Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Nukentėjusiosios L. P. įmonės pareikštas patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. G. priteista L. P. įmonei 740,57 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. G. kaltės

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, yra rūkantis, dažnai aukoja pinigus į aukų dėžutes, prieš dvi–tris dienas iki įvykio su broliu apsipirkdamas parduotuvėje aukojo pinigus bei galėjo numesti nuorūką, dėl šių priežasčių galėjo būti rasta nuorūka su jo biologiniais pėdsakais bei jo pirštų atspaudai ant aukų dėžutės.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. G. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį A. G. atžvilgiu. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.

8. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė A. G. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltas versijas dėl nuteistojo pirštų atspaudų ant nuorūkos, parduotuvės durų bei aukų dėžutės ir visiškai pagrįstai rėmėsi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d. specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad ant nuorūkos, rastos prie parduotuvės, rasta būtent A. G. biologinių pėdsakų, Lietuvos policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad rankos pirštų pėdsakai, rasti ant parduotuvės durų, sutampa su rankos pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. G. anketiniai duomenys, liudytojo D. P. parodymais dėl iš parduotuvės pagrobtos aukų dėžutės, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus viršininko 2022 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog ant aukų dėžutės rasti pirštų pėdsakai yra palikti nuteistojo A. G., taip pat vaizdo stebėjimo kamerų duomenimis, kitais byloje esančiais rašytiniais ir teisme ištirtais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad A. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

10. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jis nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y., jog jo pirštų atspaudai ant prie parduotuvės rastos nuorūkos galėjo būti rasti dėl to, kad jis yra rūkantis, bei tai, jog dvi ar trys dienos prieš nusikaltimą jis buvo prie parduotuvės ir pačioje parduotuvėje, nes su broliu pirko maistą, o pirštų atspaudai ant aukų dėžutės galėjo atsirasti po to, kai jis apsipirkdamas į ją paaukojo pinigų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl A. G. kaltės pagrobus ir sugadinus svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto argumentai yra nuteistojo gynybinė pozicija, kuri baudžiamojo proceso metu buvo nenuosekli, neparemta jokiais objektyviais įrodymais ir kurią neginčijamai paneigia ne tik minėtos specialistų išvados dėl pirštų atspaudų ir biologinių pėdsakų atitikimo, bet ir kiti bylos duomenys. Kaip nuosprendyje teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, įvykio vietos apžiūros metu prie įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta nuorūka (1 t., b. l. 29), ant kurios, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti (1 t., b. l. 75-77). Kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79) ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados (1 t., b. l. 108-110), ant cigaretės nuorūkos, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. G. genotipu. Nors A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad yra rūkantis ir nuorūką galėjo numesti apsipirkimo metu prieš dvi–tris dienas iki įvykio, tačiau šiai versijai pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 74-76) teigė, kad nežino, kur yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, ir kai būna Radviliškyje, apsiperka parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“.

11. Apeliantas savo skunde taip pat kelia versiją, kad jo pirštų atspaudai ant aukų dėžutės galėjo atsirasti jam apsiperkant ir paaukojant pinigų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo sutikti su šiais A. G. argumentais, kadangi šią nuteistojo versiją paneigia objektyvūs teisme išsamiai ištirti bylos duomenys. Minėta iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pagrobta aukų dėžutė buvo rasta netoli nuo įvykio vietos, privačiame kieme, adresu: (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. nurodė, kad jis vakare išgirdo šnaresį savo kieme už šulinio ir jam sušukus „kas čia darosi“, išgirdo vyriškio atsakymą: „Pinigus skaičiuoju“. Liudytojui D. P. nuėjus apsirengti, jis išgirdo nubėgančio vyriškio žingsnius. Liudytojas apžiūrėjo vietą, kurioje tamsoje buvo jo aptiktas vyriškis, ir ten jis rado aukų dėžutę. Liudytojas iškart nuvyko pažiūrėti prie netoli jo namų esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur jis pamatė policijos pareigūnus. Liudytojas informavo pareigūnus, kad jo namo kieme yra rasta aukų dėžutė, kurią policijos pareigūnai paėmė apžiūrai. Šiuos liudytojo žodžius patvirtina iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame 28:59 vaizdo įrašo peržiūros minutę matyti, kaip ant peties laikydamas nešulį išbėga iš parduotuvės vyriškis, perbėga skersai gatvės ir per kapinių pagrindinį įėjimą įbėga į kapinių teritoriją (1 t., b. l. 40). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus viršininkas 2022 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie latentinio pėdsako nustatymą“ (1 t., b. l. 90) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje (1 t. b. l. 97-102) nurodyta, kad rankos pirštų pėdsakai, rasti ant tyrimui pateiktos tirti plastikinės aukų dėžutės, yra palikti A. G.. Šiuos duomenis, be kita ko, papildo ir Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 22 d. protokole užfiksuoti duomenys apžiūrint skaitmeninį vaizdo įrašą, pateiktą iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, – matyti, kad 10:41 vaizdo įrašo peržiūros minutę vyriškis išbėga iš prekybos salės, atbėga iki prekių pardavimo kasų, kur bėgdamas nuo galvos nusiima džemperio gobtuvą, matyti, jog vyriškio plaukai šviesūs, kirpti trumpai, pats vyriškis yra šviesaus gymio (1 t., b. l. 40-42). Tiek pirmos instancijos teismui, tiek teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent nuteistasis A. G. Pažymėtina, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip ant automatiškai atsidarančių prekybos centro durų atsirado jo pirštų atspaudai, taip pat apie tai nepasisako ir savo apeliaciniame skunde.

12. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, nes būtent jis, išstūmęs prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), plastikines duris, įsibrovė į šį prekybos centrą ir pagrobė bei sugadino svetimą – L. P. individualiai įmonei priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmeta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi ir, įvertinęs visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. G. tinkamai parinko bausmės rūšį ir teisingai nustatė jos dydį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gegužės 8 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma iš A. G. priteisti valstybei 56,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Zigmanto Lipnevičiaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

15. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. G.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. G. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuri buvo išsiųsta ir įteikta nuteistajam A. G., nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Zigmantas Lipnevičius. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. G. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 56,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo A. G. 56,67 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, šešiasdešimt septynis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.