Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-196-610/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
T-196-610/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos
Teikimas Nr. T-196-610/2024
Teisminio proceso numeris: 1-01-1-56553-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1; 2.5.14.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 18 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, jam skirtos drausminės nuobaudos negalioja, skatintas už gerą elgesį, mokosi, įgijo profesinę kvalifikaciją. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokuroras neįžvelgia akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, abejones teigiamo elgesio stabilumu prokurorei vis dar kelia nustatomi nuteistojo polinkį pakartotinai nusikalsti įtakojantys kriminogeniniai veiksniai, pažymi, kad nuteistajam trūksta motyvacijos spręsti alkoholio vartojimo problemą, nors tai tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 5 mėnesiai 9 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, labai sunkus nusikaltimas – smurtinis (sunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų). Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau nuteistasis teistas du kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusiję bausmės bei parodytas teismo pasitikėjimas, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, praėjus kiek daugiau nei metams po paskutinės bausmės atlikimo jis ir vėl nusikalto padarydamas smurtinę labai sunkią nusikalstamą veiką, sunkinančiomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Pabrėžtina, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Taigi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina nustatyti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme, kaip ir prokurorui kelia nuteistajam vis dar nustatoma gausybė kriminogeninių veiksnių, iš kurių yra 5 dinaminiai ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; mąstymo ir elgesio ypatumai; piktnaudžiavimas alkoholiu; nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, vis dar neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nepakankamai motyvuotas spręsti, tiesiogiai su nusikalstamu elgesiu susijusią, alkoholio vartojimo problemą, todėl negalima teigti, kad šis veiksnys yra valdomas. Pažymima, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, nusikaltimai buvo nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis negeba rasti būtų save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo pastangos pataisos procese yra formalios ir minimalios.

Nors nuteistasis pataisos namuose paskutiniu metu 3 kartus buvo skatintas už gerą elgesį ir darbą, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu būdavo baudžiamas nuobaudomis – baustas 3 kartus. Taigi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį sistemingai pažeidinėti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai, kad nuteistasis nuo 2023 m., nebaustas drausmine tvarka, mokosi, ketina užsiimti individualia veikla, vertintina teigiamai, tačiau tai nėra išskirtinis teigiamas nuteistojo elgesys, atlikdamas bausmę jis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą Nr. RV-20-2282 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius