Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norvelita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-87 ,,Dėl Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno departamentas 2020 m. birželio 10 d. surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-44 (toliau – Protokolas), kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų maisto produktą – sūdytą atlantinių lašišų filė su oda (toliau – ir Produktas) (tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. gegužės 24 d., partijos Nr. 2208N1-6A-256), kuris neatitiko Protokole nurodytų produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Praėjus beveik 2 metams po Protokolo surašymo, Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė už Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti pareiškėjui 700 Eur baudą.

3. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas yra priimtas, remiantis leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

4. Pareiškėjas nurodė, kad imant produkto mėginius mikrobiologiniams tyrimams, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atsirinkti atsarginį mėginį, nors tokia teisė jam yra numatyta, jis savikontrolės tikslais atliko tos pačios partijos jo dispozicijoje buvusio Produkto mėginių mikrobiologinius tyrimus, kurių metu Listeria monocytogenes bakterijų nebuvo nustatyta. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi ir pagrindžianti jo poziciją, kad Produkto mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatus, kurių pagrindu jam taikyta atsakomybė, lėmė netinkamas Produkto mėginių paėmimas ir netinkamas paruošimas tyrimams.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nurodo tik hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl Produkto mėginių paėmimo aplinkybių, nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais ir aplinkybėmis. Atsakovas pabrėžė, jog iš Tarnybos Klaipėdos departamento 2020 m. gegužės 20 d. Maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti akto Nr. 37MTA-869 (toliau – ir Aktas) turinio matyti, jog Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) Klaipėdos teritorinio skyriaus laborantė, kuri priėmė mėginį, pasirašytinai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju mėginys buvo tinkamas tyrimams.

7. Atsakovas pažymėjo, kad NMVRVI yra paskirta oficialioji laboratorija Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO/IEC 17025:2018 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamų bendrųjų reikalavimų standarto reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais.

8. Atsakovas nurodė, jog duomenų apie pareiškėjo atliktus produkto mikrobiologinius tyrimus, kurių metu Listeria monocytogenes bakterijų galimai nebuvo nustatyta, Tarnybos turimoje bylos medžiagoje nėra, pažymėjo, jog tokių rašytinių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Atsakovas akcentavo, jog vis dėlto net jeigu pareiškėjas ir paėmė bei pateikė tyrimui savo mėginį, tai galimai buvo atlikta be Tarnybos žinios, ne pagal teisės aktuose nustatytą valstybinių mėginių ėmimo tvarką. Atsakovas pabrėžė, jog net jei duomenys apie pareiškėjo galimai atliktus tyrimus ir būtų buvę pateikti Tarnybai ar teismui, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse, taip pat hidrobiontų ir gamtinio vandens tyrimus pavesta atlikti tik NMVRVI, o ne bet kokiai kitai laboratorijai.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Norvelita“ skundą atmetė.

10. Teismas, vadovaudamasis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, aptarė nesaugaus maisto apibrėžimą, o vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis pažymėjo, jog į rinką turi būti tiekiamas Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos.

11. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nurodė, jog NMVRVI laborantė veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai užfiksavo duomenis, kurie yra privalomai nustatyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 „Dėl mėginių paėmimo tirti aktų formų patvirtinimo“ Maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti akto formoje (toliau – ir Forma). Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis patvirtina Forma, mėginio paėmimo tirti metu yra matuojama ir Formoje nurodoma aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu ir jo priėmimo tirti laboratorijoje metu. Nagrinėjamu atveju abu šie veiksmai buvo atlikti.

12. Teismas taip pat pabrėžė, jog NMVRVI yra patvirtinta kontrolinė laboratorija, kuri vadovaujasi Nacionalinio akreditacijos biuro suteikta 2021 m. gruodžio 6 d. akreditacija. NMVRVI suteikta teisė naudoti tarptautinės laboratorijų akreditacijos ženklą – ILAC, kuris reiškia, kad atliekamų tyrimų rezultatai yra pripažįstami ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Teismo vertinimu, nesant priešingų įrodymų dėl mėginio netinkamumo bei atsižvelgiant į tai, jog NMVRVI yra oficiali akredituota laboratorija, nagrinėjamu atveju NMVRVI tiek imdama mėginį, tiek atlikdama tyrimą, veikė pagrįstai ir teisėtai.

13. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, jog Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, laikydamasi jos veiklą reglamentuojančių aktų. Teismas pažymėjo, kad maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip Produktą pagaminusio maisto verslo subjektui, teko pareiga užtikrinti, kad visą pateiktų rinkai produktų tinkamumo vartoti laikotarpį Listeria monocytogenes bakterijos neviršys 100 ksv / g ribos, tačiau šiuo atveju pareiškėjas neužtikrino, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

III.

14. Pareiškėjas UAB „Norvelita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde, bei pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Tarnybos atstovai, ėmę Produkto mėginius mikrobiologiniam tyrimui, privalėjo vadovautis Lietuvos standarto LST 1615:2000 „Maisto produktai ir maisto priedai. Mėginių ėmimas ir ruošimas mikrobiologiniams tyrimams“ nuostatomis, pagal kurias mėginių ėmimo ataskaitoje turi būti nurodytos visos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos mėginiui (įpakavimo būklė, aplinkos temperatūra, santykinis oro drėgnis, produktų ir mėginių temperatūra, mėginių ėmimo priemonių ir mėginių taros sterilizavimo būdas ir kita informacija).

16. Pareiškėjas nurodo, jog tiek Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkų, tiek pačios Tarnybos pateikta informacija ne tik neginčijamai patvirtina temperatūrinio režimo reikšmę užtikrinant greitai gendančių maisto produktų saugą nuo mikrobiologinės taršos, tačiau taip pat patvirtina, jog atvejai, kada greitai gendančių maisto produktų temperatūrinis režimas yra pertraukiamas būtent produkto pardavimo vietoje (kurios produkto gamintojas (šiuo atveju – pareiškėjas) nebekontroliuoja), yra pakankamai dažni ir ypač šiltuoju metų laiku bei išaugus energetinių resursų kainoms. Pareiškėjo vertinimu, tai patvirtina galimybę, jog Produkto mėginio tyrimo rezultatus galėjo nulemti tai, kad Produkto mėginys iki jo paėmimo tirti, prekybos vietoje galėjo būti laikomas netinkamoje temperatūroje.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas klaidingai sprendė, kad Maximos LT, UAB atstovas, nepageidavęs atrinkti atsarginio Produkto mėginio, laikytinas pareiškėjo atstovu, o tai reiškia, jog pats pareiškėjas atsisakė savo teisės atrinkti atsarginį Produkto mėginį.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į skundą, akcentuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, jog Produktas buvo laikytas tinkamomis sąlygomis ir priešingų duomenų nenustatyta, mėginį imantis atsakingas asmuo pagrįstai sprendė, kad mėginio temperatūra nėra reikšminga ir negali turėti reikšmės mėginiui, todėl pagrįstai mėginio temperatūros nematavo ir jos nenurodė Akte, taip pat nebuvo nustatytų kitų Produkto mėginio paėmimo procedūros pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Norvelita“ skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-87, kuriuo pareiškėjui skirta 700 Eur bauda už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pateikė rinkai nesaugų Produktą, kuriame nustatytas leistiną kiekį viršijantis Listeria monocytogenes kiekis.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes jis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kad mėginius imantis asmuo privalėjo matuoti mėginio temperatūrą, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė atsirinkti atsarginį mėginį.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Nutarimas turėjo būti panaikintas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, ir pašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

25. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.

26. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėta sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, t. y. sudėtis, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 str.), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 str.), teisėjas (teisėjai) paskirtas (paskirti) nagrinėti bylą pažeidus teisėjų skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką, kolegialumo taisyklę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; kt.).

27. Šio pagrindo egzistavimą teismas nustato ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).

28. Teisėjų kolegija nustatė, kad šią bylą išnagrinėjo viena teisėja, laikydamasi pozicijos, jog byla priskirtina prie administracinių bylų, nagrinėtinų vieno teisėjo (ABTĮ 43 str. 1 d.) (žr. 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį).

29. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį, administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos, neįtrauktos į išimtinį sąrašą, turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos (2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021; 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-47-629/2023).

31. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nėra išsamių argumentų, dėl kurių konstatuota, jog byla priskirtina nagrinėti vienam teisėjui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu skirta bauda, darytina išvada, jog buvo vadovaujamasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų. Kaip jau minėta, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas bylas (iš jų ir dėl finansinių sankcijų taikymo) gali nagrinėti vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

32. Šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Nutarimu paskirta 700 bauda, vadovaujantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalimi, 12³ straipsnio 2 ir 3 dalimis bei 12⁵ straipsnio 1 dalimi, nes nustatyta, kad pažeista Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis.

33. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 Eur bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 Eur bauda. Maisto įstatymo 12³ ir 12⁵ straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

34. Kaip minėta, bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, o už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija, todėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024).

36. Apibendrinant konstatuotina, jog dėl nustatyto sprendimo negaliojimo pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.), nes būtina pakartoti procesą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; kt.).

37. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. byla neišsprendžiama iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nenagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norvelita“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.