke yra tai, kad buvo pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 650 straipsnis) ir antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
11.3. Įstatymas nenumato pareigos į procesą įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nagrinėjant bylas pagal antstolio pareiškimą vykdymo procese.
Šalies argumentai
12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą antstolis nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju antstolis galėjo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir siųsti apeliantei raginimą įvykdyti teismo nutartį.
15. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0137/23/01104 medžiagos nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina R. Ž. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka. Antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2023 m. liepos 11 d. Patvarkymu Nr. S-23-137-20738 priėmė 2023 m. birželio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui ir išsiuntė pareiškėjai G. Ž. 2023 m. liepos 12 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-20738.
16. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tarpinis procesinis dokumentas, kuria neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką, tačiau tokia nutartis gali būti priverstinai vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir nevykdymo pasekmių. Remiantis ja, „tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, straipsnio nustatyta tvarka“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
17. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurį antstoliui pateikus pradedami ir atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnio 1 dalis) teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnis). Aptariamos CPK nuostatos, susijusios su teismo sprendimų, ir šių vykdymui prilygintų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra imperatyvios, kas reiškia, kad antstolis neturi galimybės pasirinkti kitokio veikimo, susijusio su gauto vykdomojo dokumento priėmimu ir vykdymu, varianto, išskyrus esmines kliūtis numatytas įstatyme.
18. Antstolis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą tik esant akivaizdžioms kliūtims, kurių sąrašas yra nustatytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. CPK 651 straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teises subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją; intra vires), todėl jis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
19. Antstolis, priimdamas vykdyti pateiktą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, įstatyme įtvirtintų kliūčių nenustatė. Teismas patikrino šias aplinkybes ir taip pat sprendė, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tokią teisę turintis asmuo, dokumentas pateiktas antstoliui, turinčiam kompetenciją vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomasis dokumento turinys ir forma atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, jis pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, taip pat nėra kitų akivaizdžių kliūčių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolis, aptartų aplinkybių pagrindu privalėjo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi yra preziumuojama, kad vien tas faktas, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti priverstinai, reiškia, kad skolininkas (vykdomajame dokumente įpareigotas asmuo) gera valia nevykdo imperatyvaus įpareigojimo.
20. Šiuo aspektu kasacinis teismas būtent taip ir yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
21. Taigi, ginčo atveju antstolis, spręsdamas pateikto vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, neturėjo pareigos vykdyti kitokių veiksmų, nei numato įstatymas. Atitinkamai pripažintina, kad apeliantės argumentai apie tai, kad antstolis turėjo išsiaiškinti visas pateikto vykdomojo dokumento vykdymo / nevykdymo aplinkybes iki priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi jokio teisinio pagrindimo. Be to, CPK 644 straipsnio 6 punktas numato galimybę skolininkui pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir tokiu atveju priverstinio vykdymo veiksmai nepradedami. Tačiau ši skolininko teisė gali būti įgyvendinama tik žinant apie pradėtą vykdymo procesą, o skolininkas sužinoti apie vykdomojo proceso pradžią iš esmės gali tik antstoliui išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą.
22. Apeliantė tvirtina, kad antstolis neturėjo pagrindo siųsti jai raginimo ne vien dėl to, kad ji esą vykdo nutartį gera valia, bet ir dėl to, kad nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra skubaus vykdymo, o CPK nenumato, kad skubaus vykdymo atveju antstolis siunčia skolininkui raginimą. Tokia išvada nepagrįsta.
23. Pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, neleidžiančių pradėti priverstinio vykdymo veiksmų, ir priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi išsiųsti raginimą skolininkui. Tokia taisyklė nustatyta paties skolininko naudai, kadangi tokiu būdu skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Teisminėje praktikoje taip pat vertinama, kad raginimo skolininkui išsiuntimas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).
24. Sutiktina, kad galimos išimtys dėl raginimo siuntimo, tačiau tik tais atvejais, kai gali būti pakenkta sėkmingam sprendimo įvykdymui, taip pat jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo (CPK 661 straipsnio 1–2 dalys). Tačiau nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje numatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kaip teisingai sprendė ir antstolis, į šios teisės normos imtį nepatenka. Ši išvada pagrindžiama ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, kurios numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo (51 punktas).
25. Apeliantė antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia ir aplinkybe, kad antstolis nesikreipė į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados. Tais pačiais argumentais grindžia ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tokiam vertinimui nėra pagrindo, kadangi vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), įstatymas numato antstoliui tik pareigą apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešti vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Šią pareigą antstolis atliko, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs klausimą išimtinai dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo, o ne klausimą, susijusį su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), tokios pareigos apskritai neturėjo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
26. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens naudai, kadangi jis pats esą nevykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirma, duomenų, jog yra pradėtas vykdymo procesas suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra, antra, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas išnagrinėtos civilinės bylos proceso ribose, kas reiškia, kad tik toje išnagrinėtoje byloje įvertinami šalių interesai, jų pobūdis ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
28. Nurodytina, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kurių sąrašas pateiktas CPK 442 straipsnyje (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Į šį sąrašą įeina ir bylos dėl antstolių veiksmų. Tokia taisyklė nustatyta dėl tos priežasties, kad įprastai tokia teisena yra vienašalė teisena, kurioje nėra priešingų interesų turinčių šalių. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).
29. Įvertinus tai, kad šioje byloje apeliantės ir suinteresuoto asmens interesai buvo priešingi (apeliantė skundė antstolio veiksmus, o suinteresuotas asmuo jiems prieštaravo), pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas priešingus interesus turėjusiai šaliai (šiuo atveju suinteresuotam asmeniui) iš šalies, kurios skundas buvo atmestas.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
31. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos, priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir teisėtai atliko kitus po vykdomojo dokumento priėmimo sekusius veiksmus, tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Pareiškėja (apeliantė) patyrė 320,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo skundo netenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
33. Suinteresuotas asmuo patyrė 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 punkte nustatytų maksimalių sumų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.