- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eAS-649-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02082-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundo 2 prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundo 2 punktą ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (1.23Mr)7R-4340 pateikė pareiškėjui atsakymą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas patenkino prašymą ir byloje neliko ginčo dalyko, pareiškėjas skundo atsisakė, prašė bylą nutraukti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas po skundo pateikimo teismui 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. balandžio 16 d. skundo 2 punktą, t. y. įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir šioje byloje neliko ginčo dalyko, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 4 p.).
Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant skundą, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 ir 5 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2, 7 ir 8.2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią teismo diskrecijai palikta nuspręsti, kokia bylinėjimosi išlaidų suma būtų tinkama.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su analogiško ar panašaus turinio skundais yra kreipęsis daug kartų, į tai, kad šioje byloje ginčo dalykas nėra sudėtingas teisės prasme, nereikalaujantis specialių teisinių žinių ar didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai byloje nebuvo keliami, taip pat į tai, kad pats pareiškėjas yra teisininkas, turintis didelę teisinio darbo patirtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 50 Eur atstovavimo išlaidų suma.
III.
Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjas teigia, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p., 92 str.), o bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo viena teisėja, bet ne teisėjų kolegija. Pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), teismo nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria jo prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta iki 50 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad maksimali priteistina suma už skundo surašymą šiuo atveju sudaro 3 810,50 Eur, o pareiškėjas prašė priteisti tik 300 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, sumažindamas jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vertino tik pareiškėjo asmenį, jo išsilavinimą (profesiją), turimą teisinio darbo patirtį ir tai, kiek kartų jis gynė savo teises teisme. Teisingumo ministerija, kelis mėnesius vilkinusi atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, neprašė sumažinti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl, pareiškėjo manymu, yra pagrindas vertinti, jog atsakovas sutiko su 300 Eur išlaidų suma. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino, todėl teismo nutarties dalis yra be motyvų, o pats sprendimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, nesant dėl to ginčo, vertintinas kaip teismo išėjimas ir už skundo ribų.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nevienkartinis savo teisių gynimas teisme negali būti pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes toks ribojimas prieštarauja ABTĮ 5 ir 6 straipsniuose nustatytam teisiniam reglamentavimui. Be to, teismas, vertindamas tik pareiškėjo asmenį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas būtų laiku pateikęs atsakymą, pareiškėjas nebūtų kreipęsis į teismą ir nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šiuo aspektu atsakovas nurodo, kad administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos. Atsakovas pažymi, kad bylą išnagrinėjus vienasmeniškai pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Įvertinęs byloje kilusiam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir apimtį, taikytiną reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pateiktą teisės aiškinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atsakovas nesutinka, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla buvo išspręsta neteisingai. Atsakovas mano, kad byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, dėl ko nėra pagrindo panaikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai sumažino pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo J. K. atsisakymas nuo skundo ir nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, pareiškėjui priteista iš atsakovo Teisingumo ministerijos 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, bet sprendė, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 300 Eur už skundo teismui parengimą yra per didelė, todėl ją sumažino iki 50 Eur.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad nors administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tačiau atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pateiktą teisės aiškinimą, įvertinus byloje kilusiam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, ginčo pobūdį, apimtį ir taikytiną reguliavimą, nėra pagrindo teigti, jog byla išspręsta neteisingai. Atsakovo teigimu, pagrįstai sumažintos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl administracinę bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sudėties, pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija šiuo atveju nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 ir joje pateiktu teisės aiškinimu, nes vėlesnėje teismų praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad proceso teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog minėtu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; kt.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui, yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 151 str.).
Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl nenagrinėjami atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimto teismo sprendimo (nutarties), todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.