Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant ieškovui S. V., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovui E. G., jo atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, atsakovei R. G., jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio atstovas advokatas Sigitas Čepas, ieškinį atsakovams E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio atstovė advokatė Irena Sinkevičienė, ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis, tretiesiems asmenims notarei Ginai Drackienei, antstoliui Vaidui Drungilui, dėl 2013-02-11 vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu jis pats bei jo atstovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu ir šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 1.78 straipsnio 3 dalimi, 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.86 straipsnio, 6.145-6.153 straipsniais, 6.222 straipsniu 6.283 straipsnio 1 dalimi, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 11 d. R. G. ir E. G. sudarytą vedybinę sutartį, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės (notarinio registro Nr. 809) ir taikyti restituciją: E. G. nuosavybėn grąžinti jo perleistą turtą ir pajamas, bei nukreipti į juos išieškojimą S. V. reikalavimams patenkinti; priteisti iš E. G. ir R. G. bylinėjimosi išlaidas S. V. naudai.

Ieškovas S. V. ir jo atstovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė pilnumoje ir paaiškino, kad S. V. su atsakovu buvę pažįstami ilgą laiką, jis skolinęs pinigų E. G.. Taip pagal 2011-11-01 paprastąjį vekselį paskolinęs E. G. 140.000,00 litų, atsakovo paaiškinimu jo verslo plėtojimui, būtent namų renovacijoms ir t. t., paskolinęs iki 2011-12-01. Tačiau E. G. pasiskolinęs pinigų jų negražinęs, ginčijęs net pačią skolą, o po to su savo sutuoktine sudarę ir vedybinę sutartį, tačiau jo į šią sutartį neįtraukę. Tokiu būdu E. G. bėgantis nuo savo prievolės. R. G. neprašiusi skolinti pinigų, tačiau ji esanti E. G. sutuoktinė, o E. G. skolindamasis pinigus aiškinęs, kad jo žmona dirbanti savivaldybėje, todėl galėsianti padėti laimėti konkursus ir gauti darbo renovuojant pastatus ir kitiems darbams, todėl jis taip planuojantis plėtoti savo verslą. Jis pats vykdęs antstolio nurodymus, todėl kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta sutuoktinių turto dalis, iš kurios būtų galima išieškoti, nes pats skolininkas E. G. neturintis turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Atsakovai sudarę vedybinę sutartį tik dėl akių, nes jokio kito turto nesidaliję, ši sutartis esanti tiks skolos išieškojimo vengimas, kad išvengti išieškojimo S. V. naudai, dėl jokio kito turto šia sutartimi nesusitarę, jokio kito turto sutuoktiniai nedaliję. Ši sutartis sukelianti teisines pasekmes tik S. V., nes ji kitų kreditorių neliečianti.

Iš Vedybinės sutarties (9-12 b. l.) matyti, kad atsakovai E. G. ir jo sutuoktinė R. G. 2013-02-11 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje susitarė dėl turto įgyto iki santuokos sudarymo ir santuokos metu iki vedybinės sutarties sudarymo teisinio režimo 2 punktu ir susitarė dėl turto įgyto santuokos metu po vedybinės sutarties sudarymo teisinio režimo 1 punktu, joje nustatyta, kad kiekvieno iš sutuoktinių iki vedybinės sutarties sudarymo ir po vedybinės sutarties sudarymo gautos pajamos iš profesinės ar kitos veiklos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš Vykdomosios bylos (41 b. l.) matyti, kad Antstolis 2012-12-04 patvarkymu Nr. 036-10555 areštavo 50 procentų R. G. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, 2013-01-29 patvarkymu, skolininko sutuoktinės R. G. prašymu, areštuoto darbo užmokesčio dalį sumažino iki 25 procentų (vykdomoji byla 42, 84 b. l.). Šis patvarkymas yra galiojantis ir prilygsta turto arešto aktui (LR CPK 626 str. 3 d., 749 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (LR CPK 675 str.). Disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo. Turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (t.y. turto nuosavybės formą) priverstinis laikinas apribojimas (LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.). Sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (LR CK 1.80 str. 1 d., 3.105 str. 1 p.). Tokio sandorio šalys neturi teisės sudaryti, o notaras negali patvirtinti. Teismas tokį sandorį turi vertinti kaip niekinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013, Kauno apygardos teismo 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1787-657/2013). Atsakovai neturėjo teisės sudaryti sutarties (susitarti) dalyje dėl areštuotų turtinių teisių. Taigi atsakovų E. G. ir R. G. povedybinės sutarties sąlygos, kuriomis susitarta dėl areštuoto turto - pajamų teisinio statuso pakeitimo, yra niekinės ir negalioja, todėl šiomis sutarties salygomis atsakovai gintis nuo jiems pareikšto ieškinio šiuo atveju negali. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (LR CK 3.101 str.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (LR CK 3.102 str. 2 d.). Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik nuo jų įregistravimo vedybų sutarčių registre (LR CK 3.103 str. 3 d.). Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Šiuo atveju prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas, atsirado iki vedybų sutarties sudarymo. Vedybų sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinį išieškojimą, nustačius, kad skolininkas neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, bei pasiūlius išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (to šalys neginčijo). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (LR CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), tai yra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju E. G. ir R. G. santuoka registruota 1985-08-23, 2013 m. vasario 11 d. sutuoktiniai sudarė Vedybinę sutartį (t. y. Povedybinę sutartį). Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad indėliai bankuose, piniginės lėšos bankinėse sąskaitose, piniginės lėšos, gautos pardavus ar kitaip perleidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kiekvieno iš sutuoktinio gautos pajamos iš profesinės veiklos ar kitos veiklos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos iki santuokos sudarymo ir santuokos metu iki šios vedybinės sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 2 p.). E. G. ir R. G. Vedybinės sutarties baigiamosiose nuostatose 2 punkte numatyta, jog vedybinė sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Teismas tokiose bylose nėra aktyvus, o šalys teismui nepateikė įrodymų, kad jų vedybinė sutartis yra įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Be to šalys tai yra atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie sąžiningai pasidalijo savo turtą, kad šia sutartimi nepiktnaudžiauja ir nepakenkia tretiesiems asmenims, tai yra trečiųjų asmenų interesams, šiuo atveju ir ieškovo S. V. interesams. Sudarius povedybinę sutartį asmeninėmis E. G. pajamomis negali būti pripažįstamos tos pajamos, kurias R. G. gavo po vedybinės sutarties pasirašymo. Pagal LR CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-149/2008). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškojimas iš E. G. priverstine tvarka yra vykdomas paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išduotu notaro G. Permino vykdomuoju įrašu dėl 140 000 Lt skolos. Nei iš paprastojo neprotestuotino vekselio, nei iš notaro vykdomojo įrašo neaišku kokiu pagrindu yra atsiradusi 140 000 Lt skola, kokiam tikslui buvo panaudotos šios piniginės lėšos – asmeninėms E. G. ar jo šeimos reikmėms. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal vykdomąjį įrašą išieškoma skola gali būti ir ne asmeninė E. G. prievolė, nes pagal paprastą neprotestuotiną vekselį 140 000 Lt suma buvo suteikta 2011-11-01, E. G. ir R. G. esant santuokoje, ir dar nepasirašius Vedybinės sutarties (2013-02-11). Kitokių įrodymų atsakovai nepateikė. LR CK 3.109 straipsnis numato kokios prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, turėdami abu advokatus nepateikė įrodymų, o tokiose bylose įrodymus privalo teikti šalys (LR CPK 178 str.), kad tai buvo asmeninė E. G. skola, todėl teismas daro išvadą, kad skola nėra asmeninė E. G. skola ir pagal šią prievolę yra atsakingi abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius Vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Todėl esant sudarytai 2013-02-11 E. G. ir R. G. povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad R. G. lėšos ir pajamos, gautos po 2013-02-11 (Povedybinės sutarties sudarymo) būtų jos asmeninė nuosavybė, nebūtų pagrindo E. G. prievolių išieškojimui vykdyti iš asmeninio R. G. turto. Tad atsakovų E. G. bendras su R. G. turtas būtų tik jo sutuoktinės R. G. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji gavo iki 2013-02-11. Lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias R. G. gavo ir gautų po 2013-02-11 yra ir būtų asmeninė jos nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr.2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013). Tokia situacija akivazdžiai pažeistų ieškovo S. V. teisę išsieškoti jam priklausančią skolą pagal vykdomą vekselį, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad skola pagal vekselį yra asmeninė E. G. skola.

Esant byloje tokiems įrodymams ir aplinkybėms ieškinys tenkintinas visiškai, nes teismas daro išvadą, kad atsakovai sudarydami 2013-02-11 Vedybinę sutartį buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, tai yra sudaryta neatlygintina sutartis tarp sutuoktinių, atsakovų tarpusavyje sudarytoji sutartis pažeidė kreditoriaus, tai yra ieškovo interesus, nes ji apribojo jo skolos išieškojimo apimtį ir galimybes laiko atžvilgiu, be to atsakovai neprivalėjo šios sutarties sudaryti, todėl tai yra pagrindas šią sutartį panaikinti (LR CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai gali sudaryti Povedybinę sutartį ir į ateitį, kaip jie pageidauja, tačiau tokia sutartis turi būti sudaryta sąžiningai (keičiant jų santuokoje įgyto turto teisinį režimą ne tik pliusiniam, bet ir minusiniam turtui). Nuginčijus šį sandorį taikytina restitucija (LR CK 1.80 str. 2 d.), panaudojant grąžintas lėšas ieškovo reikalaujamos skolos, tai yra nukreipiant išieškojimą ieškovo reikalavimams patenkinti.

Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos, o būtent 144,00 litų sumokėto žyminio mokesčio valstybei (6 b. l.), byloje duomenų apie išlaidas advokato pagalbai atlyginti nėra, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 98 str.). Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 43,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 43,94 Lt (LR CPK 92.) valstybei (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268-270, 307 straipsniais, nusprendė :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 11 d. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vedybinę sutartį, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės (notarinio registro Nr. 809) ir taikyti restituciją: E. G. nuosavybėn grąžinti jo perleistą turtą ir pajamas, bei nukreipti į juos išieškojimą S. V. reikalavimams patenkinti ir priteisti lygiomis dalimis (po 72,00 Lt) iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus (144 Lt) sumokėtam žyminiam mokesčiui apmokėti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti 43,94 Lt (keturiasdešimt tris litus 94 centus) iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis (po 21,97 Lt) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.