Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. T. (K. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ ieškinį atsakovui K. T. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir nuostolių priteisimo bei atsakovo K. T. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Larinta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Larinta“ prašė išnagrinėti vartojimo ginčą su atsakovu K. T. iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą pašalinti vonios kriauklės spintelės dalių defektus: deformuotos vonios kriauklės spintelės stalviršio plokštės defektą; vonios spintelės stalčių, kurie užsidaro su kliuviniais, defektus; vonios spintelės viršutinio stalčiaus priekinės sienelės viršaus nežymaus deformavimo defektą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 55,45 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 20 d. (pirma uždelsta perduoti baldus diena) iki 2019 m. vasario 19 d. (baldų perdavimo diena) pagal sutartį Nr. LAR29/10/2018-2; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 273,33 Eur patirtus nuostolius; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių paaiškinimų

31. 2022 m. rugsėjo 13 d. gauti apelianto K. T. rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018; 2020 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-192-407/2020). Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai vertinami kaip apeliacinio skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus skundo padavimo terminui, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nedėsto jokių naujų esminių aplinkybių nei nurodė apeliaciniame skunde.

Dėl ginčo esmės

32. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas vartojimo ginčas ir iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jo priešieškinio reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija revizuoja ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

34. Nustatyta, kad šalys 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LAR18/09/2018-1 (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria ieškovė iki 2018 m. lapkričio 21 d. įsipareigojo pagaminti ir atsakovo nurodytu adresu pristatyti bei perduoti virtuvės baldų komplektą, kurio kaina 3 919,00 Eur, o 2018 m. spalio 29 d. sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LAR29/10/2018-2 (toliau – Sutartis Nr. 2) ieškovė iki 2018 m. gruodžio 19 d. įsipareigojo pagaminti ir atsakovo nurodytu adresu pristatyti bei perduoti miegamojo spintą, koridoriaus drabužinę, koridoriaus komodą batams, koridoriaus drabužių pakabą, vaikų spintą, vonios kriauklės spintelę, kurių kaina 4 472,00 Eur. Ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 baldus atsakovui pristatė 2019 m. vasario 19 d., atsakovas 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. kovo 5 d. pareiškė pretenzijas ieškovei, jose išdėstė baldų pagal abi sutartis trūkumus, o 2019 m. spalio 19 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 10E-377 įpareigojo ieškovę pašalinti atsakovui perduotų baldų defektus.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir ginčas kilo dėl ieškovės pagamintų baldų kokybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pagaminti baldai turėjo kokybės trūkumų, todėl nutraukė 2018 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LAR29/10/2018-2 dalį dėl batų komodos ir priteisė atsakovui iš ieškovės UAB „Larinta“ 340,00 Eur batų komodos kainą, priteisė atsakovo naudai 190,00 Eur kriauklės spintelės kainos dalį konstatavęs, kad ieškovė pardavė atsakovui kriauklės spintelę, pagamintą iš drėgmei neatsparios medžiagos, dėl to ši deformavosi, priteisė 694,50 Eur pagal atsakovo pateiktą MB „Ganesha baldai“ 2021 m. rugpjūčio 13 d. parengtą baldų remonto darbų pasiūlymą (532,40 Eur koridoriaus drabužių spintos šoninės sienelės išlinkimo trūkumams pašalinti, 12,10 Eur prieškambario spintos kreivai prisukto vieno lanksto trūkumui pašalinti ir 150,00 Eur kondicionieriaus montavimo / demontavimo išlaidoms atlyginti). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti atsakovo reikalavimai, ginčo nekilo, tačiau apeliantas siekia, kad jo priešieškinio reikalavimai būtų patenkinti visiškai, t. y. ginčija sprendimo dalį, kuria atmesti jo reikalavimai ar jų dalis.

36. Vienas iš apelianto reikalavimų – nutraukti Sutarties Nr. 2 dalį dėl vonios spintelės, t. y. įpareigoti ieškovę pasiimti spintelę iš atsakovo namų ir grąžinti už ją sumokėtus 380 Eur. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė pusę už spintelę sumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vonios kriauklės spintelės stalviršio savybės, t. y. kad jis neatsparus drėgmei, atsakovui buvo žinomos, tačiau jis pats pasirinko spintelę gaminti būtent su tokiu stalviršiu, tačiau kita spintelės dalis (stalčiai, durelės, pan.) buvo pagaminta iš drėgmei neatsparios medžiagos, apie tai atsakovas nebuvo informuotas, o spintelės dalys nuo drėgmės deformavosi. Apeliantas argumentuoja, kad stalviršį U11026 HS baltas blizgus Pfleiderer jam pasiūlė ieškovė, o apie tai, kad jis neatsparus drėgmei, neinformavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei verslininkas. Tai yra pagrindas vartotoją kaip silpnesnę šalį ginti vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga). Tinkamas vartotojo informavimas ne tik suteikia jam galimybę priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Į šią teisės normą perkelta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (toliau – Direktyva 2011/83/ES), 5 straipsnio 1 dalies nuostata. Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

38. Nei Direktyva 2011/83/ES, nei nacionalinis reguliavimas nedetalizuoja, koks vartotojo standartas turėtų būti taikomas vertinant, ar informacija vartotojui buvo pateikta aiškiai ir suprantamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, aiškinančią nesąžiningos komercinės veiklos bei nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų reguliavimą, darytina išvada, kad klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Pagal ESTT praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktą; 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.).

39. Taigi, vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo standartą. Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, kuris, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke.

40. Nors apeliantas argumentuoja, kad rinkdamasis stalviršį vonios kriauklės spintelei nebuvo informuotas apie tai, kad stalviršio gamybai panaudota medžiaga U11026 HS baltas blizgus Pfleiderer nėra atspari drėgmei, teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Iš atsakovo 2018 m. spalio 29 d. elektronio laiško turinio matyti, kad atsakovas prašė įtraukti vonios spintelę, dėl to ieškovė 16.29 val. laišku klausė atsakovo, kokio stalviršio kainą skaičiuoti, ir nurodė, kad iki šiol pasiūlymuose buvo skaičiuojama paprasto baldinio stalviršio kaina, tačiau dabar įtrauktas ir stalviršis Compact HPL. Į šį laiškas atsakovas atsakė tą pačią dieną 16.37 val. klausdamas: „Gal galit atsiųsti nuorodą į tą Compact HPL, kas čia ir koks jis kompakt už tokią kainą? Kaip suprantu, atsparus vandeniui <...>. Kiek atsimenu, buvo dar variantas dažyto MDF? Bendrai kokia plokštė dažniausiai naudojama tokioje vietoje?“ Taigi, akivaizdu, kad stalviršio medžiaga lėmė visos spintelės kainą ir atsakovas suprato, jog būtent medžiaga Compact HPL yra atspari vandeniui. Ieškovė tą pačią dieną 16.51 val. atsakydama paaiškino: „Dažniausiai yra naudojamas lietas akmuo, tas pats Compact HPL stalviršis arba dedamas praustuvas per visą spintelės plotą <...>. Mes Jums dabar skaičiavome baltos spalvos Compact su baltu užpildu, kadangi turime šiuo metu tokį likutį gamyboje. Jeigu bandytume atitaikyti atspalvį pagal virtuvės stalviršį, kaina būtų vėl kita. Ši medžiaga yra atspari drėgmei, įdaužimams, labai praktiška naudojimui, todėl ir kaina nemaža. Baldinius stalviršius dažniausiai montuoja tada, kai briaunos yra didesniu atstumu nuo praustuvo ir mažesnė rizika vandeniu aplieti briaunas. Dėl dažyto MDF <...> jis jau būtų atsparesnis drėgmei nei paprastas baldinis stalviršis, kadangi visos briaunos būna uždažytos.“ Atsakovas atsakydamas ieškovei 16.57 val. laišku nurodė: „Gerai, pagalvosim iki rytojaus, kol kas bazinis variantas baltas HPL. Kaip suprantu, pilkas HPL taip pat būtų brangiau?“, o 17.02 val. laišku atsakovas nurodė, jog „domina Compact HPL pagal virtuvės stalviršį ir pagal mūsų pilką fasadą“. Į šį laišką ieškovė atsakė 2018 m. spalio 30 d. 12.07 val. nurodydama, jog „Compact HPL stalviršį yra įmanoma užsakyti tokį, kaip virtuvės stalviršis, tačiau tada jau būtų pateikiama specialus užsakymas gamyklai <...>, o tai kainuotų jau kelis šimtus eurų“, tą pačią dieną 12.32 val. atsakovas atsakė: „Gerai, dedam baltą jūsų turimą Compact HPL.“ Atsakovo teigimu, būtent paskutiniuoju atsakymu jis pareiškė savo prioritetus vonios kriauklės spintelės medžiagai, t. y. kad ji būtų atspari drėgmei, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto teiginiais nesutinka. Iš laiškų turinio akivaizdu, kad atsakovas domėjosi įvairių stalviršių savybėmis, taip pat jam buvo aktuali ir stalviršio kaina, tekstūra bei spalva, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nebuvo tvirtai apsisprendęs dėl stalviršio plokštės medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą patvirtina prie 2018 m. spalio 30 d. susirašinėjimo pridėtas vonios spintelės brėžinys, kuriame stalviršis ir buvo nurodytas Compact HPL baltas su baltu užpildu, tačiau kitą dieną, t. y. 2018 m. spalio 31 d., ieškovė dar kartą atsakovui siuntė pakoreguotą brėžinį, kuriame stalviršio medžiaga nurodyta U11026 HS baltas blizgus Pfleiderer, su prierašu „Siunčiame į gamybą“. Nors apeliantas teigia, kad būtent ieškovė pasiūlė pakeisti stalviršio medžiagą, ieškovė laikosi priešingos pozicijos, tvirtindama, kad atsakovui buvo svarbi kaina, o byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kieno iniciatyva pakeistas stalviršis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi baldų brėžiniai ir medžiagos, taip pat ir vonios spintelės, buvo derinami su atsakovu, taigi, akivaizdu, kad ieškovė savo iniciatyva jų nekeitė. Apeliantui akcentuojant, kad stalviršio atsparumas drėgmei buvo jo prioritetas, teisėjų kolegija pažymi, kad gavęs paskutinį pakoreguotą spintelės brėžinį, kuriame stalviršio medžiaga nurodyta U11026 HS baltas blizgus Pfleiderer, atsakovas detaliau šios medžiagos savybėmis nesidomėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prierašas „Siunčiame į gamybą“ taip pat sudaro pagrindą logiškai išvadai, kad tai buvo galutinis su atsakovu suderintas spintelės variantas. Sutarties 3.1 punkte taip pat nurodyta, jog pasirašydamas šią sutartį pirkėjas patvirtina, kad 1 priede nurodyti baldai, jų kiekiai ir specifikacijos yra suderinti ir atitinka jo valią. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas argumentuoja, kad Pfleiderer stalviršių savybės nebuvo aptartos ir jam išaiškintos, iš ieškovės paaiškinimų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai matyti, jog tai ir yra paprasti baldiniai stalviršiai. Neabejotina, kad ieškovės atstovai (darbuotojai) vyko į atsakovo butą matuoti ir projektuoti atsakovo ketinamų įsigyti baldų, logiška išvada, kad šalys kontaktavo ir būsimus baldus bei jų savybes aptarė ne tik elektroniniu susirašinėjimu, bet ir žodžiu bei telefonu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas 2019 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė pastebėjęs, kad ne iki galo užsidaro vonios kriauklės viršutinis stalčius, rašė: „ Dėl to įlindom pažiūrėti, o ten stalviršio plokštė išsipūtė, drėgmės nėra, visiškai sausa, tas gabalas stalviršio brokuotas, jis visas išsirietęs.“ Šį defektą ieškovė pripažino, 2019 m. kovo 14 d. laišku patvirtino, kad tai jos kaltė, trūkumus taiso. Taigi, pats apeliantas nurodytame elektroniniame laiške patvirtino, kad drėgmės nėra, visiškai sausa, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog akivaizdu, jog apeliantas suvokė, kad drėgmė stalviršio plokštei gali kenkti, be to, tai nurodyta ir atsakovui su baldais perduotos baldų priežiūros ir naudojimo instrukcijos 1.2 punkte. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tik 2019 m. kovo 5 d. atsakovas pastebėjo stalviršio broką, nesusijusį su drėgme, esantį stalviršio apačioje, nors baldai jam buvo pristatyti 2019 m. vasario 19 d., taigi, vonios kriauklės spintelę atsakovas ir jo šeima galėjo naudoti bent dvi savaites, paneigia apelianto teiginius, kad stalviršis sušlampa ir gadinasi net nuo pavienių vandens lašų.

42. Įvertinus pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo standartą, byloje esančius įrodymus, kad pats atsakovas ypač aktyviai dalyvavo, domėjosi būsimų baldų medžiagų savybėmis (prašė ieškovės atsiųsti nuorodas, kad galėtų ir pats pasidomėti medžiagų techninėmis charakteristikomis), derino projektus, inicijavo jų pakeitimus, darė ieškovės atliktų ir atliekamų darbų bei jų trūkumų detalius sąrašus, siūlė juos atsiųsti ieškovei po kiekvieno jos atliktų darbų etapo (pavyzdžiui, atsakovo 2019 m. sausio 19 d. elektroninis laiškas), darytina išvada, kad atsakovas suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kokį stalviršį užsisako vonios kriauklės spintelei.

43. Atsakovas taip pat prašė priteisti 344,00 Eur nuostolių atlyginimą dėl dūmų daviklio permontavimo darbų, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Nustatyta, kad ieškovės pagamintos prieškambario spintos durys neatsidaro 90 laipsnių kampu dėl atsakovo namuose lubose įrengto priešgaisrinio dūmų daviklio. Apeliantas pažymi, kad tai nėra pačios spintos trūkumas, tačiau teigia negalintis jos naudoti pagal paskirtį, nes baldas sumontuotas neatsižvelgiant į dūmų daviklį, jis, kaip vartotojas, neturintis baldų projektavimo žinių, negalėjo suprasti ir suvokti, kad projekte numatytas baldas kliudys lubose įrengtą dūmų daviklį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

44. Kaip tvirtina pats apeliantas ir nustatė pirmosios instancijos teismas, dūmų davikliai apelianto namuose įrengti nuo pat namo pastatymo 2009 metais, tai yra originali namo statytojo įranga, taigi, buvo ir projektuojant baldus. Minėta, jog byloje pateikti šalių elektroniniai laiškai patvirtina, kad visų baldų projektai buvo derinami su atsakovu, jis teikė savo pastabas ir korekcijas, gilinosi į brėžinius, smulkiai aptarė baldų medžiagas, furnitūrą ir kitas detales. Pažymėtina, kad derinant prieškambario spintos brėžinį buvo įvertinta lubose įrengtų šviestuvų padėtis ir į tai dėmesį atkreipė būtent ieškovė. Iš 2018 m. spalio 29 d. elektroninio laiško turinio matyti, jog atsakovas dėkoja ieškovei už dėmesio atkreipimą, nes būtent prieškambaryje būsimos spintos varstomos durys nedaug prasilenkia su šviestuvais, tačiau atsakovas patvirtino, jog patikrino ir pagal brėžinį viskas yra gerai, o jeigu ne, tai ne problema, „stumsim šviestuvus“. Ieškovė 2018 m. spalio 30 d. atsakovui taip pat siuntė pakoreguotus brėžinius su matmenimis, tarp jų – ir prieškambario spintos, prašydama peržiūrėti, ar viskas gerai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tvirtindamas, kad prieškambario spintos projektavimo metu lubose buvo įrengtas ir priešgaisrinis dūmų daviklis, ir tikrindamas, ar būsimos prieškambario spintos varstomos durys nekliudys šviestuvų, bei derindamas spintos projektą ir brėžinį, atsakovas, kaip protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, negalėjo nepastebėti ir (ar) nesuprasti, kad lubose yra įrengti ne tik šviestuvai, bet ir dūmų detektorius, kurį taip pat gali kliudyti varstomos spintos durys. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neabejotina, jog spintos projektą ieškovė derino su atsakovu ir tiek ieškovė projektuodama, tiek atsakovas derindamas turėjo numatyti ir įvertinti aplinkybę, kad dūmų daviklis gali kliudyti tinkamam spintos durų varstymui, tačiau byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų skyrusi tam dėmesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Sutarties Nr. 2 7.1 punkte numatyta, kad, pardavėjui (ieškovei) perdavus baldus pirkėjo (atsakovo) nurodytu adresu, pirkėjas per 3 darbo dienas nuo baldų perdavimo dienos turi teisę pareikšti pretenziją dėl perduotų baldų trūkumų, defektų, neatitikimų. Šiuo atveju baldas atsakovui buvo perduotas 2019 m. vasario 19 d., tačiau atsakovas dėl spintos durų nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ilgiau kaip metus, nors įvardijamas trūkumas yra akivaizdus.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos (nuostolių) dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus įstatymo numatytas atvejus), todėl juos būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Taigi, nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai. Atsakovas nuostolių neįrodė ir reikalaudamas priteisti nuostolių už dūmų detektoriaus permontavimą atlyginimą pateikė tik 2021 m. gegužės 10 d. individualią veiklą vykdančio asmens parengtą 344,00 Eur sąmatą, tačiau joje nėra minimi jokie darbai, susiję su dūmų detektoriaus permontavimu, priešingai, nurodytas tik šviestuvų atjungimas ir prijungimas iš naujo, kanalo laidui pjovimas, laido tiesimas, lubų glaistymas, dažymas, paviršių uždengimas apsaugine plėvele, patalpų tvarkymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų realiai atlikęs prieškambario priešgaisrinio dūmų detektoriaus permontavimo darbus ir dėl to patyręs realių išlaidų, kurių prašo kaip nuostolių atlyginimo.

46. Pagal abiejų Sutarčių 2.2 punktą, pardavėjui (ieškovei) pažeidus Sutarties 4.1 punkte nurodytus baldų perdavimo terminus, pirkėjas (atsakovas) turi teisę skaičiuoti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą baldus perduoti dieną nuo Sutarčių 5.1 punkte nurodytos Sutarties kainos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kada atsakovui perduoti baldai pagal Sutartį Nr. 1, o apeliantas neįrodinėja, kad baldus perduoti būtų uždelsta. Aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė baldų priėmimo–perdavimo aktų, nepatvirtina, kad baldai iš tikrųjų neperduoti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pretenzijų pareiškimas dėl konkrečių baldų trūkumų įrodo, jog baldai buvo perduoti atsakovui. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nustačius, jog jam perduoti baldai pagal Sutartį Nr. 1 turėjo trūkumų ir neatitiko kokybės reikalavimų, reiškia, kad baldai nebuvo perduoti, ir dėl to skaičiuotini delspinigiai. Pažymėtina, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. liepos 21 d. gaminio / paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1TM-48 nurodyta, jog visi baldai, dėl kurių kokybės skundžiasi atsakovas, yra jo būste ir naudojami pagal paskirtį. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, nustačius, kad baldai neatitinka kokybės reikalavimų, atsakovas savo teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimus dėl daiktų kokybės, kuria jis nagrinėjamoje byloje ir pasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad nei Sutartis Nr. 1, nei Sutartis Nr. 2 nenumato delspinigių už laikotarpį, iki bus pašalinti daiktų kokybės trūkumai.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įpareigota per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš atsakovo namų batų komodą. Atsakovas prašo paskirti ieškovei 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti šį įpareigojimą.

48. CPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi tai, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl baudos skyrimo ieškovei kaip nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegija šį atsakovės reikalavimą atmeta kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

49. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas skirtas ne dar kartą pasibylinėti ir reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

50. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

52. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, jam bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas nepriteisiamas. Ieškovė už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 750 Eur. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl ieškovei priteistinas jų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktus K. T. rašytinius paaiškinimus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. T. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ naudai.