- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2-920-1098/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo pagal sutartį Nr. 1704207/95pa 2 175,84 Eur negrąžinto kredito, 578,58 Eur negautų pajamų, 195,82 Eur delspinigių, pagal sutartį Nr. 1725993/96pa 1 744,86 Eur negrąžinto kredito, 10,00 Eur sutarties administravimo mokesčio, 657,96 Eur negautų pajamų, 157,94 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas ir „Bigbank“ AS filialas sudarė dvi vartojimo kredito sutartis Nr. 1704207/95pa ir Nr. 1725993/96pa, kurių pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė sutartyse nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktas sumas, mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartis mokėtinas sumas. Anot ieškovo, atsakovas savo prievolių pagal kredito sutartis tinkamai nevykdė, todėl „Bigbank“ AS vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa su atsakovu nutraukė 2018 m. lapkričio 21 d., o vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa – 2019 m. gegužės 6 d. Ieškovas su pradiniu kreditoriumi 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo perleistos visos iš vartojimo kredito sutarčių kylančios reikalavimo teisės į atsakovą. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas pranešimu, išsiųstu jam registruotu laišku. Pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teises į 2 375,84 Eur negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir į 1 970,63 Eur negrąžinto kredito, 89,98 Eur mokėjimo palūkanų, 10,00 Eur administravimo mokestį ir 6,25 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa. Po kredito sutarties Nr. 1704207/95pa nutraukimo ir iš jos kylančių reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo ieškovui, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų dengimui yra geranoriškai sumokėjęs – 200,00 Eur. Sutartyje nustatyta tvarka sudengus gautus mokėjimus, šio ieškinio parengimo dienai atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa yra skolingas ieškovui – 2 175,84 Eur negrąžinto kredito. Analogiškai po kredito sutarties Nr. 1725993/96pa nutraukimo, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų dengimui geranoriškai yra sumokėjęs – 322,00 Eur. Sutartyje nustatyta tvarka sudengus gautus mokėjimus, šio ieškinio parengimo dienai atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa yra skolingas ieškovui – 1 744,86 Eur negrąžinto kredito, 10,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Be to, pagal sutarties Nr. 1704207/95pa nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 21 d., o pagal sutarties Nr. 1725993/96pa nuostatas – iki 2023 m. lapkričio 2 d. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytose sutartyse. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pradinis kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartis su atsakovu pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti. Atsakovui tinkamai vykdant savo sutartines prievoles, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 578,58 Eur palūkanų, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa ž laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d. būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 657,96 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio negautas pajamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo ieškovo reikalavimą sumažinti 364,00 Eur ir išdėstyti priteistos sumos mokėjimą po 150,00 Eur.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su „Bigbank“ AS sudarė dvi vartojimo kredito sutartis Nr. 1704207/95pa ir Nr. 1725993/96pa, kurias „Bigbank“ AS dėl netinkamo jų vykdymo nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo sutartimi tarp „Bigbank“ AS ir ieškovo visos iš sutarčių kylančios reikalavimo teisės buvo perleistos ieškovui. Pasak atsakovo, ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis geranoriškai po vartojimo kredito sutarties Nr. 1704207/95pa nutraukimo sumokėjo tik 200,00 Eur, o po vartojimo kredito sutarties Nr. 1725993/96pa tik 322,00 Eur. Atsakovo tvirtinimu, jis pagal aptariamas vartojimo kredito sutartis 2020 m. vasario 10 d., 2022 m. sausio 29 d. atliktais mokėjimais papildomai dar yra sumokėjęs 364,00 Eur. Kadangi šie mokėjimai nėra įtraukti į įsiskolinimo sumą, anot atsakovo, ieškovas savo ieškinio reikalavimus turėtų sumažinti 364,00 Eur suma. Maža to, atsakovas pažymi, kad yra pensininkas, todėl atsižvelgiant į jo finansinę padėtį prašo priteistiną 5 127,00 Eur sumą išdėstyti dalimis, nustatant atsakovui pareigą kas mėnesį mokėti po 150,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarta nustatyti byloje pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
7. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Perlas Finance pinigų pervedimo kvitus, patvirtinančius atsakovo atliktus mokėjimus ieškovui, skirtus įsiskolinimo dengimui, kurių neva ieškovas nenurodė ieškinyje. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo atlikti mokėjimai, nurodyti atsiliepime, yra užskaityti skolos dengimui ir nurodyti ieškinyje. Ieškovas pažymi, jog atsakovo pateiktuose prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 esančios mokėjimo kvitų kopijos yra identiškos. Iš esmės atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jis iki bylos iškėlimo teisme dienos ieškovo naudai yra sumokėjęs – 182,00 Eur. Pasak ieškovo, atsakovo nurodyti mokėjimai yra apskaityti ir šia dalimi atitinkamai yra sumažintas ieškovo pareikštas reikalavimas. Ieškovas paaiškina, kad pinigai sumokėti per Perlas Finance į gavėjo sąskaitą pervedami tik darbo dienomis. Pinigai įnešti darbo dieną iki 15.45 val., savaitgaliais ar švenčių dienomis – pervedami kitą darbo dieną. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų kopijų matyti, jog 2020 m. vasario 10 d. pavedimai buvo atlikti po 15.45 val., todėl mokėjimas užskaitytas tik sekančią dieną, t. y. 2020 m. vasario 11 d. Atsakovo mokėjimas, atliktas 2011 m. sausio 29 d. (šeštadienį) užskaitytas 2022 m. sausio 31 d. (pirmadienį). Ieškovas dar kartą pabrėžia, jog atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui iš viso yra sumokėjęs 522,00 Eur sumą, visos atsakovo įmokos yra užskaitytos ir sutartyse nustatyta tvarka paskirstytos įsiskolinimo dengimui, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti sumažinti ieškinio reikalavimus papildoma 364,00 Eur suma. Be to, ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą bei prašo jį atmesti. Anot ieškovo, atsakovas be deklaratyvių teiginių, nurodytų atsiliepime, nepateikė jokių jo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Vis dėlto, jei teismas manytų, jog egzistuoja pagrindai tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, siekiant apsaugoti teisėtus ieškovo interesus, ieškovas prašo teismo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog atsakovui nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turės teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
8. Atsakovas pateiktame triplike nurodo, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir prašo ieškovo reikalavimą sumažinti 364,00 Eur ir išdėstyti priteistos sumos mokėjimą po 150,00 Eur.
9. Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nėra žinoma kada jo sumokėti pinigai faktiškai pateko į ieškovo sąskaitą ir ar buvo tinkamai užskaitytos visos jo sumokėtos įmokos. Atsakovas taip pat paaiškina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. jam yra paskirta 337,99 Eur senatvės pensija, tačiau nors ir būdamas pensinio amžiaus aktyviai ieškosi darbo. Paskirta senatvės pensija, anot atsakovo, yra nedidelė, todėl sumokėti iš karto visą reikalaujamą sumą neturi galimybių.
10. Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnis).
Šalies argumentai
11. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime, negrąžintų vartojimo kreditų sumų fakto neginčija, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovas tinkamai nepagrindė negautų pajamų ir delspinigių dydžio, todėl prašo šiuos reikalavimus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad vartojimo kreditus ėmė žmonos laidotuvėms apmokėti. Po žmonos laidotuvių įmokas mokėjo laiku ir tinkamai, tačiau vėliau dėl sveikatos problemų (operacijos) laikinai tapo nedarbingas ir būtent tuo laikotarpiu „Bigbank“ AS vartojimo kredito sutartis nutraukė ir reikalavimo teises į jo skolą perleido ieškovui PlusPlus Capital AS. Pagal galimybes toliau mokėjimus vykdė ieškovui. R. P. tvirtinimu, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms neteko darbo, tačiau buvo užsiregistravęs į užimtumo tarnybą ir gaudavo pašalpą. Paaiškina, kad šiuo metu yra pensininkas, gauna maždaug 300,00 Eur pensiją ir tiesiog neturi galimybių iškart sumokėti prašomas priteisti sumas. Atsakant į teismo klausimu, nurodė, kad vartojimo kredito sutarties sąlygas suprato (dėl įmokų mokėjimo tvarkos, delspinigių ir pan.). Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto neturi, turi tik 2004 m. automobilį Opel Zafira, kitų įsiskolinimų neturi. Šiai dienai įsiskolinimui dengti realiai galėtų skirti 100,00 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius „Bigbank“ AS 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa, kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė 3 300,00 Eur vartojimo kreditą, 37 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 336,75 Eur pelno palūkanų, 114,84 Eur administravimo mokesčio vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Bendrą 4 751,59 Eur vartojimo kredito sumą pagal sutartį atsakovas turėjo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 21 d. Šiek tiek daugiau nei po mėnesio, t. y. 2017 m. spalio 10 d. atsakovas ir pradinis kreditorius „Bigbank“ AS sudarė dar vieną vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa, kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė 2 200,00 Eur vartojimo kreditą, 73 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 079,46 Eur pelno palūkanų, 229,68 Eur administravimo mokesčio vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Bendrą 3 509,14 Eur vartojimo kredito sumą pagal sutartį atsakovas turėjo grąžinti iki 2023 m. lapkričio 2 d. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa su atsakovu nutraukė 2018 m. lapkričio 18 d. pranešimu, o vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa – 2019 m. gegužės 7 d. pranešimu. Ieškovas ir pradinis kreditorius „Bigbank“ AS 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu 2019 m. gegužės 27 d. ieškovui buvo perleistos reikalavimo teises į atsakovo skolą, susidariusią pagal minėtas vartojimo kredito sutartis (el. b. l. 31). Kaip matyti iš išrašo prie 2018 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teises į 2 375,84 Eur negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir į 1 970,63 Eur negrąžinto kredito, 89,98 Eur mokėjimo palūkanų, 10,00 Eur administravimo mokestį ir 6,25 Eur delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ieškovui 8 įmokomis iš viso sumokėjo 522,00 Eur sumą. Sutartyse nustatyta tvarka sudengus gautus atsakovo mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa liko nepadengta 2 175,84 Eur kredito suma, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa – 1 744,86 Eur kredito suma.
15. Ieškovas cesijos būdu įgyto reikalavimo pagrindu prašo iš atsakovo priteisti bendrą 3 920,70 Eur negrąžinto kredito sumą, 1 236,54 Eur negautų pajamų sumą, 353,76 Eur delspinigių sumą, 10,00 Eur administravimo mokestį, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Iš esmės fakto, kad yra skolingas ieškovui pagal aukščiau nurodytas vartojimo kredito sutartis, neginčija, tačiau atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas tinkamai nepagrindė reikalavimų dėl negautų pajamų ir delspinigių priteisimo.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo.
16. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
17. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl informavimo apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. Atsakovas neginčijo aplinkybių, susijusių su jo informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidimą (CPK 178 straipsnis).
Dėl 2 175,84 Eur negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir 1 744,86 Eur negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa priteisimo.
18. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojimo kredito sutartinius santykius reguliuoja CK 6.886 straipsnis. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, visų pirma priskirtinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Tiek, kiek VKĮ vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių nereguliuoja, taikomos bendrosios sutarčių teisės ir kitos CK nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, skirti vartotojų apsaugai.
19. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
20. Įvertinus ginčo kredito sutarčių sąlygas, tikslą, konstatuotina, kad kredito sutartys laikytinos vartojimo kredito sutartimis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteikti kreditai asmeninėms reikmėms ( CK 6.886 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovo sutartinė prievolė buvo nustatyta ir kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 2.1 punkte.
21. Kaip matyti iš byloje esančių pradinio kreditoriaus pranešimų ir raginimų bei pačio atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas savo sutartinių prievolių pagal ginčo kredito sutartis tinkamai ir laiku nevykdė, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu ( el. b. l. 20-21).
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti vartojimo kreditus, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 3 920,70 Eur (2 175,84 Eur + 1 744,86 Eur) negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl 578,58 Eur negautų pajamų (nuostolių) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir 657,96 Eur negautų pajamų (nuostolių) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa priteisimo.
23. Ieškovas taip pat prašo priteisti 578,58 Eur negautas pajamas pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 1704207/95pa mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 21 d.) ir 657,96 Eur negautas pajamas pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 1725993/96pa mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 2 d.).
24. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
25. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
26. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
27. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas mokėjimo palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos neprašo priteisti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas mokėjimo palūkanas yra sumokėjęs. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo.
29. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
30. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
32. Remiantis bylos duomenimis, atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos buvo išreikštos fiksuotais dydžiais, t. y. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa pelno palūkanų dydis – 1 336,75 Eur, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa – 1 079,46 Eur, šias palūkanų sumas nurodant sutartyse ir mokėjimo grafikuose išdėstant jų mokėjimą kas mėnesį mokėtinomis įmokomis, kurias pradinis kreditorius tikėjosi gauti iki sutarčių termino pabaigos.
33. Pradinis kreditorius už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartis iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas, kaip reikalavimo teisių perėmėjas, įrodė negautų pajamų faktą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. 1704207/95pa buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti iš viso 1 336,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Kaip jau nustatyta, ieškovas pretenzijų dėl mokėjimo palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) nereiškė, todėl laikytina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2018 m. lapkričio 21 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 21 d.) yra 578,58 Eur (nuo 15 iki 37 mokėjimo grafiko eilutės). Savo ruožtu vartojimo kredito sutartis Nr. 1725993/96pa buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti iš viso 1 079,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Kaip jau minėta, ieškovas pretenzijų dėl mokėjimo palūkanų, susidariusių iki šios vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 6 d.) nereiškė, todėl laikytina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2019 m. gegužės 6 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. lapkričio 2 d.) sudarytų 657,96 Eur (nuo 19 iki 73 mokėjimo grafiko eilutės). Sutarčių tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarčių terminui priskaitytos palūkanos neviršytų nurodytų sumų. Taigi tokias sumas pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartys būtų įvykdytos tinkamai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 236,54 Eur negautas pajamas ( tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 1 273,77 Eur negautos pajamos (578,58 Eur negautas pajamas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir 657,96 Eur negautas pajamas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl 10,00 Eur administravimo mokesčio priteisimo.
35. Vartojimo kredito sutartyje Nr. 1725993/96pa numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį administravimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, bei kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.1. punkte. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sutartyje sulygo dėl 3,19 Eur mėnesinio administravimo mokesčio; per 73 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui 229,68 Eur administravimo mokesčio sumą. Sutarties administravimo mokestis kartu su pagal sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir sutarties sudarymo mokesčiu neviršija bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl nėra pagrindo teigti, jog pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visgi, teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt.
36. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui kas mėnesį mokėti sutarties administravimo mokestį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo.
37. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 195,82 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir 157,94 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa.
38. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
39. Pažymėtina, kad netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias kreditorius būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti nuostolius (negautas pelno (mokėjimo) palūkanas) ir delspinigius, ieškovui gali būti atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius.
40. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, 195,82 Eur delspinigių suma įskaitoma į 578,58 Eur negautų pajamų sumą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1704207/95pa ir 157,94 Eur delspinigių suma įskaitoma į 657,96 Eur negautų pajamų sumą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1725993/96pa.
Dėl 5,00 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 167,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).
43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylos nagrinėjimo metu valstybė už atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą patyrė 376,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 93,59 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinas 160,04 Eur (171,00 Eur x 93,59 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Valstybei iš ieškovo priteistinas 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
46. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 9,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
47. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
48. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
49. Nustatyta, kad atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai ir laiku nevykdė, tačiau pagal galimybes mokėjo nedideles sumas tiek pradiniam kreditoriui, tiek ieškovui. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad susidariusio įsiskolinimo nesumoka dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos (žmonos laidotuvių, ligos, netekto darbo). Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo išrašo matyti, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos iš tiesų yra nedidelės (337,99 Eur dydžio senatvės pensija), nekilnojamojo turto neturi, gyvena jo motinai priklausančiame sodo name, jokių kitų įsiskolinimų neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad šiuo metu įsiskolinimui dengti gali skirti 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovas aktyviai ieškosi darbo ir planuoja gauti didesnes pajamas.
50. Įvertinus atsakovo pateiktus argumentus, jo finansinę padėtį ir priteistos skolos dydį, teismas sprendžia, kad išdėsčius sprendimo vykdymą dalimis aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai nebus pažeisti, todėl sprendimo įvykdymą išdėstyto 53 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).
51. Atsižvelgiant į tai, mokėjimai pagal teismo sprendimą dėl bendrai priteisto 5 327,28 Eur įsiskolinimo (5 167,24 Eur bendra skolos suma + 160,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma), išdėstomi 53 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po (100,00 Eur) dydžio įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos, o paskutinį 53 mėnesį mokėti 127,28 Eur. Teismas išaiškina, atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos, ieškovas turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. 1704207/95pa 2 175,84 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių ir 84 centų) negrąžinto kredito dalį, 578,58 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 58 centų) negautas pajamas, pagal sutartį Nr. 1725993/96pa 1 744,86 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 86 centų) negrąžinto kredito dalį, 10,00 Eur (dešimties eurų ir 00 centų) sutarties administravimo mokesčio dalį, 657,96 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 96 centų) negautas pajamas, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 167,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 160,04 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų ir 4 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusią dalį ieškinio atmesti.
Išdėstyti atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 5 327,28 Eur sumos mokėjimą 53 (penkiasdešimt trijų) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 100,00 Eur (vieno šimto 00 centų) ir ji atliekama iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos, o paskutinį 53 mėnesį mokėti 127,28 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 28 centus).
Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,00 Eur (devynių eurų ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Priteisti valstybei iš ieškovo PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 00 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.