Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1. 2023 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra);

2. 2025 m. liepos 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra);

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2025 m. birželio 30 d., apie 8.37 val. kelyje Nr. 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, Rokiškio r., Palūšnių k., Palūšnių gatvėje ties namu Nr. 2, tyčia vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,88 promilių neblaivumas.

Be to, M. L., žinodamas, kad 2023 m. spalio 25 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. e1-1096-1206/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-24319-2023-9), jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, 2025 m. birželio 30 d., apie 8.37 val. Rokiškio r., kelyje Nr. 120 Radiškis- Anykščiai-Rokiškis, Palūšnių k. ribose, ties Palūšnių gatvės namu Nr. 2, tyčia vairavo Automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,88 promilių neblaivumas ir taip piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo tarpu BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Visi prieš tai aptarti bylos duomenys gauti, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, t. y. kaltinamasis M. L., žinodamas, kad 2023 m. spalio 25 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. e1-1096-1206/2023 jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, 2025 m. birželio 30 d., apie 8.37 val. kelyje Nr. 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, Rokiškio r., Palūšnių k., Palūšnių gatvėje ties namu Nr. 2, tyčia vairavo Automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,88 promilių neblaivumas ir taip piktybiškai dar ir vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tuo tarpu kaltinamasis savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo nepripažino, neigė važiavęs minėtu automobiliu, būdamas neblaivus, bei laikėsi versijos, kad minėtą automobilį vairavo A. R., kuris iš pradžių neprisipažino tai ir melavo pareigūnams, nes buvo išsigandęs. Vis dėl to, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumų, kaltinamojo parodymus vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir laiko, kad jo kaltė dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta visiškai.

Teismas, pripažindamas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas visiškai įrodytas, remiasi byloje esančia teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, teismas vertina byloje liudytojomis apklaustų (duomenys neskelbtini) N. V. ir G. Z. parodymus, kurie dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių, yra nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. šios tiesioginės įvykio liudytojos teismui nuosekliai patvirtino objektyviuosius inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius – patį kaltinamojo M. L. vairavimo, jam esant neblaiviam, faktą, kuomet abi liudytojos aiškiai matė, kaip už 100 metrų iki jų važiavo ir jų sustojo minėtas Automobilis ir iš vairuotojo išlipo būtent kaltinamasis, kurį dėl jo žemo ūkio tuo metu negalima buvo supainioti su kitais dviem aukštesniais jo draugais, kurie išlipo iš sustojusio Automobilio priekinės keleivio vietos ir automobilio galo už vairuotojo sėdynės. Taip pat liudytojos patvirtino teismui, kad jos visą laiką sekė kaltinamąjį bei jo draugus akimis, iki kol privažiavo prie sustojusio Automobilio ir nustatė, kad vairuotojas yra būtent kaltinamasis, kurį atpažino ir teismo posėdžio salėje. Kartu šios tiesioginės liudytojos, paneigdamos kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, patvirtino, kad tuo metu iš pradžių niekas nepripažino, vairavęs Automobilį, ir tik tuomet vyras, sėdėjęs automobilio gale, po to, kai sužinojo, kad jis vairuoti gali, pradėjo teigti, kad jis vairavo Automobilį. Teismas, vertindamas liudytojomis apklaustų (duomenys neskelbtini) N. V. ir G. Z. parodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes, kreipia dėmesį į tai, kad šios liudytojos niekaip nesusijusi su kitais proceso dalyviais, taigi yra nesuinteresuotas bylos baigtimi asmenys. Taip pat ir kaltinamasis jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, teismui nepateikė, išskyrus bendro pobūdžio kaltinamojo nesutikimą, kad tokių duomenų neužtenka jo kaltei pagrįsti. Be to, dalį šių liudytojomis apklaustų (duomenys neskelbtini)nurodytų aplinkybių nuosekliai patvirtina ir byloje esantys (duomenys neskelbtini)kūno kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske prie bylos, ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurių matyti: 1) kaip į kelkraštį įvažiuoja ir kelkraštyje sustoja automobilis, neprivažiavus (duomenys neskelbtini), vykdžiusių alkoholio kontrolę, 2) kaip viena iš (duomenys neskelbtini) kolegei pasako, kad vis dar stebi sustojusį automobilį; 3) privažiavus prie Automobilio, (duomenys neskelbtini) kartoja, mačiusios asmenį, kuris vairavo automobilį, ir tai yra kaltinamasis; 4) kaip nei vienas iš trijų asmenų, esančių prie Automobilio nepripažįsta, vairavęs Automobilį, A. R., stovėdamas trina akis, atrodo užsimiegojęs, ir nurodo, kad jis miegojo ant Automobilio galinės sėdynės, o G. T. nurodo, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje; 5) net ir patikrinus šių asmenų neblaivumus, nei vienas jų neprisipažįsta, kuris vairavo Automobilį. Taip pat iš byloje esančių vaizdo įrašų galima pastebėti ir kitų detalių: 1) Automobilio vairuotojo vietos sėdinė yra gerokai pritraukta arčiau vairo, palyginus su priekine keleivio vietos sėdine, ir palikta daugiau vietos gale sėdinčiam keleiviui, o A. R. yra gerokai aukštesnis nei kaltinamasis; 2) tiek G. T., tiek ir A. R. turi su savimi mobiliuosius telefonus ir nėra matyti, kad kaltinamasis būtų tuo metu turėjęs su savimi mobilųjį telefoną, o vienas telefonas buvo paliktas ant vairuotojo sėdinės, o taip pat sudaro papildomą pagrindą abejoti kaltinamojo gynybine versija. Be to, ir kaltinamasis bei liudytojas A. R. teismo posėdyje patvirtino teismui, kad kaltinamojo ūgis yra 1,70 m., o liudytojo A. R. ūgis - 1,95 m., o G. T. ūgis yra panašus į šio liudytojo ūgį, kas tik patvirtina, kad ūkių skirtumas tarp kaltinamojo ir abiejų šių asmenų yra pakankamai reikšmingas (apie 25 cm) bei leidžia (duomenys neskelbtini) identifikuoti kaltinamąjį šių asmenų grupėje per tolimesnį atstumą, o tai tik pagrindžia minėtų (duomenys neskelbtini) parodymus. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais minėtų (duomenys neskelbtini) duotais parodymais apie jų pačių stebėtą patį kaltinamojo M. L. Automobilio vairavimo, jam esant neblaiviam, faktą, kadangi tokie liudytojų parodymai ne tik buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, bet ir didžiąja dalimi juos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) kūno kameromis.

Be to, byloje esantis kiti duomenys patvirtina laukusias kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0150 tikrinimų statistikos duomenys ir 2025 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad kaltinamajam pirmo tikrinimo metu 2025 m. birželio 30 d., 8.38 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antro tikrinimu metu 8.58 val. - 1,92 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 69-72). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. L. 2025 m. liepos 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-1780807-25, kuriame nurodyta, kad kaltinamojo galutinis neblaivumas po paklaidos – 1,88 promilės (t. 1, b. l. 80-81). Tuo tarpu aplinkybę, kad kaltinamasis minėtais nusikalstamais veiksmais vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę patvirtina ne tik byloje esantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2023 m. spalio 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1096-1206/2023, bet ir Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. spalio 7 d. raštas Nr. 12S-10470 ir jo priedai (priežiūros planas ir elektroninis laiškas), iš kurių matyti, kad kaltinamajam 2023 m. lapkričio 7 d. el. paštu buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodytas vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės ir atsakomybė, o priežiūros plane yra atžyma, kad 2023 m. lapkričio 8 d., 10.34 val. gautas patvirtinimas, jog kaltinamasis susipažino su el. laišku (t. 1, b. l. 107-113). Dėl to, teismas vadovaujasi visais šiais bylos duomenis, kaip įrodymais, priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Taigi, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamojo M. L. atliktų tyčinių nusikalstamų veiksmų, vairuojant Automobilį, esant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas ir tokiu būdu, nevykdant teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, nurodytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, sudėčių požymiai. Dėl to, konstatuoja, kad kaltinamasis M. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, jo atlikti veiksmai atitinka šių veikų sudėtis, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. O jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, būdamas pilnametis, o praeityje jau kartą teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, ankstesnis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, o nusikalstamo elgesio jis nebuvo linkęs keisti net po jam anksčiau paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo ir šios aptartos aplinkybės teismui sudaro pagrindą M. L. pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinų bausmių rūšis ir dydžius už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas vertina tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra baigtos, tyčinės, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamojo nusižengimo kategorijai, taip pat vertintina tai, kad kaltinamasis sėdo už automobilio vairo neblaivus, nors jam dar galiojo baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), jam nustatytas girtumas, artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat valdytu Automobiliu dalyvavo viešame eisme, kas pagrindžia padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Be to, kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės dėl atitinkamų nusikalstamų veikų. Kartu teismas vertina ir kaltinamojo M. L. neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau antrą kartą už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, ir anksčiau jam taikyta švelnesnė baudos bausmė neturėjo esminės įtakos jo nusikaltimam elgesiui, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto, nesibaigus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui. Be to, kaltinamasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, įskaitant kartą ir už transporto priemonės vairavimą, neturint specialios teisės vairuoti, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 161-167), kas tik pagrindžia išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Taip pat vertintina tai, kad kaltinamasis nėra registruotas Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose (t. 1, b. l. 173, 176), šiuo metu nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytas nusikalstamas veikas ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo nusikalstamo elgesio ir nenori to daryti, jam taikyta baudos bausmė nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė bausmės tikslų bei nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį M. L. galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnes bausmes nei anksčiau taikyta baudos bausmė. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam M. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas šias bausmes: už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – vidutinės trukmės arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent tokių rūšių bei dydžių bausmės visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarė, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. L. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 30 d., 9.00 val. iki 2025 m. liepos 1 d., 10.42 val. (2 laikino sulaikymo paros; t. 2, b. l. 28-34), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą galutinę arešto bausmę (BK 66 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje M. L. pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamą veikas 2025 m. birželio 30 d., t. y. jau esant nuteistam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir iki šiol neatlikus paskirtos 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė subendrintina su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirta galutine arešto bausme, prie griežtesnės arešto bausmės visiškai pridedant švelnesnę baudos bausmę. Be to, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė dar iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Atsižvelgus į tai, kad per visą ilgą priverstinio vykdymo procesą nėra išsekiota jokia dalis paskirtų baudos bausmių, ilgesnio savanoriško baudos sumokėjimo termino nustatymas nebūtų efektyvus, todėl nustatytinas minimalus 2 mėnesių trukmės savanoriško baudos bausmės sumokėjimo terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas vertina minėtus duomenis, apibrėžiančius kaltinamojo M. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tačiau kartu teismas atsižvelgia į prieš tai aptartus bylos duomenis apie patį kaltinamąjį, o ypatingai jo ankstesnius teistumus, t. y. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jam skirtos tik švelnesnės baudos bausmės ir jam arešto bausmė skirtina primą kartą, juolab jam niekada nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, ar tokia priemonė būtų neefektyvi. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu nusikalstamų veikų padarytų kaltinamasis toliau darytų kokius tai kitus teisės pažeidimus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-951/2025 ir kt.). Dėl to, teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytai veikai, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Šie ir kiti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo ir yra pakanka jam paskirti konkrečius įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje ir turinčius auklėjamąjį, pataisomą poveikį. Manytina, kad tai gali turėti pozityvesnę įtaką kaltinamajam nei realus arešto bausmės atlikimas. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam M. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas vidutiniam laikotarpiui (7 mėnesiams), neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant bausmės tikslus padėsiančius pasiekti šiuos įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Be to, BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis M. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas, gerokai viršijantis ribą baudžiamajai atsakomybei kilti, ir dar tokiu būdu sėdo už automobilio vairo, nors galiojo baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), būdamas neblaivus dalyvavo viešame eisme, tokiu būdu keldamas didelį ir realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, taip pat prieš tai aptartus bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimo procese, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vidutiniam laikotarpiui, numatytam BK 68 straipsnio 2 dalyje (4 metams), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo, paskyrimo dienos (2025 m. liepos 1 d.). Tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės užtikrinti, kad kaltinamasis per nurodytą terminą neįgys šios specialios teisės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas kaltinamasis M. L. padarė, vairuodamas Automobilį, todėl Automobilis yra nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo priemonė. Pagal VĮ „Regitros“ duomenis Automobilis priklauso Ž. L. (t. 1, b. l. 92) ir vyresn. tyrėjos D. P. 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Automobilis gražintas jo savininkui (t. 1, b. l. 98-100). Byloje nėra duomenų, kad Ž. L. būtų žinojęs, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas nagrinėjamų nusikalstamų veikų darymui, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti bent vieną iš pagrindų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, kuomet galėtų būti priimtas sprendimas dėl kitam fiziniam asmeniui nei kaltinamasis priklausančio turto konfiskavimo. Remiantis tuo, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo M. L. išieškotina konfiskuotino turto – Automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis sudaro 2110,00 Eur sumą su PVM (t. 1, b. l. 95).

Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 1 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 40-43) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (t. 2, b. l. 36-39) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 26,80 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 105 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas atsižvelgia į sunkią kaltinamojo M. L. turtinę padėtį, t. y. jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, taip pat jam anksčiau paskirtos ir iki šiol neįvykdytos baudos bausmės bei šiuo teismo nuosprendžiu priteista nemaža konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: kompaktinio disko laikmena su (duomenys neskelbtini)kūno kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, kuri saugoma voke prie bylos 2 tomo – paliktina toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 243 straipsnį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 52 (penkiasdešimt dvejoms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – areštą 52 (penkiasdešimt dvejoms) paroms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, M. L. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2025 m. birželio 30 d., 9.00 val. iki 2025 m. liepos 1 d., 10.42 val. (2 laikino sulaikymo paras), 1 laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto parai, ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu M. L. paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir visa neatlikta baudos bausme, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų ir 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu M. L. paskirtą subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, ir skirti subendrintą galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų ir 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 2400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą, į baudos bausmę įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, M. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros ir paskirti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti M. L., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-22846-2025-4“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, M. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš M. L. automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2110,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dešimties eurų 00 ct) sumą valstybei.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. L. pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: kompaktinio disko laikmeną su vaizdo įrašais, kuri saugoma voke prie bylos 2 tomo – palikti toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.